Tūkstančius metų žmogus pamažu keitė gyvūnus ir augalus,atrinkdamas ir daugindamas tuos,kurie turėjo tam tikrų savybių.Šiandien organizmo požymius mokslininkai gali pakeisti daug greičiau,apgalvotai keisdami jo genus.Šis procesas vadinamas genų inžinerija.Taip galima išvesti genetiškai modifikuotus organizmus,kurie turėtų didesnę maistinę vertę ar būtų panaudoti vaistams gaminti.Tačiau genų inžinerija iki šiol kelia abejonių.Nuo pat pirmųjų genų inžinerijos bandymų XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje dėl genetiškai modifikuotų organizmų netyla ginčai.Šalininkai tvirtina,kad genetiškai modifikuoti organizmai būtini pamaitinti pasauliui,gydyti ligoniams ir visokeriopai gerinti gyvenimui.priešininkai įrodinėja,kad vienų rūšių genų įterpimo į kitą padariniai nenuspėjami ir gali liūdnai baigtis žmonių sveikatai ir aplinkai.

Savo darbe trumpai pristatysiu genetinės modifikacijos ir klonavimo privalumus ir trūkumus,pateiksiu šiandieninių mokslininkų pavyzdžių ir nuomonių, apie genų inžinerijos poveikį žmogaus organizmui ir iš tokių augalų ar gyvūnų pagamintų maisto produktų saugumą.

 

I.Genų inžinerija

 

    1.Genetinės modifikacijos principas

    Genetinė inžinerija apima metodikas, kuriomis iš organizmo paimama genetinė medžiaga, iškerpama ir naujai sujungiama, sudarant naujas kombinacijas, padidinant rekombinuotos DNR kopijų skaičių ir perkeliant ją į kitus organizmus. Genai gali būti keičiami tarp tokių rūšių, kurios niekada negalėtų to atlikti natūraliai gamtoje. Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) . tai organizmas, kurio genetinė medžiaga yra pakeista, lyginant su jo gentainiais, dirbtiniu būdu. Tai gali būti atlikta ir rekombinantinės DNR technologijomis, ir mutacijų sukėlimo būdu.

Genetinė modifikacija įvyksta naudojant įvairius metodus:

  1. rekombinacinius DNR metodus, naudojančius vektorines sistemas;
  2. metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įvedama paveldima medžiaga, paruošta ne pačiame organizme;
  3. ląstelių suliejimą, ar hibridizacijos metodus, kurių metu sukuriamos naujos gyvos ląstelės su naujomis paveldimomis genetinės medžiagos kombinacijomis, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja.

 

  GMO gaminimo schemos pavyzdys
GMO gaminimo schemos pavyzdys

2.Genetinės modifikacijos nauda

 

Genų inžinerija – didelis XX a. laimėjimas, fantastiškas mokslo progresas, išsprendžiantis daugelį globalinių problemų.Svarbu, kad taikant šiuos metodus laboratorijoje galima sintetinti hormonus, vaistus. Sukūrus herbicidams atsparius augalus, ūkininkams mažiau reikia ravėti laukus. Transgeninių augalų, turinčių atsparumą vabzdžiams, nereikia purkšti pesticidais, nes augale jau yra pasigaminęs nuodas.

Genų inžinerija remiama ir Jungtinių Tautų organizacijos.Tai vienas iš būdų aprūpinti maistu badaujančias šalis – sukurtos veislės yra derlingesnės, jas lengviau prižiūrėti, jos atsparesnės klimato pokyčiams. Kiekvienas organizmas – bakterija, augalas ar žmogus turi savo originalius genus. Tarp jų įstatomas svetimas, kito organizmo genas. Geną galimą įkelti ir iš labai tolimos rūšies – iš bakterijos į bulvę, iš žmogaus į bakteriją. Taip genų inžinerijos būdu sukuriamas transgeninis arba genetiškai modifikuotas organizmas.

Pagrindiniai genetinės modifikacijos privalumai yra šie:

  1. Genų inžinerija siekia pakeisti genetinį kodą,kad būtų išvengta trūkumų,pavyzdžiui paveldimų ligų;
  2. Pasitelkiant biotechnologijas bandoma sukurti vaistus nuo nepagydomų ligų;
  3. Agrokultūroje augalus siekiama padaryti atsparius kenkėjams ir maistingesnius;
  4. Klonavimo pagalba zoologai ir botanikai tikisi prikelti išnykusias rūšis ir išsaugoti šiuo metu nykstančias;
  5. Genų inžinerijos būdu modifikuotos bakterijos naudojamos teršalams šalinti iš aplinkos,dirvos derlingumui didinti.
  6. Sukurtos naujos gyvūnų bei augalų veislės lengviau adaptuojasi prie aplinkos sąlygų ir neša didesnį produktyvumą. Genetinės modifikacijas būdu galima išspręsti maisto trūkumo problemą pasaulyje.

 

3.Genetinės modifikacijos trūkumai

 

  1. GM maisto produktuose gali atsirasti naujų, nebūdingų baltymų.

Mokslininkai ir medikai nuogąstauja, kad tokio GM maisto produktų

vartojimas gali sukelti alergijų protrūkį. Todėl GM maistas ir maisto priedai

turi būti atitinkamai žymimi, kad galima būtų nustatyti alergijas

sukeliančias medžiagas.

  1. Genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai, kelia grėsmę bioįvairovei, kadangi sukuriamos naujos rušys su palankesniais modifikaciniais pakitimais,dažnai išstumia iš aplinkos kitas rušis,naikindamos jų įvairovę.
  2. Dėl permažo laikotarpio, nuo genetinės modifikacijos pradžios, negalima nustatyti kokias tikslai pasekmes genetiškai modifikuotų produtų naudojimas turės žmogaus genomui.
  3. Dvasininkai, bei žalieji nerimsta dėl to, kad žmogaus įsikišimas į naujo organimo kūrimą yra neetiška ir nehumaniška, kadangi tai jau nebe Dievo, o žmogaus kūrinys. Baiminamasi, kad genetinėje modifikacijoje pradėjus naudoti žmogaus genomą žmogus taps “kanibalu”.

 

 

II.Galvijų klonavimas ir genetinis modifikavimas

 

  1. Gyvūnų klonavimas

 

Dauguma gyvų organizmų dauginasi lytiniu būdu, kada nauja gyvybė užsimezga, susiliejus priešingų lyčių individų lytinėms ląstelėms. Nelytinis dauginimosi būdas yra būdingas kai kuriems gyvūnams ir augalams.

Klonavimas – dirbtinis egzistuojančio ar egzistavusio gyvūno genetiškai identiškos kopijos sukūrimas. Klonuota gyvūno kopija paprastai yra vadinama klonu.

Genetiškai identiškas dar nereiškia identiško visomis kitomis prasmėmis. Kiek konkrečiai klonas būtų panašus į originalą, nėra aišku, kadangi iki galo nežinoma, kiek lemia genai, o kiek – aplinka, augimo ir gyvenimo sąlygos. Tikėtina, kad panašumas galėtų būti maždaug kaip monozigotinių dvynių, kurie taip pat yra genetiškai identiški.

Europoje klonavimas komerciniais tikslais nevykdomas, o klonuotų gyvūnų produktais ES neprekiaujama. Iki šiol nėra surinkta pakankamai duomenų apie gyvūnų klonavimo pasekmes. Gyvūnų klonavimas gali neigiamai paveikti gyvūnų gerovę, sumažinti genetinę gyvūnų įvairovę bei padidinti gyvūnų jautrumą ligų sukėlėjams. Apie klonavimo įtaką gyvūnų gerovei ir sveikatai kol kas trūksta informacijos.

 

2.Klonuotų organizmų gyvybingumas

 

Klonavimas gali būti atliekamas ne tik moksliniais tikslais, bet taip pat siekiant sukurti didelio produktyvumo ir transgeninius gyvūnus bei išsaugoti nykstančius gyvūnus ir gyvūnų genetinę įvairovę.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis 1491 (20 %) galvijų veislė iš 7616 yra laikomos nykstančiomis arba ties išnykimo riba dėl netinkamo gyvūnų laikymo ir priežiūros.

Klonas, būdamas donoro ląstelės kopija, turi panašias produktyvumo galimybes. Šiuolaikinėje selekcijoje vertinamos gyvūnų produktyvumo savybės (pieno primilžis, riebalų kiekis mėsoje), atsparumas ligoms (mastitui, įvairioms infekcinėms ir parazitinėms ligoms), vislumas, konstitucija, elgsena.

Nustatyta, kad pirmaisiais metais klonuotiems veršeliams būna uždelstas raumenų vystymasis dėl raumenų vystymosi sutrikimo klonų embrionų ankstyvojoje vystymosi stadijoje. Tačiau 12 mėnesių amžiaus klonuotų ir kontrolinės grupės veršelių išsivystymas nesiskiria. Klonuotų bulių lytinės ląstelės turi skirtingą epigenotipą nei donoro somatinės ląstelės. Tai rodo, kad klonuotų bulių epigenetinis nukrypimas neturėtų būti perduodamas palikuonims lytinėmis ląstelėmis. Tam tikro amžiaus klonuotų galvijų kraujo rodikliai gali skirtis nuo kontrolinės grupės galvijų. Suaugusių klonuotų galvijų elgesys ir pažinimo gebėjimai nesiskiria nuo kitų suaugusių galvijų Bene geriausias ir žinomiausias pavyzdys, pirmoji pasaulyje klonuota avis Dolly. Dolly sirgo ankstyvu artritu, o 2003 m. nustačius nepagydomą plaučių ligą, klonuota avis buvo užmigdyta. Avies Dolly atvejis buvo proveržis genetinių technologijų srityje, pademonstravęs, kad mokslininkai sugeba iš suaugusios avies ląstelės išauginti embrioną, o iš jo – naują, tačiau pirmtakei genetiškai identišką avį. Dolly atvejis sukėlė audringų diskusijų apie klonavimo etiškumą. Beje, klonavimo etikos klausimą gerokai paaštrino avies Dolly susirgimas.

Pasaulio mokslininkų dėmesį patraukė naujas įvykis. 2010m mokslininkai sukūrė keturis avies Dolly klonus.„Dolly gyva ir sveika. Genetiškai šios keturios avelės – tokios pat, kaip ir Dolly, – pareiškė avis auginantis Notingemo universiteto profesorius Keithas Campbellas. – Su šiomis avytėmis mes niekaip neeksperimentuojame. Joms nėra jokių sveikatos sutrikimo ar artrito, kuriuo sirgo Dolly, požymių.“Profesorius informavo, kad avių sveikatos būklė kruopščiai stebima. Jis ketina rašyti apie keturias avis mokslo žurnale. Avelės buvo klonuotos, norint įsitikinti, ar klonavimo technologijos patobulinimas nesukėlė nesklandumų klonavimo proceso eigoje.

Šiais metais Nacionalinė N. Zelandijos žemės ūkio mokslinių tyrimų agentūra „AgResearch” priėmė sprendimą nutraukti 13 metų trukusią naminių gyvulių klonavimo programą, nes bandymai atskleidė, jog dauguma juose dalyvavusių gyvulių nugaišo, be to, esama įrodymų, jog taip galvijai yra kamuojami, pranešė „Dailymail.co.uk“.

Skelbiama, kad apie 90 proc. Naujojoje Zelandijoje naminių gyvulių klonavimo programoje naudotų gyvulių dėl įvairių priežasčių nugaišo. Tarp dažniausių mirties priežasčių yra savaiminiai abortai ir vaisiaus vandenligė, sakoma pranešime. Vandenligės atveju karvių gimda prisipildo vandens, ir dėl to žūsta ne tik embrionas, bet nugaišta ir karvė.

Tenka pripažinti, kad sparčiai tobulėjantis gyvūnų klonavimą vis dar netenkina mokslininkų poreikių ir lūkesčių.

Pirmasis pasaulyje (2002m.) klonuotas gyvūnas - avis Dolly.
Pirmasis pasaulyje (2002m.) klonuotas gyvūnas – avis Dolly.

 

 3.Klonavimo efektyvumas

 

Galvijų ir kiaulių klonavimo efektyvumas (galvijų yra 10 %, kiaulių – 6 %) yra daug mažesnis nei natūralus veisimas. Veršelių ir paršelių klonai dėl vystymosi sutrikimų dažnai gaišta. Galvijų ir kiaulių sveikų klonų fiziologija nesiskiria nuo kitų gyvūnų.

Europoje dirbtiniu būdu apsėklinama apie 60 % karvių ir 25 – 95 % kiaulių. Pasaulyje dirbtiniu būdu apsėklinama 50 – 65 % galvijų ir 70 – 80 % kiaulių. Karvių ir telyčių vaisingumas siekia apie 90 %. Veršelius veda apie 55 % apsėklintų karvių. Galvijų embrionų ir vaisių mirtingumas yra apie 40 %. Kiaulių vaisingumas siekia apie 89 %.

Galvijų klonavimo efektyvumas yra 8 – 10 %. Daugiausiai galvijų klonų netenkama per pirmąsias 60 dienų po embrionų persodinimo. Nustatyta, kad daug klonuotų veršelių ir paršelių nugaišta iki atjunkymo. Ilgalaikis klonavimo poveikis gali būti nustatytas senstant gyvūnų klonams.

Identišką genotipą turintys galvijai
Identišką genotipą turintys galvijai

 

4.Galvijų genetinės modifikacijos nauda farmacijai

 

Galvijų modifikacija bene naudingiausia genetinių jmdifikacijų atšaka. Kadangi galvjų genetinės modifikacijos būdu,galima pagaminti vaistus ir baltymus, reikalingus žmogui. Galvijų genomą sudaro ne mažiau kaip 22.000 baltymų koduojančių genus.  Galvijų genomas,iš visų moksliniams bandymams naudojamų gyvūnų yra pats panašiausias į žmogaus.  Genofarmacinė ūkininkystė tai terminas nurodantis gyvūnų veisimo technologiją,kurią naudoja mokslininkai,siekdami pakeisti gyvūnų DNR, arba sumegzti į  naujus DNR,vadinamus transgenus,naudojant kitų rūšių genus. Baltymus užkoduotas transgenas išskiria į galvijų pieną,ar kraują,o tada belieka išgryninti. Gyvulininkystėje šio būdu galvijai,avys,ožkos,triušiai,vištos,jau ne kartą yra pagaminę baltymų ir netgi vaistų.

Tokie modifikuoti galvijai,bei kiti gyvūnai kuriami gan paprastu principu. Iš pažiūros atrodo,kad įtraukti DNR į kiekvieną ląstelę sunku, tačiau iš tikrųjų,tai daroma gan paprastu principu. Kiekvienas gyvūnas prasideda iš vienos ląstelės. Tik vėliau jis dalinasi vėl ir vėl ,kol pamažu susiformuoja organizmas. Mokslininkai įterpe naują DNR, kol “guvūnas” yra gametos stadijoje. Tada genetiškai modifikuota gameta, implantuojama į patelės gimdą,tolimesniam vystymuisi. Tokiu principu,daugindamasis ir vystydamasis, organizmas jau turi naują DNR visose savo ląstelėse. Pati procedūra primena dirbtinio apvaisinimo procedūrą,tik yra gerokai sudėtingesnė. Sėkmingai įvykusi genetinė modifikacija,suteikia galimybę naujam individui vystytis ir perteikti savo naujai sukurtą genomą, vėlesnėms kartom.

Genetinės modifikacijos mokroįšvirkštimo didžiausias trūkumas yra tai,jog procedūra užima nemažai laiko, yra brangi ir nevisuomet pasiteisina. Šios technologijos tęstinumas yra gyvūnų klonavimas,kuris yra greitesnis ir efektyvesnis,tačiau dar gerai “neįvaldytas” pasaulio mokslininkų.

Kai kuriuos žmogaus baltymus,kurie reikalingi kaip vaistai,gali pagaminti tik galvijai. Tai viena iš lengviausių tokių vaistų ir baltymų pagaminimo technologijų. Šią technologiją naudojant ūkio gyvūnams,yra daug privalumų: vaistų gamyba yra lanksti ir pakankamai nesdėtinga, lengvai prižiūrima. Nesudėtingas ir pateikimo būdas- tereikia pamelžti.

Šiuo metu,pagrindinis uždavinys yra gauti naują transgeną kuris pasireikštų  tik piene. Norėdami tai padaryti, mokslininkai  bendradarbiauja,siekdami išskirti DNR signalais geną, vadinamą promotoriaus genu, kuris yra vienintelis veiklus,tiesiogiai į pieno liaukas. Taigi transgenas, jį galintis pateikti būdamas kiekvienoje gyvūno ląstelėje, veikia tik kai pienas yra pagamintas. Kai kurių tokiu b9du pagamintų vaistų pavyzdžiai šiuo metu yra bandomi: antitrombino III ir audinių plazminogeno aktyvatoriaus gydančio kraujo krešulius, eritropoetino dėl anemijos, kraujo krešėjimo faktorių VIII ir IX hemofilijos, ir alfa-1-antitripsino ir emfizemos ir cistinės fibrozės gydymą galintys paveikti vaistai.

 

5.Galvijų genetinė modifikacija naudojant žmogaus genomą

 

Nors Europos Sąjungoje,genetiniai bandymai,kuriant naujus gyvūnus,ar augalus,panaudojant žmogaus genus yra ribojami, šių metų balandžio pradžioje pasaulį apskriejo intriguojantis straipsnis,kuriame teigiama,kad Kinijos mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotas karves,duodančias pieną,su tomis pačiomis medžiagomis,kurios yra motinos piene.

Mokslininkai praneša,kad  naudodami klonavimo technologiją, maišant žmogaus ir karvės DNR pasiektas keistas žygdarbis.”Mūsų tyrimo metu sukurtų transgeninių gyvulių pienas siūlo panašią naudą mitybai kaip motinos pienas,” rašė profesorius Li žurnale “Public Library of Science One”. “modifikuotas galvijų pienas gali atstoti motinos pieną.”

Genetinės modifikacijos principu sukurta apie 300 melžiamų karvių, kurių piene yra keletas žmogaus baltymų,tokių kaip motinos piene, įskaitant  laktoferiną ir alfa-laktalbuminą.”Žmogaus piene yra tikslios proporcijos baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių medžiagų ir vitaminų reikalingų optimaliam kūdikių augimui ir vystymuisi.” –teigia Kinijos profesorius Li, kuris vadovavo tyrimams ir yra Pagrindinės Valstybinės agrobiotechnologijos laboratorijos,prie žemės ūkio universteto Kinijoje direktorius.

Iš teigiamos pusės žiūrint, šis eksperimentas gali išgelbėti ir sustiprinti daugelį pasaulio naujagimių,kurių motinos nebeturi pieno,ar kurie netoleruoja karvės pieno ar sintetinių pieno mišinėlių. Tačiau natūralaus gyenimo šalininkai į šį eksperimentų, kaip ir į daugelį panašių, žiūri prieštaringai.

 

III.Klonuotų ir genetiški modifikuotų produktų maisto sauga

 

1.Klonuotų gyvūnų produktų saugumas

 

Europos maisto saugos tarnyba mano, kad nepakanka mokslinių duomenų dėl gyvūnų klonavimo rizikos maisto saugai, gyvūnų sveikatai ir gerovei. Daugiausiai duomenų yra apie kiaulių ir galviju klonavimą. Klonuotų galvijų ir kiaulių bei jų palikuonių gyvūniniai produktai savo kokybe nesiskiria nuo tradiciniu būdu užaugintų gyvūnų gyvūninių produktų. Klonuoti gyvūnai pasižymi gyvūnų rūšiai būdingomis savybėmis. Todėl būtų galima daryti prielaidą, kad klonuotų gyvūnų mėsa ir pienas yra saugus ir nekelia pavojaus vartotojams.

Duomenų apie klonuotų gyvūnų maisto produktų neigiamą įtaką gyvūnų ar žmonių sveikatai nenustatyta. Žiurkės, maitintos maistu, kurio sudėtyje buvo 5 % ir 10 % klonuotų gyvūnų jautienos, neturėjo jokių reprodukcijos sutrikimų.

Klonuotų galvijų ir kiaulių bei jų palikuonių gyvūniniai produktai savo kokybe nesiskiria nuo tradiciniu būdu užaugintų gyvūnų produktų. Klonuoti gyvūnai pasižymi gyvūnų rūšiai būdingomis savybėmis.

Britų ekspertai tvirtina, kad nėra jokio skirtumo tarp klonuotų ir „normalių“ karvių mėsos bei pieno. Tokią nepriklausomų mokslininkų ekspertinės grupės išvadą paskelbė D. Britanijos Maisto standartų agentūros (FSA) vyriausiasis mokslo darbuotojas Andrew Wadge’as, pranešė „Telegraph.co.uk“. Pasak jo, tyrimo metu neaptikta jokių skirtumų tarp maisto produktų, pagamintų iš klonuotų ir neklonuotų galvijų.Tokios išvados atveria kelią klonuotų galvijų mėsai ir pienui į D. Britanijos maisto produktų parduotuves. Kartu tai labai aiškus signalas, kad iki šiol prieštaringai vertintas klonuotų galvijų auginimas maistui gali būti oficialiai įteisintas, sakoma pranešime.

Klonuotų galvijų mėsos ir pieno tyrimus atliko Naujų maisto produktų ir gamybos procesų patariamasis komitetas – nepriklausoma D. Britanijos organizacija, Maisto standartų agentūros pavedimu tirianti visus naujus maisto produktus siekiant išsiaiškinti, ar juos galima pateikti rinkai.

Išnagrinėję visus maisto produktų iš klonuotų galvijų tyrimų aspektus, patariamojo komiteto ekspertai priėjo išvadą, kad nėra jokių „svarbių skirtumų“ tarp pagamintų iš „natūralių“ ir klonuotų galvijų. Mokslininkų ataskaitoje teigiama, jog tyrimai dėl galimų alergijų, toksinų ir galimo šalutinio poveikio valgant klonuotų galvijų mėsą neatskleidė jokių galimo susirūpinimo požymių.

Klonuotų galvijų mėsos ir pieno saugumo tyrimas buvo inicijuotas praėjusią vasarą, kai viešumon iškilo faktai, jog klonuotų veršelių mėsa buvo pardavinėjama kai kurių mėsininkų parduotuvėse – be licenzijos ir net jiems patiems to nežinant. Žinia apie tai, kad klonuotų galvijų mėsa pateko į maisto produktų grandinę, sukėlė šalyje audringas diskusijas apie galvijų klonavimo etines problemas.

Nuomonės apie klonuotų gyvūnų produktd nėra vieningos. N.Zelandjos agentūros, „AgResearch” atstovų teigimu, klonavimo programoje naudoti gyvuliai – avys, ožkos, karvės ir kt. – susirgdavo chronišku artritu, pneumonija, imdavo raišuoti ar gaudavo kraujo užkrėtimą.

Toks N. Zelandijos tyrimų organizacijos sprendimas labai skiriasi nuo D. Britanijos ekspertų požiūrio: šios šalies vyriausybė siekia įtikinti Europos Sąjungos žinybas, jog būtų leista pardavinėti klonuotų gyvulių ir jų palikuonių mėsą bei pieną be jokių apribojimų, pastebi dienraštis. Oficiali D. Britanijos vyriausybės pozicija – klonuotų galvijų mėsos ir pieno produktai yra saugūs. 2009 metų rudenį britų ekspertai priėjo išvadą, kad nėra jokio skirtumo tarp klonuotų ir „normalių“ karvių mėsos bei pieno. Tokią nepriklausomų mokslininkų ekspertinės grupės išvadą paskelbė D. Britanijos Maisto standartų agentūros (FSA) vyriausiasis mokslo darbuotojas Andrew Wadge’as. Pasak jo, tyrimo metu neaptikta jokių skirtumų tarp maisto produktų, pagamintų iš klonuotų ir neklonuotų galvijų

Išnagrinėję visus maisto produktų iš klonuotų galvijų tyrimų aspektus, patariamojo komiteto ekspertai priėjo išvadą, kad nėra jokių „svarbių skirtumų“ tarp pagamintų iš „natūralių“ ir klonuotų galvijų. Mokslininkų ataskaitoje teigiama, jog tyrimai dėl galimų alergijų, toksinų ir galimo šalutinio poveikio valgant klonuotų galvijų mėsą neatskleidė jokių galimo susirūpinimo požymių.

 

2.Genetiškai modifikuoti organizmai ir maistas

 

Genetiškai modifikuotas (GM) maistas – tai maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). GMO yra sukurti genų inžinerijos metodu, į genotipą įterpiant naują geną. Taip augalai, mikroorganizmai ar gyvūnai įgyja naujų savybių, kurios jiems iki tol buvo nebūdingos. Pavyzdžiui, įterpus žuvies geną į braškes, yra sukuriama braškė, geriau išsilaikanti žemoje temperatūroje. Arba įterpus į augalų chromosomas atitinkamą bakterijos geną, augalai tampa atsparūs kenkėjams.

Svetimi įterpti genai gali veikti ne visada taip, kaip yra tikimasi. Genų inžinerijos metu sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas ir kaip jis sąveikaus su esamais genais. 2004 metais dr. Schubert’o grupė Bostone sugalvojo būdą, kaip užauginti transgeninius (genetiškai modifikuotus) augalus, kurie turėtų padidintą vitamino B kiekį. Jie tikslingai planavo pasiekti konkretų vitamino B kiekį žaliosiose lapinėse daržovėse. Mokslininkų grupė užaugino tokius augalus. Vėliau, nustačius juose esantį vitamino B kiekį paaiškėjo, kad jo yra daug kartų mažiau nei buvo planuota. Tuomet daugeliui kilo mintis, kad dar daug nežinomų faktorių veikia genų inžinerijos metu.

Genetiškai modifikuotus produktus europiečiai dar vadina “Frankenšteino maistu”. Mokslininkai ir nepriklausomi ekspertai tvirtina, kad “Frankenšteino maistas” vartotojų sveikatai gali sukelti nenumatytas, neigiamas ir itin kenksmingas ilgalaikes pasekmes. Juk jau yra pastebėta, kad GM maiste gali būti naujų toksinų ir alergenų. Į organizmus įterpti antibiotikams atsparumą lemiantys genai gali patekti į žmogaus virškinamojo trakto bakterijas.

Tik kompanijos, kuriančios GM produktus teigia, kad jų sukurtas GM maistas yra saugus. Jų atliktus tyrimus kritikai atmeta, teigdami, kad šie yra paviršutininški ir skirti išsisukti nuo kitų mokslininkų atrastų problemų GM maiste. Biotechnologinių kompanijų poziciją gerai atspindi kartą vieno Monsanto direktorių ištarti žodžiai: “Mes neprivalome garantuoti GM maisto visiško saugumo, mums svarbiausia parduoti tiek, kiek įmanoma”.

Mokslininkai, atradę tam tikras problemas ir išreiškę kritiką prieš GM maistą, buvo prigrasinti, neteko pareigų, finansavimo ar tiesiog buvo išmesti iš darbo. Tai įrodo ir Dr. A. Pusztai atvejis. Šis mokslininkas atliko užsakomuosius tyrimus su genetiškai modifikuotomis bulvėmis. Į jas buvo įkeltas augalinės kilmės baltymas lektinas, kuris didina atsparumą kenkėjams. Eksperimentai parodė, kad jaunų žiurkių, kurios buvo maitintos šiomis bulvėmis, kepenys tapo stipriai pažeistos. Mokslininkas trumpo interviu per televiziją metu pateikė visuomenei šių eksperimentų faktus. Po kelių dienų jis buvo atleistas iš darbo. Tik po pusmečio, subūrus tarptautinę mokslinę komisiją, dr.A. Pusztai buvo „reabilituotas“.

Genų inžinerijos sukelti kenksmingi efektai sveikatai tęsis amžinai. Cheminis ar radiacinis užterštumas laikui bėgant mažėja, tačiau genetinės modifikacijos padarytos klaidos negali būti ištaisytos ir atsilieps visoms organizmo kartoms.

 

3.Lietuvos pozicija klonavimo srityje

 

Kasmet pasaulyje didėja mėsos, tame tarpe jautienos, vartojimas. Galvijų auginimo sistemos tobulėja, tačiau atsiranda ir naujų rizikos faktorių, tokių, kaip maisto produktai, pagaminti iš klonuotų gyvulių ir jų palikuonių. Kol neįrodyta, kad tokie maisto produktai, nekelia rizikos žmonių sveikatai, jie laikomi „novel foods“ („naujieji “maisto produktai), ir jų pateikimui į rinką turi būti gauti leidimai.

Prekyba taip vadinamais „naujaisiais” maisto produktais Europos Sąjungoje draudžiama. Kiekvienu atveju prašymai dėl tokių produktų tiekimo turi būti siunčiami Europos Komisijai, kurios atsakingos institucijos atlieka pirminį įvertinimą. Šio įvertinimo ataskaita pateikiama Europos Komisijai ir visoms valstybėms narėms.

„Lietuvoje klonuoti gyvuliai neveisiami. Tokių gyvulių ir jų palikuonių embrionai, sperma ar mėsa nepatenka į mūsų šalį. Todėl lietuviškų galvijų mėsa ir jos produktai vartotojams teikiami tik saugūs ir kokybiški“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas.

 

Išvados

Ši nauja medicinos mokslo šaka padarė didelį šuolį nuo tada,kai buvo atrasta DNR.Mokslininkai veikiausiai ir toliau nustatinės,kurie genomo genai gamina kokius baltymus.Žmonės vis dažniau pradeda domėtis šia nauja mokslo šaka,todėl netyla prieštaravimai ir diskusijos.Dvasininkai prieštarauja biotechnologijų plėtimuisi,nes mano,kad tai yra ėjimas prieš Dievo valią,o“žalieji“ vertina natūralią gamtą ir baiminasi genetinio modifikavimo padarinių.Kaip bebūtų mokslininkai nenuilstamai ir toliau gilinasi į šią sritį ir tikisi ateitį galėsiantys kontroliuoti žmogaus prigimtį.

Turės praeiti dar nemažai metų ir pragyventi keletas kartų,kad galėtume konkrečiai patvirtinti vienų ar kitų mokslininkų pognozes apie genų inžinerijos poveikį žmogaus organizmui.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here