Pažaislio vienuolynas

Pastatų kompleksas

Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Tai vienas iš dviejų Lietuvoje išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas Tytuvėnuose). Pagrindiniai pastatai sugrupuoti simetriškai pagal išilginę kompozicinę vakarų-rytų krypties ašį, prie kurios išdėstyti pastatai (foresterija, oficinos, vienuolynas, eremo nameliai).

Svarbiausias ansamblio akcentas – bažnyčia. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą (su žibintu ir kryžiumi). Pietų fasade įrengtas saulės laikrodis. Vienuolyno korpusai (kartu su galerijomis) 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio. [1] Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės. [2]

Istorija

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII–XVIII a. funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Žygimantui Pacui. 1660 m. jis kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę K. Z. Pacas nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (Mons Pacis). [3]

Ansamblis buvo statomas iš degtų plytų. Apdailai naudotas smiltainis, marmuras, medis, spalvotieji metalai. Pagal iš anksto pateiktus brėžinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruošiami netoli Krokuvos esančiose marmuro laužyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro Varšuvą, Dancingą, Karaliaučių į Pažaislį.

Sakralinį kompleksą kūrė Italijos menininkai: architektai Džambatista Fredianis (Frediani), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (Puttini) (nuo 1674 m.). Skulptorius iš Lombardijos Džovanis Merlis (Merli) 1674–1676 m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą, vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas (Wolscheid) sukūrė bažnyčios fasado ir Didžiųjų vartų skulptūras. Dailininkas iš Florencijos Mikelandželas Palonis (Palloni) nutapė 140 įvairaus dydžio ir siužetų freskų, paveikslus altoriams bei portretus, o Džuzepė Rosis (Rossi) sukūrė bažnyčios kupolo freską.

1664 m. lapkričio 3 d. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius bažnyčią numatė kaip savo šeimos mauzoliejų, kuris įrengtas po prieangiu, taip išreiškiant nusižeminimą ir nuolankumą Dievui. 1667 m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. 1681 m. baigta bokštų statyba. K. Z. Pacas mirė 1684 m., nebaigęs vienuolyno statybos. Jo pradėtą darbą tęsė giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas. Apie 1696 m. baigta bažyčios statyba, 1712 m. užbaigti apdailos darbai, 1712 m. spalio 15 d. konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Bžostovskis.


Bažnyčios freskos


Sienų ir lubų puošyba


Pažaislio vienuolynas 50 litų sidabrinėje monetoje


Dievo Motinos paveikslas

17181755 m. perplanuoti vienuolyno kiemai, pastatyta naujų pagalbinių pastatų. 1755 m. nuo žaibo bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino stogo dangą, apgadino virš zakristijos esančią bibliotekos salę ir kitas patalpas.

1812 m. vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro Nikolajaus I įsakymu 1831 m. vienuolynas uždarytas. 18321845 m. pritaikytas Uspenijės soborui ir stačiatikų vienuolynui. Kamalduliai ištremti į Mogiliovo srities vienuolynus, o jų turtas konfiskuotas. Stačiatikių vienuolynas (rus. Пожайскiй-Успенскiй монастырь) veikė iki 1915 m. Vienuolyno teritorijoje palaidotas carinės Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas.

19171918 m. vienuolyne veikė kaizerinės vokiečių kariuomenės ligoninė. Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplėštas: nuplėštas žalvario stogas, išdaužyti langai, išlaužytos durys, išgabenti dailės kūriniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės. 1928 m. iš Rusijos sugrąžintas Dievo Motinos paveikslas. Apie 1930 m. uždengtas naujas cinkuotos skardos stogas.

Pokario metais vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau – senelių namai, nuo 1950 m. respublikinė psichoneurologinė ligoninė. 1964 m. bandyta įkurti Kauno turistinę bazę. 19671992 m. vienuolyne veikė Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. 1992 m. pastatai grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.

Nuo 1996 m. kasmet rengiami Pažaislio muzikos festivaliai. 2000 m. liepos 15 d. sugrąžintas „Kamaldulių Dievo motinos“ paveikslas (dar vadintas „Gražiosios meilės motina su kūdikiu“, XVII a.), orugsėjo 12 d. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis paskelbtas kultūros paminklu. [4] 2004 m. išleista proginė 50 litų sidabrinė moneta (dail. Marius Zavadskis, Rytas Jonas Belevičius). [5] 2007 m. išleistas pašto ženklas (dail. Giedrė Luzinienė). [6]

Meno vertybės

Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus dydžio freskų. Skirtingose patalpose: bažnyčios prieangyje, presbiterijoje, koplyčiose, vienuolių chore, zakristijoje, kapitulos salėse ieškota individualios kompozicijos, kiekvienoje iš jų pastebimas skirtingas sienų, skliautų ir freskų koloritas. Sudėtingos ir įvairialypės ikonografijos svarbiausia tema – Marijos išaukštinimas. Tikinčiųjų ypač vertinamas „Marijos su Kūdikiu” paveikslas (šiuo metu saugomas Kauno arkikatedroje bazilikoje). Nežinomo flamandų dailininko XVII a. I pusėje nutapytame ovalios formos paveiksle Marija vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti kūdikį.

Vienuolyne yra 6 M. A. Palonio tapyti molbertiniai paveikslai, tarp jų – fundatoriaus K. Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės portretai. Šiauriniame bokšte pakabinti du bažnyčios ir šv. Romualdo titulų varpai, 1676 m. nulieti garsaus XVII a. varpų liejiko Jono Delamarso.

Legendos

Pasakojama, kad XIX a. pradžioje vienuolyną nusiaubus Napoleono armijai vienuoliai kažkur paslėpę brangenybes, o sode užkasę varinį varpą.

Anot kitos legendos, prancūzai numetę du varpus, kurių vienas nuriedėjęs į Nemuną. Nuo to laiko kasmet liepos 2 d. vienuolynui švenčiant metų šventę Pažaislyje skambant varpams iš upės gelmių atsiliepiąs ir skenduolis varpas.

Dar kita legenda sako, kad iš bažnyčios rūsio į kitą Nemuno krantą ar net iki Kauno karmelitų bažnyčios eina tunelis, kurio anga paslėpta kažkur Nemuno šlaite.

Ankstesnis straipsnisTrakų salos pilis
Kitas straipsnisHugo Šojaus dvaras

1 KOMENTARAS

  1. O kas jį 1920 – 1940 metais padėjo puoselėti, remti pinigais, išsaugoti? Parašykite. Kodėl neminite?

Comments are closed.