operacija

Tai apyvarpės susiaurėjimas, neleidžiantis apsinuoginti varpos galvutei. Visiems mažesniems 2 m. berniukams tai fiziologija. Patologinė – operuojama = circumcisia. Įgyta fimozė yra recidyvuojančio balanopostito rezultatas.

Epispadija

▫       Sunkesnė anomalija už hipospadiją, bet retesnė.

▫       Tai virš. šlaplės sienos defektas, kaverniniai varpos kūnai prasiskyrę, vagos dugne matosi šlaplės užpakalinė siena.

▫       Trys laipsniai: epispadia glandis, penilis, totalis. II° būdinga: silpnas šlapimo pūslės raukas, dalinis šlapimo nelaikymas. Totalinė: visai nelaiko šlapimo.

▫       Mergaičių epispadija: prasiskyręs klitoris, prasiskyrusios didžiosios ir mažosios lytinės lūpos ir yra pilnas šlapimo nelaikymas.

Gydymas – operacinis.

▫       4-5 m. vaikui formuojama šlaplė ir pūslės raukas. Dalis vaikų ir po plastikos blogai laiko šlapimą.

▫       Distalinės epispadijos operuojamos taip pat kaip ir toje lokalizacijoje esančios hipospadijos, tik skiriasi tuo, kad epispadijų rekonstrukcija vyksta dorsaliniame paviršiuje.

▫       Jei epispadija proksimalinė – galima panaudoti preputium srities audinius. Sutvarkoma chorda (kad jos nebūtų). Galima net panaudoti ventralinį varpos paviršių ir preputium sritį kaip vaskuliarizuotą lopą, kurį rotuojant į dorsalinę pusę rekonstruojama šlaplė ar uždengiamas odos trūkumas.

▫       Epispadijos, kurios paliečia šlapimo pūslės kaklelį ir yra šlapimo nelaikymas reikalauja šlapimo pūslės kaklelio rekonstrukcijos. Tai atliekama atpalaidavus šlapimo pūslę nuo symphisis pubis ir rezekuojant priekinės kaklelio dalies kraštus, norint suformuoti ilgesnę šlaplę. Ši šlaplės dalis uždaroma. Jei tokiai operacijai šlapimtakių įėjimas į šlapimo pūslę yra per žemas, reikia atlikti šlapimtakių įėjimo vieto perkėlimą aukštyn. Jei šlapimo pūslės talpa per maža – gali reikėti augmentacinės cistoplastikos.

Šlapimo pūslės ekstrofija

1 iš 40000 naujagimių. Nėra dalies apatinės pilvo sienos, priekinės šlapimo pūslės sienos, yra suskilusi šlaplė (totalinė epispadija) ir išsiskleidusi gaktinė sąvarža. Žemiau bambos matosi ryškiai raudona užpakalinės šlapimo pūslės sienos dalis (3-7 cm Æ) su šlapimtakių angomis. Pro jas nuolat sunkiasi ir mirko aplinkinę odą šlapimas.

Gydymas:

jei pūslė yra 4-5 cm Æ, bandoma iš vietinių audinių suformuoti pūslę. Yra įvairių modifikacijų esamos šlapimo pūslės sienos su šlapimtakių angomis persodinimas į riestinę žarną (operuojama 6 mėn. kūdikiams), galima pūslę suformuoti iš izoliuotos žarnos kilpos. Po operacijos vaikas šlapinasi pro išangę. “Funkcinis” uždarymas: tuoj po gimimo. Daromos bilateralinės iliaca srities osteotomijos tam, kad sujungti symphisi pubis centre. Taip pat mažinamas pilvo sienos defektas. Šlapimo pūslė išlaisvinama nuo pilvo sienos ir jos kraštai suglaudžiami dviejų sluoksnių būdu. Pilvo siena uždaroma pasluoksniui. Tam g.b. naudojamas m. rectus, m. rectus fascijos lopai. Kateteris įvedamas pro naujai suformuotą bambą. Kiti genitalijų defektai taisomi II-oje stadijoje.

Mergaičių prognozė dėl šlapimo nelaikymo geresnė nei berniukų.

 

Estetinė chirurgija, rhitidektomija, rhinoplastika, blefaroplastika, abdominoplastika

Rhinoplastika

Dažniausi skundai: dydis, plotis, forma, kuprelė (įgimta), nosies viršūnė (per plati, per didelė). Funkciniai pokyčiai: sutrikęs kvėpavimas, dažni rinitai.

Kontraindikacijos:

▫             Nerealūs norai.

▫             Per stora nosies oda.

▫             Plona, saulės, Rö spindulių pakenkta oda.

▫             Nosies odos piktybinis procesas.

▫             Didelio laipsnio nosies pertvaros iškrypimas (g.b. pūlingų uždegimų priežastis).

▫             Paciento nepasitenkinimas buvusiomis operacijomis.

Rhinoplastikos rūšys:

▫             Atvira (pjūvis patogesnis, bet paskui sunkiau nutekėti limfai, chirurgui lengviau pasiekti struktūras).

▫             Uždara (pjūvis tarp gleivinės ir odos, išorėje jo nesimato).

Nuskausminimas: bendra nejautra, vietinė infiltracinė anestezija + vazokonstriktoriaus nejautra.

Technika:

  • Odos pjūvis.
  • Nosikaulių redukcija:
    • kuprelės nušlifavimas;
    • lateralinė osteotomija;
    • nosies pertvaros kramzlės sutrupinimas;
    • lateralinių kremzlių plastika.
  • Kremzlių užsiuvimas.
  • Imobilizacija įtvaru.

Po operacijos 1-2 dienas laikomi tamponai nosyje (apsunkintas kvėpavimas). Iki 3-4 d. lieka veido tinimas, per 2-3 sav. rezorbuojasi hematomos. Įtvarą reikia laikyti 2 sav. Nosies galo formavimas yra lėtas procesas. Audiniams randėjant jis traukiasi ir mažėja, galutinis vaizdas po 6 mėn. (t.y. dėl gausios limfotakos).

Blefaroplastika

“Pavargusio veido plastika”. Dėl m. orbicularis oculi išsitampymo, minkštųjų audinių padidėjimo, aplinkos pokyčių ir genetinio paveldėjimo.

Indikacijos:

  • “Maišeliai” paakiuose.
  • Odos perteklius ant akių.
  • Odos raukšlė virš akių.

Komplikacijos:

  • Odos trūkumas.
  • Sumažėjęs aplinkinių audinių tonusas.
  • Sutrikusi ašarų gamyba.

Technika:

nuskausminimas – bendrinė nejautra. Pjūvis prie pat blakstienų, odos pertekliaus išpjovimas, periorbitalinių riebalų ir raumenų pašalinimas. Oda užsiuvama intrakutanine siūle. Problemos: apatinio voko ektropionas ir keratokonjunktyvitas (dėl rando traukimosi).

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here