HIPERTROFINIŲ IR KELOIDINIŲ RANDŲ GYDYMAS

Veido randai:

Jų pobūdis labiau priklauso nuo  rando lokalizacijos nei nuo atstatymo technikos. Randas gali sugyti “duobėtai”. Taip atsitinka tuomet, kai vienas kraštas yra aukščiau už kitą, arba gyjant mažiems avulsiniams lopams. Tokius randus >> galima išgydyti chirurgine ekscizija arba abrazija.

Žiediniai ar U formos randai tvarkomi revizijos būdu ir pakeičiant kryptį pratęsiant ar išsklaidant. Reviziją galima užbaigti Z plastika, V plastika ar V-Y technika. Odos persodinimas ar rando revizija panaudojant audinių plėtimą reikalinga, kai oda buvo išpjauta ir susidaro kontrakcinis randas. Veide odos lopų vengiama, jei įmanomi kiti būdai

Rando susidarymui svarbūs:

▫             odos tipas ir lokalizacija

▫             tempimas

▫             žaizdos kryptis

▫             kt. aplinkybės

▫             reikia dirbti atraumatiškai, išpjauti nekrozės vietas, susiūti be tempimo

Rando revizija

Norisi revizuoti raudonus, iškilusius, induruotus randus, bet jie nėra tinkami revizijai. Geriausi rezultatai – kai randai suminkštėja, suplokštėja.

Rando poliariškumo keitimas

Linijiniai randai, kertantys normalią odą susitraukia ir hipertrofuoja. Reikia išsklaidyti:

▫             t.t. kampu pakeisti rando eigą ties rando ir N odos riba. Geriau Z plastika.

▫             Z plastika : ne tik išsklaido randą, bet ir prailgina jį sukeičiant rando lopus su gretima oda. Iš pradžių pasižymim būsimus pjūvius dažais. Klasikinė Z plastika : yra 2 vienodi trikampiai lopai po 60° kampu nuo kontraktūros linijos, bet kampas gali kisti priklausomai nuo situacijos

▫             W plastika : reikia išpjauti daug mažų trikampių, odos randas nedaug pailgėja. Pasižymėti būsimus pjūvius. Gerai tinka įdubusiems kaktos, skruosto, smakro randams. Jei sugyja žvirgždo (gruoblėtu ) paviršiumi – naudojama abrazija

Avulsiniai lopai ir U formos randai : >> būna įdubę. Tokius randus suminkštinti reikia net ~1m. >> rezultatai nekokie. Jei avulsinis randas mažas ( ir jei įmanoma užsiūti pirminiu būdu )  – galima ekscizuoti.  Kai neįmanoma – revizija su Z plastika. Z plastika atliekama vingiuotuose rando dalyse, kur randas kerta odos raukšles.

 

16. Krūtinės ląstos ir pilvo sienos rekonstrukcija    (tokio kl. nėra)

 

1. Krūtinės sienos rekonstrukcija

Principai:

  • Pilna tumoro (infekcijos židinio ir pan.) rezekcija ir debridement.
  • Intratorakalinės “negyvos erdvės” obliteracija.
  • Skeletinė stabilizacija jei daugiau nei 4 šonkaulių segmentai ar daugiau nei 5 cm krūtinės sienos rezekuojama en bloc. Atstatyti tvirtą struktūrą, apsaugančią organus ir palaikančią normalią kvėpavimo fiziologiją. Skeletinė stabilizacija reikalinga dideliems defektams. Momentai:
    • Autogeninė:

–        Šonkaulių lopai (laisvi ar vaskuliarizuoti).

–        Fascija.

–        Raumenų lopai.

  • Sintetinė:

–        Teflonas.

–        Akrilas.

–        Prolenas.

–        Goretex’as

  • Sudėtinė:  Marlex ir marlex-metil-metakrilato “sumuštinis”.
  • Atitinkamas uždengimas minkštaisiais audiniais.

Indikacijos:

  • Trauma.
  • Tumoro rezekcija.
  • Infekcija.
  • Radiacinės opos.
  • Įgimti defektai.

Medžiaga

  • regioniniai raumenų ir muskulokutaniniai lopai. Esant specifinėm indikacijom atliekamas omentalinis ir mikrovaskulinis laisvo audinio perkėlimas.
  • Daugiausia naudojami: m. pectoralis major, m. latissimus dorsi, m. serratus anterior, m. rectus abdominis.
  • Omentum lopas – jis yra ant dešinės ar kairė a. gastroepiploica – perkeliamas nenupjaunant arterijų. Omentum naudojama tik tada, kai neįmanoma paimti lokalaus lopo. Omentum gali padengti didelį plotą ar obliteruoti tuščią erdvę.
  • Mikrovaskuliniai laisvi lopai – kai negalimi kiti. Iš m. latissimus dorsi ar m. tensor fasciae latae.

2. Pilvo sienos rekonstrukcija

Indikacijos:

  • Tumoro rezekcija.
  • Infekcija (nekrozuojantis fasciitas).
  • Trauma.
  • Rekurentinės abdominalinės sienos išvaržos.
  • Įgimti pilvo sienos defektai: gastroschizė, omfalocelė.

Principai:

  • Apsaugoti ir uždengti organus.
  • Sutvarkyti išvaržų vietas sustiprinant fascijas.
  • Išgauti gerą paviršiaus kontūrą.

Algoritmas:

  • Pirminis uždarymas – vengti tempimo linea alba srityje.
  • Tinklelis – 10% išvaržos kartojasi, 7% infekcija.
  • Odos lopai ± tinklelis ± omentum.
  • (Toliau – išvaržų gydymui) Fascijos atgal.
  • Komponentų separacija (mobilizuojant ir stiprinant atskirus muskulatūros sluoksnius).
  • Audinių ekspansija.
  • Raumenų ir miokutaniniai lopai anti kojytės: m. tensor fasciae latae ir m. rectus femoris dažnai turi vaskulinę kojytę ir a. femoralis circumflexa lateralis, m. vastus lateralis ir m gracilis (antro pasirinkimo).
  • Laisvi lopai (dažnai m. tensor fasciae latae).
  • Jei negalime gerai uždaryti pilvo sienos, galima dėti skeltą odos lopą tiesiai ant eksponuotų organų ar ant sintetinio ar absorbcinio tinklelio (tai tik skubiose situacijose).

Fascijos atpalaidavimas – daromas dėl rekurentinių išvaržų. Daromos 2 vertikalios parasagitalinės incizijos m. obliquus abdominis externus ir m. transversus abdominis, kad uždengti centrinį defektą (linea alba).

Pilvo sienos ekspansija – ekspanderis dedamas tarp m. obliquus abdominis internus ir m. transversus abdominis. Sukuriamas autogeniškas raumuo ir minkštieji audiniai, kad uždengti pilvo sienos defektus. Metodai, kurie atskiria raumenis ir fascijas, taip pat ir ekspansija netaikomi kai yra buvę dauginės procedūros (drenai ir pan.), kurios suardo anatomines plokštumas. Raumenų ir laisvi lopai naudojami tada, kai sintetinis tinklelis kontraindikuotinas ir negalima atlikti fascijinės operacijos. Urgentinėje situacijoje (trauma, nekontroliuojama visceralinė edema su sepsiu ir šoku) – galima dėti skeltus odos lopus ir/ar sintetinį tinklelį tiesiai ant žarnų. Omentum kartais įdedama tarp tinklelio ir vidurių, kad sumažinti sąaugų susidarymą.

Ankstesnis straipsnisGrožis
Kitas straipsnisĮgimtos kaklo cistos ir fistulės

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here