Hugo Šojaus dvaras – 1721 m. buvo įkurta sodyba, kaip valstybinis domenų dvaras dabartinėje Šilutėje. Jis yra nesudėtingų formų vėlyvo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Rūmai yra 2 aukštų, su gyvenama pastoge. Antrą aukštą puošia langų viršų ir palangių plokštumo lipdiniai, pastogę juosia kuklus karnizas. Rūmų planas – simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Fasadą skaido mentės, tarp kurių išdėstyti aukšti stačiakampiai langai, pabrėžti palangių traukomis.
1819 m. sodybą įsigijo Francas Vilhelmas Radkė. Dvarą vadino kilminguoju (šis titulas liko iki XX a. 2-ojo dešimtmečio). Tais pačiais metais buvo pradėta statyba. Dvaras Radkiams priklausė iki tol, kol jį nupirko Hugo Šojus.
1892 m. gruodžio 15 d. H. Šojus nupirko Šilutės dvarą su žemėmis. Šojaus dvaras buvo labai gerai tvarkomas ir prižiūrimas[1]Tik įsigijęs dvarą, naujasis šeimininkas pasiliko 750 ha. dvarui priklausiusios žemės. Likusią išskirstė sklypais, kuriuos pardavė ir išnuomojo. Taip gavo pinigų skoloms padengti bei ūkiniams pastatams atnaujinti. Praėjus keliems metams, kilo gairas, kuris vėl sunaikino beveik visus dvaro ūkinius pastatus, senųjų vietoje buvo pastatyti nauji, o dvaro kiemas, apsisaugant nuo upės potvynių, paaukštintas apie metrą ir išgrįstas akmeniniu grindiniu.Dvarininkas ėmėsi atnaujinti pačius rūmus, prie dvaro įrengė parką, buvo iškasti trys nauji tvenkiniai, o palei miškuotą Šyšos upę ir prie jos prisišliejusiame miškelyje, vadinamajame Varnamiškyje, sukurta promenada.
Taip dvaras įgijo naują, patrauklią bei reprezentatyvią išvaizdą. Tad nenuostabu, kad dvare lankydavo garbūs ir žinomi žmonės: buvo atvykęs Vokietijos kronprincas, svečiuodavosi Lietuvos prezidentai, kiti kultūros ir politikos elito atstovai.
Sėkminga dvaro raida prisidėjo prie paties Šilutės miestelio sėkmingos kultūrinės, politinės bei visuomeninės raidos. H. Šojus dvaro žemių dovanojo miesteliui – apskrities ligoninė, turgaus aikštė, gimnazija, pradinė mokykla, paštas, gaisrinė, uostas, bažnyčia ir kt. – yra pastatyta ant buvusių dvaro žemių. Švęsdamas 80 metų jubiliejų, dvarininkas savo paties įkurtą parką padovanojo miestui. Po dvarininko H. Šojaus mirties dvarą paveldėjo jo anūkas. Tačiau, artėjant karo frontui, dvarą paliko ir su šeima pasitraukė į Vokietiją. Per karą dvaras smarkiai nukentėjo. Po II pasaulinio karo, pagalbinį ūkį perėmė tarybinių ūkių ministerija ir jį pavedė Kretingos žemes ūkio mokyklai, kuri čia atidarė daržininkystės skyrių. Vėliau dvare veikė daržininkystės skyriaus ūkvedžių kursai, dvimetė Žemės ūkio mokykla. Šilutės dvare buvo įsikūręs ir Žemės ūkio technikumas. Dvaro pastatai buvo pritaikyti mokyklos poreikiams: rūmuose ir priestate įrengtos klasės ir kabinetai, berniukų ir mergaičių bendrabučiai. Arklidės buvo paverstos sporto ir aktų sale, karvidėje įrengti kabinetai, garažas ir nedidelė salė, o tarnų name – biblioteka ir pan.
