Bankai

Jokios šalies ekonomika negali vystytis be geros ir stabilios bankų veiklos. Jų vaidmuo be jokių išimčių yra gyvybiškai svarbus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, tiek valstybinėms institucijoms.

Šiais laikais bankų veikla sparčiai vystosi. Formuojasi finansinės rinkos – pinigų ir kapitalo rinkos. Kapitalo egzistavimas yra neįmanomas be santaupų mobilizavimo bei lėšų investavimo. Bankų paslaugų asortimentas metams bėgant plečiasi, teikiamos paslaugos tampa vis modernesnės, prieinamesnės, jos lengvina žmonių gyvenimą, tenkina daugelį jų norų ir poreikių, leidžia apsaugoti jų finansus nuo įvairių nelaimingų gyvenimo atvejų.

Terminas „bankas“ yra kilęs iš italų kalbos žodžio „bancio“ – tai stalas už, kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitejai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį. Kai kurios bankinės operacijos buvo žinomos senovės civilizacijose (2000 m. Pr. Kr.), Graikijoje (IV a. Pr. Kr.), Senovės Romoje. Pirmosios jas teikė bažnyčios – tais laikais tai buvo saugiausia vieta brangenybėms saugoti. Žmonės pradėjo tuo metu cirkuliavusius metalinius pinigus (auksines, sidabrines monetas) laikyti pas auksakalius, kurie užpriimtus saugoti pinigus išrašydavo kvitus. Taigi jau auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aukso kvitai buvo naudojami prekių mainuose. Laikui bėgant auksakaliai pastebėjo, kad savo poreikiams tenkinti žmonės atsiima tik dalį padėtų saugoti pinigų, o kiti lieka auksakalio saugykloje. Todėl šie pradėjo skolinti jiems patikėtus saugoti pinigus kitiems žmonėms už tam tikrą mokestį – palūkanas. Aukso kvitų naudojimas buvo patogi (lengviau nešioti piniginėje!) ir saugi (vagysčių požiuriu) atsiskaitymo priemonė. Šia prasme auksakaliai atrado pinigų „kūrimo“ mechanizmą, kuriuo grindžiama šiuolaikinė bankų sistema.

Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Lombardijoje (Šiaurės Italija), teikę paslaugas už užstatytus pinigus. Šios kreditinės įstaigos pagal jų atsiradimo geografinės vietovės pavadinimą ir šiandien vadinamos lombardais.

Bankas – tai finansų institucija, turinti specialią valstybės licencija, kuri leidžia priimti pinigus ir suteikti paskolas.

Lietuvos Respublikos bankų sistemą sudaro Centrinis bankas ir komerciniai bankai.

Lietuvos komerciniai bankai yra steigiami ir veikia pagal LR bankų įstatymą.

Lietuvoje veikia šie komerciniai bankai:

  1. AB bankas “Hansabankas”
  2. AB Ūkio bankas
  3. AB bankas “Snoras”
  4. AB bankas “NORD/LB Lietuva”
  5. AB Parex bankas
  6. AB Šiaulių bankas
  7. AB Vilniaus bankas
  8. AB VB būsto kreditų ir obligacijų bankas
  9. UAB Sampo bankas
  10. UAB Medicinos bankas
  11. Kredyt Bank S.A.
  12. Nordea Bank Lietuva
  13. Lietuvos bankas
  14. Turto bankas
  15. Norddeutsche Landesbank Girozentrale

Kiekvienas komercinis bankas gali atlikti šias bankines operacijas:

  1. Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta.
  2. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo) nacionaline ir užsienio valiuta.
  3. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje, priimti inkaso dokumentus).
  4. Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas.
  5. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais, akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus.
  6. Tarpininkauti perkant ir parduodant LR Vyriausybės vertybinius popierius ir įmonių akcijas.
  7. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius bei vekselius.
  8. Suteikti kreditus bei paskolas.
  9. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais.
  10. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikes banko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (banko rekomendacijas).
  11. Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles.
  12. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius popierius.

Paslaugos suteikiamos pagal kiekvieno banko nustatytus įkainius. Kai kurios paslaugos atliekamos nemokamai (pvz., sąskaitos atidarymas bei aptarnavimas).

Bankų paslaugos nesandėliuojamos, jų kaupti negalima. Bankų paslaugų savybės:

–          negali būti kaupiamos atsargai;

–          tai gamybinės paslaugos;

–          bankinių paslaugų objektas – kapitalas;

–          apima aktyvias ir pasyvias operacijas;

–          bankai nėra monopolistai;

Norintiems pradėti savo verslą bei veiklą vykdantiems verslininkams vienos iš svarbiausių paslaugų, kurias teikia komerciniai bankai, yra verlslo finansavimo paslaugos. Bankų teikiamos finansavimo paslaugos yra šios:

–          paskolos;

–          overdraftai;

–          garantijos ir laidavimai;

–          prekybos finansavimas;

–          kitos komercinių bankų paslaugos.

Paskolų teikimas įmonėms yra svarbiausias bankų vaidmuo finansuojant verslą. Bankai teikia šių rūšių paskolas:

–          trumpalaikes paskolas, kurios paprastai yra suteikiamos laikotarpiui iki 1 metų ir dažniausiai skiriamos įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti;

–          vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes paskolas; jos suteikiamos verslo investiciniams projektams finansuoti, verslui plėtoti. Šios paskolos suteikiamos ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui;

–          kredito limitus – tokia finansavimo forma, kai bankas skiria verslui tam tikras lėšas, kurios, esant būtinumui, atlaikytų pinigų srauto atoslūgius.

–          Lietuvos bankas – centrinis LR bankas. Jo pagrindinis tikslas – siekti kainų stabilumo.

Komercinis bankas – yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat verčiasi kita Bankų įstatyme nustatyta veikla.

Banko sąskaita – pinigų suma nacionaline ar užsienio valiuta, esanti banke pagal banko sąskaitos sutartį.

Terminuotasis indėlis – investicija, didinanti indėlininko pajamas, nes, pasibaigus terminui, bankas indėlininkui sumoka didesnes palūkanas, nei už pinigus, laikomus einamoj sąskaitoj.

Tiesioginio debeto operacijos – tiesioginis paslaugų teikimo įmonės nurodymas bankui nurašyti paslaugų teikimo įmonės naudai lėšas iš mokėtojo sąskaitos, nesusietos su mokėjimo kortele, pagal trišalę mokėtojo, banko ir paslaugų teikimo įmonės sutartį dėl tiesioginio debeto operacijų atlikimo.

Dokumentinis akredityvas – viena iš saugiausių dokumentinių atsiskaitymų formų. Tai atsiskaitymo būdas, kai bankas įsipareigoja akredityvo gavėjui tam tikromis sąlygomis sumokėti akredityvo sumą, jei jis akredityvo galiojimo laikotarpiu pristatys jo sąlygas atitinkančius dokumentus.

Inkaso – pardavėjo pavedimu bankas siunčia mokėjimo ir ar komercinių prekių paslaugų dokumentus į pirkėjo banką ir įgalioja pastarąjį perduoti pirkėjui dokumentus, kai bus apmokėta už prekes ar bus gautas sutikimas apmokėti už jas po tam tikro laiko tarpo (akceptavus vekselį).

Faktoringas – finansinė operacija, kai tiekėjas perleidžia arba įsipareigoja perleisti faktoriui savo piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu pirkėjui už faktoringo sutartyje nustatytą atlyginimą, o faktorius mainais už piniginį reikalavimą perduoda arba įsipareigoja perduoti tiekėjui pinigus.

Overdraftas – tokia kreditavimo forma, kai sutartimi tarp banko ir kliento nustatomas overdrafto limitas sutartą laikotarpį turėti savo banko sąskaitoj nustatyto dydžio debetinį likutį, kurį klientas naudoja mokėjimams vykdyti, esant įplaukų į jo banko sąskaitą netolygumams. Overdraftas suteikiamas tik patikimiems, ilgai su banku bendradarbiaujantiems klientams.

Garantijos ir laidavimai – raštiški sandoriai, kuriais bankas įsipareigoja atsakyti pareiškėjo ar kt. asmens kreditoriui, jei asmuo, už kurį garantuojama/ laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos dalies. Garantiją bankas išleidžia iš savo kliento nuosavų lėšų, deponuotų specialioj sąskaitoj ar iš banko jam atidarytos kreditinės linijos (suteiktos paskolos).

Prekybos finansavimas įmonėms patogus, kai dėl prekybos operacijos pobūdžio ir specifikos naudoti trumpalaikę paskolą ar overdraftą finansiniu ir laiko atžvilgiu nėra naudinga. Prekybos finansavimo atvejais įkeitimui naudojamos pačios prekės ar jas lydintys dokumentai.

 VERSLO KLIENTAMS TEIKIAMOS PASLAUGOS

 

Bankai siūlo išplėtotą paslaugų ir verslo klientams kompleksą. Tai:

– sąskaitos;

– mokėjimo kortelės;

– taupymo paslaugos;

– paskolos;

– valiutų rinkos paslaugos;

– vertybiniai popieriai;

– operacijos su grynaisiais pinigais;

– operacijos su negrynaisiais pinigais;

– čekiai;

– dokumentiniai atsiskaitymai;

– garantijos ir laidavimai;

– kitos paslaugos.

Sąskaitos. Banko sąskaitą galima atidaryti įmonei, organizacijai, įstaigai bei fiziniam asmeniui, turinčiam teisę vykdyti ūkinę veiklą bei teikti paslaugas (notarai, advokatai ir pan.). Banko sąskaitą gali atidaryti ir užsienyje registruotos įmonės.

Mokėjimo kortelės. Juridiniams klientams bankai siūlo įsigyti šias mokėjimo korteles: vietinę lustinę debeto kortelę eLitoCard Gintarinė Verslo (Snoro banko) – skirta įmonių vadovams bei jų darbuotojams. Šios kortelės galiojimo laikas yra net 5 metai. Ja galima išgryninti pinigus, atlikti pervedimus, naudojantis bankomatu, apmokėti komandiruotes, ūkio ar reprezentacines išlaidas. Tarptautinę kredito Eurocard/ MasterCard Business kortelę (Snoro banko) – ši kortelė išduodama įmonių vadovams ar kitiems darbuotojams. Šia kortele galima disponuoti atskiroje įmonės sąskaitoje esančiomis lėšomis – tai patogu apmokant komandiruočių, verslo susitikimų, reprezentacines bei ūkio išlaidas.

Taupymo paslaugos. Verslo klientams bankai siūlo pasidėti terminuotą indėlį. Palūkanų normą klientas pasirenka pats: ilgesnis terminas – didesnės palūkanos. Pratęsus sutartį mokamos papildomos palūkanos.

Paskolos. Bankai teikia paskolas ir kredito linijas, skirtas stambiajam, vidutiniam ir smulkiajam verslui, įvairioms gamybos, paslaugų, socialinės veiklos ar su žemės ūkio veikla susijusių įmonių ir organizacijų finansiniams poreikiams tenkinti. Paskolų panaudojimo tikslų spektras yra labai platus: įsigyti įrengimų ar organizacinės technikos; įsigyti naujų technologijų; įsigyti transporto priemonių; statyti, rekonstruoti pastatus, infrastruktūrą; finansuoti apyvartines lėšas, didinti veiklos apimtis.

Kredito linija patogiau naudotis, kai verslininkas įgyvendina trumpalaikius planus, o įmonės pinigų srautai netolygūs, jų svyravimai sunkiai prognozuojami. Gavęs kredito liniją, verslininkas moka tik už tą dalį, kuri naudojama, o kredito liniją padengti ir vėliau vėl ja pasinaudoti gali bet kada per visą kredito linijos laikotarpį. Užstatas gali būti indėliai, LR ir kitų Vyriausybių vertybiniai popieriai, nekilnojamas turtas, atsargos, akcijos. Užstatas gali būti mišrus, bet kilnojamuoju turtu padengta dalis negali viršyti 40 % paskolos. Visas bankui įkeičiamas turtas turi būti apdraustas.

Bankai taip pat teikia paskolas – kredito perviršius (overdraftus) bei faktoringo paslaugą. Įmonė šiuo atveju turi būti įregistruota ne vėliau kaip prieš 1 metus. Negali būti jokių skolų biudžetui, Sodrai, neužbaigtų ginčų teisme. Paskola gali siekti iki 30 proc. vidutinės paskutinių 3 mėn. grynosios apyvartos. Turto įkeisti nereikia.

Klientas, norintis gauti paskolą, privalo banke turėti atsiskaitomąją sąskaitą ir įsipareigoti per ją atlikti atsiskaitymusarba nustatyto dydžio apyvartą. Klientas, pageidaujantis gauti paskolą kontraktams finansuoti, privalo turėti šių kontraktų originalus ir visus jų priedus. Įmonės būklė turėtų būti labai gera, gera arba patenkinama, įmonė neturėtų turėti nuolat didėjančių uždelstų skolų biudžetui ir Sodrai. Užstatas gali būti indėliai, LR ir kitų Vyriausybių vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas, atsargos, akcijos. Visas bankui įkeičiamas turtas turi būti apdraustas. Kiekvienu atveju nustatoma individuali palūkanų norma.

Bankai teikia ir faktoringo paslaugas. Faktoringas gali būti su regreso teise (tiekėjas atsako už pirkėjo neapmokėtas sąskaitas, t.y. įsipareigoja jas perimti iš faktoriaus) arba be regreso teisės (tiekėjas neįsipareigoja padengti galimų jo nuostolių, jei pagal reikalavimus suėjus terminui nebus sumokėta).

Valiutų rinkos paslaugos. Verslo klientams siūlomos valiutų rinkos paslaugų rūšys: neatidėliotinas sandoris, kai pagal sandorį atsiskaitoma ne vėliau kaip per keletą dienų nuo sandorio sudarymo datos; išankstinis valiutos keitimo sandoris, leidžiantis užfiksuoti valiutos kursą ateičiai; laiko pasirinkimo sandoris, kuris suteikia galimybę per tam tikrą laiką savo nuožiūra pasirinkti, kada įvykdyti sandorį. Dar siūlomi pasirinkimo bei apsikeitimo sandoriai.

Vertybiniai popieriai. Teikiamos konsultacijos dėl investicijų į VP, bankai gali tarpininkauti investuojant į VP, gali valdyti VP portfelį, saugoti VP, vykdyti VP apskaitą.

Operacijos su grynaisiais pinigais. Bankai verslo klientams siūlo grynosios valiutos keitimo, patikrinimo, inkasavimo, banknotų keitimo ir monetų keitimo į banknotus paslaugas. Taip pat bankuose galima grynuosius pinigus įmokėti į sąskaitą, pagal čekį išmokėti grynuosius pinigus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, keisti grynąją valiutą.

Operacijos su negrynaisiais pinigais. Tai negrynosios valiutos konvertavimas.

Čekiai. Čekius patogu naudoti vietoj grynų pinigų atsiskaitant už prekes/ paslaugas ar gaunant mokėjimus iš kitų asmenų. Bankų čekiu galima: išsiųsti pinigus užsienyje esančiam asmeniui/ įmonei, sumokėti už prekes/ paslaugas užsienyje esantiems privatiems ir juridiniams asmenims; sumokėti, jei nežinomi pinigų gavėjo rekvizitai. Čekio galiojimą galima bet kada atšaukti.

Dokumentiniai atsiskaitymai. Vykdant eksporto/ importo (ar vidaus prekybos) operacijas, prekybos partneriams ne visada priimtini išankstiniai ir avansiniai mokėjimai bei atsiskaitymai pristačius prekes/ suteikus paslaugas. Tokiu atveju galima pasinaudoti viena saugiausių atsiskaitymo formų – dokumentiniu akredityvu. Jei jūs esate eksportuotojas ir sutinkate išsiųsti prekes atidėdami mokėjimą, bet norite sudrausminti partnerį, bankai siūlo pasinaudoti dokumentiniu inkaso. Kai pirkėjas sutinka už prekes/ paslaugas mokėti iš anksto, bet nori turėti garantijų, kad pinigai bus grąžinti, jei nebus įvykdytos sutarties sąlygos, bankas gali atlikti tarpininko vaidmenį ir kontroliuoti, ar pinigai bus sumokėti. Tam reikia pasirinkti sąlyginio mokėjimo paslaugą. Ji patogesnė ir greitesnė nei akredityvas. Ši forma ypač patogi pardavėjams, nes mokėjimą garantuoja bankas, kuriame deponuoti pirkėjo pinigai.

Garantijos ir laidavimai. Čia tos pačios paslaugų teikimo sąlygos kaip ir privatiems klientams.

Kitos paslaugos. Verslo klientams siūloma naudinga turto vertinimo paslauga įkeičiant turtą kaip užstatą. Taip pat: lizingo paslaugos, elektroninė bankininkystė

 

PRIVATIEMS KLIENTAMS TEIKIAMOS PASLAUGOS

 

Privatiems klientams bankai siūlo plačią paslaugų ir produktų sferą:

–          sąskaitos;

–    mokėjimo kortelės (lustinės, magnetinės);

–          taupymo paslaugos;

–          paskolos;

–          vertybiniai popieriai;

–          operacijos su grynaisiais pinigais;

–          operacijos su negrynaisiais pinigais;

–          įmokos už paslaugas;

–          čekiai;

–          dokumentiniai atsiskaitymai;

–          garantijos ir laidavimai;

–          kitos paslaugos;

Sąskaitos. Banko sąskaita – patogi priemonė tvarkyti kasdieninius finansinius reikalus. Klientas, turėdamas sąskaitą banke, gali:

–          papildyti indėlį grynaisiais pinigais bankų filialų kasose ar mini bankuose, nepriklausomai kuriame filiale sąskaita atidaryta;

–          pinigus gali įnešti pats sąskaitos savininkas ar kitas asmuo;

–          gauti grynųjų pinigų litais ar užsienio valiuta;

–          pervesti pinigų gavėjams Lietuvoje (litais ir užsienio valiuta), užsienyje (valiuta), gauti savo vardu įplaukų pagal vietinius ar tarptautinius mokėjimo pavedimus;

–          pirkti/ parduoti užsienio valiutos;

–          įsigyti banko čekių;

–          pervesti pinigus į kortelių, terminuotųjų indėlių ar kitas sąskaitas;

–          gauti palūkanas už lėšas terminuotųjų indėlių sąskaitose;

–          pateikti prašymą darbdaviui, kad į banko sąskaitą nuolat pervestų atlyginimą, honorarus;

–          pateikti prašymą Sodrai pervesti pensijas ir pašalpas;

–          pavesti bankui nurašyti mokesčius ar sutartas sumas trečiųjų asmenų naudai;

–          atlikti kitas finansines operacijas.

Tvarkyti savo banko sąskaitą galima bankų filialuose, mini bankuose bei elektroniniais būdais, taip pat nuotoliniais būdais, pasirašius atitinkamas sutartis. Už lėšas banko sąskaitoj mokamos nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos už sąskaitos likutį skaičiuojamos kasdien, o iki sekančio mėn.10 dienos pervedamos į sąskaitą.

Atidaryti sąskaitą gali ir kitas asmuo jūsų vardu (reikalingas įgaliojimas, patvirtintas notaro) ar jūsų naudai (nereikia notaro patvirtinto įgaliojimo, bet sąskaitos savininkas ja galės naudotis tik atvykęs į banką pats, su asmens dokumentu, pasirašęs su banku sutartį).

Bendrą banko sąskaitą gali atidaryti ir keli asmenys (bendrasavininkai).

Mokėjimo kortelės. Mokėjimo kortelė – tai elektroninė piniginė, raktas į kliento sąskaitą, galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais bei yra viena iš sąskaitos valdymo priemonių, kuri užtikrina saugumą ir greitą atsiskaitymą.

Fiziniams asmenims siūlomos šios kortelės: vietinės lustinės eLitoCard (Snoro banko), tarptautinės debeto Maestro, Visa Electron, tarptautinės kredito Eurocard/MasterCard, Visa bei jungtinę Eurocard/MasterCard Gold + ImparCard (Snoro banko) ir kt.

Tarptautinių bei jungtinių mokėjimo kortelių sąskaitos atidaromos litais, eurais arba JAV doleriais, o atliekant atsiskaitymus Lietuvoje ir užsienyje taikomi palankiausi keitimo kursai. Šiomis kortelėmis galima atsiskaityti ir internete.

Kredito mokėjimo kortelės suteikia galimybę gauti kredito limitą palankiomis palūkanomis.

Taupymo paslaugos. Bankuose galima laikyti indėlius už palūkanas bei dalyvauti bankų rengiamuose lošimuose laimėti vertingų prizų.

Paskolos. Bankai siūlo šias paskolų rūšis:

–          vartotojiškos paskolos;

–          paskolos būstui įsigyti;

–          vartotojiškos paskolos už užstatą;

Norint turėti nuosavą gyvenamąjį būstą ar jį suremontuoti, pertvarkyti (rekonstruoti), ir neturint pakankamai pinigų jam įsigyti, galima kreiptis į bankus – jie gali padėti. Pagrindinės paskolos išdavimo sąlygos:

–          paskola išduodama pastatytam, statomam gyvenamajam būstui pirkti, statyti, pastatytam būstui remontuoti (rekonstruoti);

–          paskola gali būti išduodama LR piliečiams arba asmenims, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ne jaunesniems negu 21 metai. Iki paskolos gavėjui sueis 65 metai, jis privalo grąžinti ne mažiau kaip 50 proc. suteiktos paskolos, kai kurie bankai skaičiuoja, kad iki 65 metų paskola turi būti grąžinama pilnai;

–          paskolos išdavimo terminas – iki 40 metų;

–          paskolos sutarties įsipareigojimų vykdymas užtikrinamas įkeičiant bankui turtą;

–          paskola išduodama litai, eurais ir JAV doleriais;

–          maksimali paskolos suma: perkamo ar remontuojamo būsto vertė; statomo būsto sąmatinė vertė;

Palūkanos mokamos už paskolos negrąžintą dalį, atsižvelgiant į faktinį mėn. dienų skaičių. Skolos suma gali būti nurašoma iš kliento sąskaitos, susietos su mokėjimo kortele.

–          paskolos gavėjas paskolos išdavimo laikotarpiui turi apdrausti įkeičiamą būstą Bankui priimtinoje draudimo bendrovėje.

Paskolų palūkanų norma nustatoma atsižvelgiant į paskolos terminą ir valiutą. Ji gali būti fiksuota ir kintama. Sutarčių palūkanų norma apsvarstoma iš naujo 1 kartą per metus.

Pagal Lietuvos banko duomenis, 2003 m. birželio mėn. paskolų litais vidutinė metų palūkanų norma buvo 5,73 proc., o 2004 m. birželio mėn. – 5,94 proc.

Viena iš paskolų formų yra lengvatiniai kreditai, skirti finansuoti mažų ir vidutinių įmonių veiklai iš ES, Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko bei kt. užsienio valstybių bankų lėšų.

Vartojamosios paskolos su užstatu – paskolos, skirtos įvairiems kliento tiksliniams poreikiams tenkinti, pvz.: būsto remontui, akcijoms pirkti. Maksimalus ir minimalus šios paskolos dydis nenustatytas, jis priklauso nuo pateikiamo užstato rūšies ir jo vertės. Kredito grąžinimo užtikrinimui galima įkeisti indėlius, LR ir kitų Vyriausybių vertybinius popierius, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Užstatas gali būti mišrus. Bankui įkeičiamas turtas turi būti apdraustas.

Vertybiniai popieriai. Bankai privatiems asmenims teikia konsultacijas dėl vertybinių popierių, teikia investicinio portfelio sudarymo, saugojimo ir valdymo paslaugas, tarpininkauja perkant ir parduodant vertybinius popierius.

Bankai saugo ir apskaito klientų vertybinių popierių sąskaitoj esančius vertybinius popierius. Vertybinių popierių saugojimas – papildoma paslauga klientams, sudariusiems su banku vertybinių popierių aptarnavimo sutartį, turintiems vertybinių popierių sąskaitą banke.

Operacijos su grynaisiais pinigais. Bankuose galima pirkti ir parduoti valiutą, pasitikrinti valiutą, keisti banknotus, keisti monetas į banknotus, taip pat greitai ir patogiai persiųsti grynuosius pinigus į užsienį.

Operacijos su negrynaisiais pinigais. Vykdomi negrynosios valiutos konvertavimai.

Įmokos už paslaugas. Sumokėti už paslaugas ir atlikti kitus reguliarius mokėjimus bankuose galima įvairiais būdais. Galima ateiti į bet kurį banko padalinį ir sumokėti grynaisiais arba mokėjimo kortele. Galima sudaryti su banku tiesioginio debeto sutartį ir reikalingos mokėti sumos bus automatiškai nurašomos nuo kliento sąskaitos ir pervesto paslaugos teikėjui. Kai kuriuos mokėjimus galima atlikti ir internetu.

Norint naudotis tiesioginio debeto paslauga, reikia ateiti į banko filialą ir:

–          atidaryti neterminuoto indėlio sąskaitą, nesusietą su lustine mokėjimo kortele;

–          pasirašyti tiesioginio debeto sutartį.

Pasirašius tiesioginio debeto sutartį nereikės kiekvieną mėn. eiti į banką ir mokėti už įmonės teikiamas paslaugas. Klientas tik papildys savo neterminuoto indėlio sąskaitą, o bankas, gavęs iš paslaugų teikimo įmonės duomenis apie mokėtiną sumą, nurašys lėšas iš kliento neterminuoto indėlio sąskaitos.

Čekiai. Kelionės čekiai – grynųjų pinigų pakaitalas, jie naudojami siekiant apsaugoti pinigus kelionėje. Čekiai leidžiami įvairių valiutų ir nominalų, taigi klientas gali pasirinkti kelionei tinkamiausią čekių valiutą ir nominalus. Kokioje šalyje klientas bebūtų, jis gali iškeisti kelionės čekius į grynuosius pinigus bet kuriame vietiniame banke arba keitimo biure. Be to, daugelyje šalių klientas gali atsiskaityti kelionės čekiais parduotuvėse, restoranuose, viešbučiuose ir pan. Mokėdami kelionės čekiais, klientai grąžą gaus grynaisiais pinigais.

Norint atsiskaityti už prekes ar paslaugas, pigiai ir patikimai persiųsti lėšas, galima naudotis banko čekiais.

Čekis yra vertybinis popierius – pavedimas bankui, kad šis besąlygiškai sumokėtų įrašytą čekyje sumą nurodytam gavėjui. Išrašyto čekio davėjas yra bankas, garantuojantis čekio apmokėjimą savo piniginėmis lėšomis, esančiomis korespondentinėse sąskaitose užsienio bankuose, žinomuose visame pasaulyje. Šios rūšies čekiai vadinami banko čekiais todėl, kad jų apmokėjimą garantuoja bankas. Banko čekį galima įsigyti už grynuosius pinigus arba mokant iš savo sąskaitos banke. Perkant čekį, reikia nurodyti čekio sumą, valiutą bei sumos gavėją.

Banko čekiu galima atsiskaityti su užsienio partneriu už gautas prekes ar suteiktas paslaugas. Toks atsiskaitymo būdas suteikia galimybę savarankiškai nustatyti atsiskaitymo terminus (pvz., iš anksto nusiųsti čekį paštu ar įteikti čekį gavus prekes). Kartais banko čekis gali būti vienintelė galima atsiskaitymo priemonė, nes kai kurios užsienio kompanijos pageidauja, kad už jų prekes/ paslaugas būtų atsiskaityta tik banko čekiu.

Banko čekis yra patogi priemonė pigiai ir greitai persiųsti pinigus į užsienį.

Dokumentiniai atsiskaitymai. Atliekant prekybos operacijas pirkėjas kartais sutinka už prekes/ paslaugas mokėti iš anksto, bet nori turėti bent minimalias garantijas, kad pinigai bus grąžinti, jei nebus įvykdytos sutarties sąlygos. Tada bankas gali atlikti arbitro vaidmenį ir kontroliuoti prekių bei pinigų judėjimą, jei bus pasinaudota sąlyginio atsiskaitymo sąskaitos arba sąlyginio indėlio paslauga. Bankas taip pat išduoda garantijas dėl sąskaitų apmokėjimo.

Vykdant prekybines operacijas partneriams ne visada priimtini išankstiniai ar avansiniai mokėjimai ir atsiskaitymai pristačius prekes/ suteikus paslaugas. Dėl to sumažėja galimų partnerių skaičius, padidėja sandorio rizika. Tada galima pasinaudoti viena iš dokumentinių atsiskaitymų, užtikrinančių mokėjimus, formų (akredityvu, dokumentinio inkaso).

Atsiskaitymo būdas dokumentiniu akredityvu yra ypatingai patogus, kai sandorio šalys gerai nepažįsta viena kitos. Atsiskaitymai akredityvu suteikia garantijų abiems sandorio šalims: akredityvo pareiškėjas užtikrintas, kad už prekes/ paslaugas bus sumokėta tik tada, kai bus pateikti jo nurodyti dokumentai, įrodantys prekės pateikimą ar paslaugos suteikimą, o akredityvo gavėjas užtikrintas, kad tinkamai įvykdęs savo įpareigojimus, jis gaus apmokėjimą. Bankai gali leisti įvairių formų akredityvus:

–          rezervinius;

–          patvirtintus;

–          pervedamus ir pan.

Šiek tiek pigesnė dokumentinių atsiskaitymų forma – inkaso. Ši atsiskaitymų forma yra ypatingai patogi, kai prekės siunčiamos laivu, nes prekių gavėjas/ pirkėjas, neturėdamas jūsų konasamento, kuris siunčiamas pagal dokumentinį inkaso, negalės atsiimti prekių.

Garantijos ir laidavimai. Vykdant įvairius sandorius neretai galima susidurti su situacija, kai kita sandorio šalis nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Tokiu atveju gali pagelbėti banko garantija ar laidavimas – įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo priemonė, galinti suteikti daugiau garantijų dėl kontrakto įvykdymo kiekvienai iš sandorio šalių. Bankas garantuodamas (laiduodamas) už klientą garantuoja, kad pastarasis vykdys tam tikrus savo įsipareigojimus, jei pastarasis pažeidžia susitarimo sąlygas, garantijos gavėjas turi teisę pagal garantijos sąlygas pateikti bankui pretenziją, kuri, vadovaujantis banko suteikta garantija, bus patenkinta.

Bankas teikia įvairias garantijas (laidavimus): avanso grąžinimo, mokėjimo, sutarties vykdymo, pasiūlymo ir pan. Kiekviena garantija yra individualiai pritaikoma konkrečiam sandoriui, todėl jų formos ir prievolės, kurios yra jomis užtikrinamos, gali būti labai įvairios.

Kitos paslaugos. Bankai taip pat siūlo nuomoti individualius seifus. Tai patogus būdas saugoti pinigus ir kitas vertybes, ypač jei kuriam laikui išvykstama iš namų. Bankai taip pat gali mokėti pensijas, pašalpas, kompensacijas. Visos išmokos į sąskaitą gali būti išgryninamos be papildomų komisinių mokesčių. Taip pat bankai teikia turto vertinimo paslaugas, lizingo paslaugas, elektroninės bankininkystės paslaugas.

IŠVADOS

 

Apžvelgęs teoriją, išsiaiškinau, kad šiandien Lietuvoje veikia nemažai bankų. Bankai vis labiau diversifikuoja veiklą, teikdami įvairesnes finansines paslaugas. Jie steigia draudimo įmones, išperkamosios nuomos bendroves be kitas dukterines įmones, siūlo daugybę finansinių paslaugų verslo bei privatiems klientams, teikia šiuo metu labai paklausius būsto kreditus, vartotojiškas paskolas, lizingo paslaugą. Jie sėkmingai plečiasi ir pelningai veikia.

Kokybė paslaugų sektoriuje yra labai svarbi. Ji pasiekiama tik išsiaiškinus vartotojo poreikius, supratus patį vartotoją.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here