Interneto istorija
Globaliojo Internet tinklo atsiradimas bei spartus vystymasis kaip niekas kitas anksčiau pertvarkė kompiuterių ir komunikacijų pasaulį. Realizuodamas galimybes visam pasauliui vienu metu perduoti žinias, informacijos skleidimo mechanizmą ir bendradarbiavimo bei sąveikos tarp asmenų bei jų kompiuterių priemones, nekreipiant jokio dėmesio į geografinę padėtį, šis kompiuterių tinklas įgyvendino žmogaus troškimą greitai, saugiai ir patikimai keistis įvairialype informacija.
Istorijos atskaitos tašką parinkti nevisada lengva, su tuo susiduria ir kitų sričių tyrinėtojai. Ar galima interneto atskaitos pradžia laikyti:
a) karvelių nešiojamus laiškus – tinklo tarp žmonių užuomazgą (Senovės Graikija, 600 m pr. m. );
b) pirmą elektroninį Morzės laišką “What hath God wrought” (Morzės aparatas, 1844 m.);
c) pirmo nevykusio transatlantinio kabelio – bazės elektroninio infrmacijos perdavimo tinklams nutiesimą (Airija – Kanada, 1858 m.)?
Daugelis mano, kad interneto pradžia siekia “šaltojo karo” laikus. JAV prezidentas Eizenhaueris 1957 m. (kartu su Sovietų Sąjungos paleistu pirmuoju dirbtiniu žemės palydovu) įkūrė agentūrą ARPA – Advanced Research Project Agency, skirtą projektų, kurie leistų JAV būti pirmaujančia mokslo šalimi, finansavimui. Kelios ankstyvojo kompiuterio tinklo vystymo datos:
q 1961 metai. Leonardas Kleinrokas (Leonard Kleinrock) iš Masačiusetso technologijos instituto paskelbė straipsnį apie paketų komutavimą (L. Kleinrock, “Information Flow in Large Communication Nets “, RLE Quarterly Progress Report, July 1961 ). L. Kleinrokas vadinamas interneto išradėju.
q 1962metai. J.C.R. Liklideris (J.C.R. Licklider) iš Masačiusetso technologijos instituto paskelbė straipsnį (J.C.R. Licklider & W. Clark, “On-Line Man Computer Communication”, August 1962), kuriame aptariama interneto koncepcija. J.C.R. Liklideris vadinamas interneto tėvu.
q 1965 metai. Laris Robertsas (Lary Roberts) kartu su Tomu Merilu (Thomas Merrill) telefono linija tiesiogiai sujungė kompiuterį TX-2 Masačiusete su kompiuteriu Q-32 Kalifornijoje (ARPA remtas projektas). Sujungus paaiškėjo, kad telefono linija netinkama tiesioginiam jungimui, reikalingas L. Kleinroko pasiūlytas paketinis duomenų perdavimas. L Robertsas vadinamas interneto įkūrėju.
q 1968 metai. ARPA paskelbtą konkursą paketų komutatoriui (IMP, Interface Message Processor) sukurti laimėjo nedidelė konsultacinė firma “Bolt, Beranek and Newman” (BBN). Viso tinklo architektūrą projektavo Robertas Kanas ( Robert Kahn). Jis vadinamas interneto dizaineriu.
q 1969 metai. Vertinant nuopelnus Los Andželo universitetas išrinktas pirmuoju tinklo mazgu ir tinklo matavimų centru (Kleinroko darbai), Stanfordo tyrimų institutas – antruoju mazgu ir tinklo informacijos centru (D. Engelbarto ankstyvieji hiperteksto kūrimo darbai), Santa Barbaros ir Jutos universitetai buvo trečiuoju ir ketvirtuoju mazgu ( matematiniai vizualizacijos metodų tyrimai).Taip 50 Kb p/s (Kb p/s – kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklu.
q 1970 metai. Buvo sukurtas ARPANET Host-to-Host protokolas – pirmasis Interneto protokolas. Pirmoji vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais kompiuterinių komunikacijų konferencijoje.
q 1971 metais Rėjus Tomlinsonas (Ray Tomlinson) sukūrė pirmąją elektroninio pašto programą.
q 1973 metais Vintas Cerfas (Vint Cerf) kartu su R. Kanu patobulino pirminį duomenų perdavimo protokolą NCP. Supaprastintas variantas pavadintas UDP (User Datagram Protocol), platesnis – TCP/IP (Transport Control Protocol/internet Protocol). Šie protokolai naudojami internete ir dabar. V. Cerfas vadinamas interneto protokolo tėvu. Tais pat metais internetas tapo tarptautiniu tinklu.
q 1976 metai – UUCP tinklo programinė įranga.
q 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinėms užduotims vykdyti ir ARPANET – civilinėms. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas internetu. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie interneto.
q 1986 metais Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, tapusį agrindine interneto arterija.
q 1991 metai internetas tapo atviras komercinėms organizacijoms. Sukurtos paslaugos Gopher ir WAIS, šifravimas PGP.
q 1992 m. sukurtas WWW (World Wide Web) servisas.
q 1995 metai sukurtas srautinis duomenų perdavimo būdas. Programa RealAudio leidžia klausyti radio (vėliau – ir vaizdo) transliacijų internetu. Pradėjo populiarėti WWW informacijos paieškos instrumentai (Yahoo ir Infoseek, …).
q 1999 metai. Supergreitas tinklas Abilene (Internet2 projektas) per Atlanto vandenyną prijunktas prie tinklų NORDUnet, SURFnet. Plinta mobilus interneto ryšys.
Kompiuteriniai tinklai
Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas. Jis tarsi apimantis visą pasaulį greitkelis į kurį sueina daug mažų keliukų. O vienas keliukas – tavo kompiuteris, kurio įjungimas į tinklą leidžia tau išvažiuoti į greitkelį. Šis greitkelis labai dažnai vadinamas informacijos greitkeliu (the information highway) arba infobanu (the infobahn).
Kompiuterių tinklas – tai grupė (du ir daugiau) kompiuterių, sujungtų ryšio linijomis ir galinčių vienas kitam siųsti duomenis, pranešimus, komandas bei naudotis vienas kito resursais.
Kompiuterių tnklas gali būti:
- lokalus (vietinis), jungiantis kompiuterius, esančius vienoje patalpoje ar įstaigoje;
- miesto, jungiantis vieno miesto įstaigų bei organizacijų kompiuterių tinklus;
- valstybės, jungiantis mokslo ir valstybines bei vyriausybines institucijas (LITNET – Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas, VIKT* – valstybinių institucijų kompiuterių tinklas);
- tarptautinis (regioninis), jungiantis vieno regiono šalių kompiuterių tinklus (NORDUNET – šiaurės šalių kompiuterių tinklas, CEENET – Centrinės Europos kompiuterių tinklas);
- globalus (pasaulinis), jungiantis viso pasaulio kompiuterių tinklus (Internet – pasaulinis kompiuterių tinklas).
Sujungę visų pasaulio šalių universitetų kompiuterių tinklus su vyriausybiniais, verslo – su privačiais, turime pasaulinį Internet tinklą. Kompiuterių tinklai jungiami telefono, radijo, kabelinėmis linijomis ar palydoviniu ryšiu. Informacija iš kitų pasaulio žemynų mus pasiekia optinėmis ryšio linijomis, nutiestomis net per vandenyną.
Niekas negali pasakyti, kokio dydžio yra Internettinklas, bet jau dabar skaičiuojama, kad prie jo prisijungę apie 38 milijonai Žemės gyventojai
* valstybiniu institucijų kompiuteriu tinklas
1) Susilpnėjusio duomenų siuntimo pastu sąrašas ir nariai
Interneto valdymas
Interneto idėja – sukurti kompiuterinių tinklų sistemą, neturinčią pagrindinio centro. Internetas sudarytas iš atskirų tinklų, priklausančių šalims didelėms korporacijoms, organizacijoms. Tokie tinklai tampa interneto potinkliais, kai prisijungia prie kurio nors jau egzistuojančio interneto mazgo ir informacijos keitimuisi naudoja protokolą TCP/IP. Kiekvieną potinklį valdo jo savininkas pagal savo reikalavimus.
Protokolas – tai taisyklių rinkinys, nusakantis informacijos pasikeitimo tarp dviejų ar kelių nepriklausomų kompiuterių ar programų formatą ir procedūras. Galima sakyti, kad protokolas – tai kalba ir etiketas. Kalba – tai sakiniai, kuriuos supranta kiekvienas kompiuteris, o etiketas – taisyklės, kurių laikomasi bendraujant (perduodant informaciją).
TCP/IP (Transmission Control Protocal/Internet Protocol) – pagrindinis interneto protokolas, kurį supanta visi į interneto įjungti kompiuteriai, nesvarbu, kad jie skiriasi savo architektūra ar operacine sistema.
TCP/IP protokolas valdo informacijos perdavimą tarp dviejų kompiuterių internete. Iš tikrųjų tai du skirtingi protokolai. IP – tvarko informacijos persiuntimą tinklu tarp siuntėjo ir gavėjo kompiuterių ir padalina siunčiamą informaciją į smulkesnes dalis, vadinamas paketais. TCP atsako už ryšį tarp dviejų programų veikiančių nutolusiuose kompiuteriuose. Jis kontroliuoja, kad duomenis priimanti programa gautų juos lygiai tokius pat, kokius išsiuntė siuntėjo programa.
Be pagrindinio TCP/IP protokolo, yra dar keletas protokolų, tvarkančių informacijos pasikeitimą tarp kompiuterių:
- SLIP (Serial Line Internet Protocol) – protokolas, leidžiantis dviems kompiuteriams, sujungtiems nuoseklia linija, bendrauti TCP/IP protokolu.
- PPP (Point to Point Protocol) – protokolas panašus į SLIP, bet sudėtingesnis, leidžiantis siuntėjui ir gavėjui darbo pradžioje susitarti dėl siuntimo eigos detalių.
Pasaulinis voratinklis WWW
WWW (World Wide Web) arba pasaulinis voratinklis – tai naujas ir universalus informacijos pateikimo internete būdas. Iki WWW atsiradimo informacija internete buvo pateikiama tekstiniu formatu arba failų forma. Be to, naudojami skirtingi protokolai (FTP, Gopher, Telnet ir kiti) negalėjo “susišnekėti” tarpusavyje, todėl informacija, pasiekiama dirbant su Gopher protokolu, buvo nepasiekiama dirbant su FTP protokolu ir atvirkščiai. Sparčiai plėtojantis kompiuterių pasauliui, prireikė paprasto ir universalaus būdo ne vien tekstinei, bet ir kitokiai informacijai, pavyzdžiui, vaizdui ar garsui, perduoti, o tai lėmė najos priemonės – WWW atsiradimą.
Visa informacija pasauliniame voratinklyje pateikiama, naudojant specialius hipertekstinius dokumentus. Šiuose dokumentuose specialiai išskirtų teksto dalių ar grafinių vaizdų – nuorodų pagalba galima pereii į kitas dokumento dalis, kitus dokumentus, žiūrėti vaizdo medžiagą ar klausytis garso įrašų. Dokumentai gali būti išdėstyti įvairiuose kompiuteriuose visame pasaulyje. Be to, vartotojas gali vykdyti interneto informacijos resursų paiešką ne vieno kompiuterio ribose, o visame internete.
WWW naudoja įprastą kliento – serverio struktūrą, o informacija perduodama HTTP (HyperText Transfer Protocol) protokolu. Paprastai darbui su WWW naudojamos peržiūros programos, o visa WWW informacija talpinama į WWW serverius. Tas pats kompiuteris vienu atveju gali būti serveris, o kitu – klientas.
WWW peržiūros programos – tai programos naudojamos pasiekti pasaulinime voratinklyje esančią informaciją. Peržiūros programa susijungimo su serveriu metu kontroliuoja darbo eigą ir todėl ji dažnai vadinama WWW klientu, šios programos paprastai būna priklausomos nuo operacinės sistemos, todėl kiekvienai operacinei sistemai reikalinga jai skirta peržiūros program ar tos programos speciali versija.
2) Trečiojo laipsnio, daugianario kreive
Interneto paslaugos
Visos interneto tarnybos pagrystos kliento – serverio principu. Kiekvienas mazgas (kompiuteris), priklausomai nuo to, kokios programos – serveriai jame veikia, leidžia naudotis įvariomis paslaugomis. Bet kuria iš šių paslaugų jūs galėsite naudotis tik tada, kai kompiuteryje, prijungtame prie interneto, veiks programa – tos paslaugos klientas. Dažniausios iš jų – elektroninis paštas, pasaulinis voratinklis WWW bei pokalbiai internete(IRC, ICQ). Be jų dar naudojamasi Archie (failo internete paieška pagal vardą), FTP (File Transfer Protocol, failo siuntimas iš kurio nors interneto kompiuterio į savąjį), PointCast Network (naujienų transliavimas, reikalinga greita ryšio linija), radijo ir vaizdo ir laidų transliavimas (pvz.: RealPlayer), Telnet (jūsų kompiuteris tampa tolimojo kompiuterio terminalu), paskirstytomis teksto duomenų bazėmis, bandomas garsinis (pvz.: Internet Phone, buddyPhone) ir vaizdo (pvz.: NetMeeting, CuSeeMee) ryšys.
Išvados
Internetas sudaro galimybę bendrauti kokybiškiau: perduoti pasirinktinai arba plačiai paskleisti informaciją tekstais, vaizdais, garsais. Neakyvaizdiniai mokymo formai tobulinti buvo atvertos naujos persektyvos. Naudodamiesi internetu besimokantieji gali aktyviai bendrauti su lektoriumi: susirašinėti elektroniniu paštu, dalyvauti sinchroninėse konferencijose, mokslo centruose eksperimentuojama tiriant videokamera perduodamų paskaitų efektyvumą. Internetas – tai nauja technologija, suteikianti galimybes ne tik tobulinti tradicinę, nelabai efektyvią mokymo formą, bet ir kurti naujus mokymo metodus. Viena iš perspektyvesnių mokymo krypčių vadinama internetu paremtu mokymusi (network based learning). Mokymosi medžiaga pateikiama WWW puslapiuose ir propaguojamas besimokančiųjų bendradarbiavimas.
