Miesto istorija

Klaipėdos teritorijoje pirmos kuršių gyvenvietės įsikūrė mūsų eros pradžioje. Miesto įkūrimo data laikomi 1252 m., kada Livonijos ordinas Danės upes žiotyse pasistatė Memelburgo pilį, apie kurią įsikūre Memelio mietas, 1258 m. gavęs Liubeko miesto teises. Nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, o nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1629 – 1635 m. miestą valdė Švedijos karalystė, o 1757 -1762 m. Rusijos imperija. Trumpą laiko tarpą (1807-1808 m.) Klaipėda buvo Prusijos karalystės sostine. Pagal Versalio sutartį po I-o pasaulinio karo Klaipėda ir jos kraštas buvo perduotas Antantės valdymui. Mieste įsikūre Prancūzijos garnizonas. 1923 m. sausio mėn. lietuvių sukilimo išdavoje Klaipėda ir jos kraštas buvo prijungti prie Lietuvos. Tačiau jau 1939 m. po Vokietijos ultimatumo visa ši teritorija perėjo į nacistinės Vokietijos jurisdikciją. 1945 m. Sovietų kariuomenei išvadavus Klaipėdą, ji tapo sudėtine Lietuvos dalimi.

Klaipėda žavi kiekviename žingsnyje: akis džiugina senųjų ir naujųjų pastatų harmonija, kūną ramina tyliai ošianti Baltijos jūra, žvilgsnį traukia daugybė miestą puošiančių skulptūrų, skęstančių beribėje žalumoje. Iš kitų Lietuvos miestų Klaipėdos senamiestis išsiskiria savo kompaktiškumu ir vokiškos bei skandinaviškos architektūros gausa. Tarpukariu jis netgi buvo laikomas vienu gražiausiu miestu Šiaurės Europos regione.

Karlo aikštė

Dabartinio Pilies (Karlo) tilto pirmtakas buvo pastatytas 1826 m. vietoje kelto per Danę. Iš pradžių jis buvo medinis, pavadintas Frydricho Vilhelmo III sūnaus princo Karolio vardu. Jo atidaroma anga buvo 11,6 m. pločio. Tiltas sujungė Naująją prekyvietę, apie 1820 m. įrengtą tarp teatro ir piliavietės, su šiaurine sparčiai besivystančia miesto dalimi. 1877-1878 m. tiltas buvo perstatytas. Nutiesus tramvajaus liniją, 1904 m. Karlo tiltas pakeistas metaliniu, kurio konstrukcija buvo išskirtinė – ji nebuvo suvirinta, o, kaip Eifelio bokštas, – sutvirtinta kniedėmis. Jis buvo pakeliamas, su gražiomis arkomis iš abiejų galų ir ilgesnis kokiais 5 metrais, nes ir Danė tada buvo platesnė. Jį varstė elektros variklis; anga laivams praplaukti buvo dvidešimties metrų pločio. Tilto turėklai buvo metaliniai iš tiesių ir banguotų vertikalių strypelių; turėklų viršų puošė jugendui būdingi elementai. Karlo tiltas buvo sunaikintas užimant miestą 1944-1945 m. Antrojo pasaulino karo metu. Sužinoti, kaip ir kada tiksliai buvo rekonstruojamas šis tiltas po Antrojo pasaulinio karo buvo kur kas sunkiau. Po karo Karlo tiltas buvo rekonstruojamas 7 metus. “Sovietiniame žurnale “Krokodilas” buvo netgi toks kalambūras apie šio tilto rekonstrukciją. Buvo užduotas retorinis klausimas, kuri upė Sovietų sąjungoje plačiausia. Ir pateiktas atsakymas, jog tai – Danė, nes per ją ilgiausiai statomas tiltas”, -juokavo istorikas Dainius Elertas. Paskutinė šio tilto rekonstrukcija vyko apie 1974-1976 metus.

Teatro aikštė

Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai.
1819 m. užpylus dalį pilies griovių, buvo atidarytas Naujasis turgus. Aikštę užėmė mėsininkų būdos. 1860 m. būdas nugriovus, Naujojo turgaus pakraštyje pastatyta turgaus halė. Šalia jos ir pilies griovių veikė Žuvų turgus. Žvejai žuvis į šią prekyvietę atgabendavo mariomis ir pardavinėdavo tiesiai iš laivelių arba specialiame halės priestate. Spalvingais vėjarodžiais papuošti laivelių stiebai gyvino prekyvietę.
Įkūrus Naująjį turgų, dabartinė Teatro aikštė atsidūrė tarp dviejų prekyviečių ir vėliau susiliejo su jomis ir virto turgaviete. Taip XX a. pirmoje pusėje Turgaus gatvė, Teatro aikštė, Naujasis turgus sudarė ilgą, nuo Jono bažnyčios iki pilies nutįsusią prekyvietę. Prekymečiais visą šią teritoriją užplūsdavo vežimai, būdos, atrakcionininkų ir šiaip pinigų viliotojų palapinės. Kai aikštėse prekiautojai nebeišsitekdavo, prekiaudavo ir Sukilėlių gatvės pradžioje.
Aikštė čia įrengta tik XIX a. Pasakojama, kad jau XVII a. Teatro aikštėje įvairius vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai.

Kurpiai

Buvęs druskos sandėlis. Dabar yra Džiazo klubas “Kurpiai” – kiekvieną vakarą gyva muzika, puikus maistas, jauki aplinka ir malonus personalas.

Klaipėdos senamiestyje, Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje, pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens – “stebuklingasis peliukas”. Skulptūrėlė apjuosta bronzine juosta su burtažodžiais: “Mintis paversk žodžiais – žodžiai taps stebuklais”. Autorių teigimu, peliukas stebuklingas ir išpildys gerus norus, reikia tik juos pašnibždėti stebuklingąjam peliukui į ausį.

Katinas džentelmeno veidu

Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra, kurią 1980-aisiais metais sukūrė dailininkas R. Midvikis. Du kartus po vandalų siautėjimo skulptūra buvo atstatyta, bet netrukus vėl dingo. 2006 m. vasarą, miesto gimtadienio proga katinas vėl sugrįžo į savo vietą skvere Kalvių gatvėje. Katinas yra katinas – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Anuomet „Senamiesčio katinas“ turėjo slaptų galių. Ar jų neprarado beklajodamas, netruksite įsitikinti patys.

Miestas po II pasaulinio karo boso skulptūra

Klaipėdos senmiestyje, Pasiuntinių, Kepėjų ir Jono gatvių susikirtimo skvere esanti skulptūra “Bokštas” simbolizuoja  Klaipėdos miestiečius ir jų kasdienį gyvenima Klaipėdoje. Bokštas yra vaizduojamas tarsi namas, kuriame galima atrasti gyventojų gyvenančių mieste iš skirtingų epochų. Kiekviena “Bokšto” siena yra kitas laikmetis. Skulptūroje vaizduojami miestiečių kasdieniai rūpesčiai ir džiaugsmai. Skulptūroje vaizduojamos ir įvarios detalės, kurių kiekviena pasakoja savo istoriją. Skulptūra pastatyta 1990 m.

Friedricho priemestis

Svarbų vaidmenį miestų gyvenime atliko prekyvietės. Ne taip kaip kituose senuosiuose Didžiosios Lietuvos miestuose, kur dažniausiai buvo prekiaujama aikštėse, Klaipėdoje prekyvietėms buvo pritaikomos gatvės.

Nuo 1595 m. Klaipėdos senamiestyje vykdavo mugės, kurios iki XIX a. tęsdavosi dvi savaites. Į jas suplaukdavo prekeiviai iš tolimiausių krašto vietovių. XVII a. lygiagrečiai augo dvi Danės senvagės atskirtos dalys: senamiestis ir vadinamasis Odų gatvelės rajonas, kuris vėliau pavadintas Friedricho miestu. 1722 m. šios dalys buvo sujungtos. Taip susiformavo vientisa šiandieninio senamiesčio teritorija.

Vienintelė stačiakampė turgaus aikštė Klaipėdoje atsirado XVIII a. pradžioje. Tai buvo privilegijuoto Friedricho priemiesčio turgus. Tačiau centrine prekyviete ji netapo. 1722 m. šis priemiestis buvo sujungtas su Senamiesčiu, o jo prekyvietė virto galvijų turgumi. Vokiečiai ir toliau jį vadino Frydricho, o lietuviai – Galvijų turgumi. Šalia turgavietės veikė karčemų-viešbučių. Ši senoji prekyvietė vienintelė tebeveikia iki šiol.

Paštas, pašto stotys

Toje vietoje buvo pašto stotis. Per Klaipėda ėjo pašto kelias iš vakarų Europos į rytus. Pašto stoties savininkas turėjo keliautojams suteikti nakvynę, pavalgdinti juos, turėtu arklių, tam kad juos pakeisti. Vėliau tuose vietuose atsirado pašto pastatai. Tad šis paštas stovi kur buvo sena pašto stotis. Išsiunčiant iš ten laiškus, ant laiško yra dedamas anspaudas su pašto karieta.

Menininkų kiemelis

Taip pat nepraleiskite progos aplankyti Menininkų kiemelio. Originaliuose, kitur Lietuvoje nesutinkamuose Klaipėdos XVIII a. fachverkiniuose sandėliuose yra įsikūrusios Meno dirbtuvės, kurios kviečia lankytojus pajusti praėjusių laikų dvasią, susipažinti su Vakarų Lietuvos amatininkų dirbiniais bei pabandyti kurti patiems.

Friedricho pasažas

Friedricho pasažas, dažnai dar vadinamas Friedricho miestu, tai išskirtinė vieta Klaipėdos senamiestyje. Čia susikerta ilga ir spalvinga senamiesčio istorija bei progresyvus šiuolaikiškumas. Ši unikali vieta atspindi didžiausiose Europos sostinėse gają tradiciją paversti ištisas gatveles galerijomis, vienoje erdvėje apjungiančiomis jaukias kavines, restoranus, stilingas parduotuvėles, svečių namus.

Friedricho kavos – likerio namus. Tai vieta, kur karaliauja gurmaniška atmosfera ir elitinių rūšių karštieji gėrimai. Friedricho picerija garsėja gardžiomis ir kvapniomis itališkomis picomis, iškeptomis pagal autentiškus italų virtuvės meistrų receptus. 2006 m. duris atvėręs Friedricho restoranas – puiki vieta romantiškai vakarienei, garbingų svečių priėmimui, verslo pietums ir jaukioms asmeninėms šventėms. Vyninė – tai jaukus ir mielas kampelis gero vyno mėgėjams. Nuo vynų rūšių ir užkandžių įvairovės Jums svaigs galva. Trapiche Steakhouse – tai maisto ir vyno sąjungą simbolizuojantis restoranas, duris atvėręs 2010 metais. Friedricho svečių namai – tai visus šiuolaikinius reikalavimus atitinkantys svečių namai, alsuojantys senosios Klaipėdos senamiesčio dvasia.

Švyturio darykla

Alaus daryklą Klaipėdoje įkūrė pirklys J. W. Reincke 1784 metais. Dabartinį gamyklos herbą puošia jo giminės simbolis – jūrinis erelis. Fridricho priemiestyje veikianti darykla XIX a. susijungė su dvarininko T. Preusso bravoru ir tapo pagrindiniu miesto bravoru, verdančiu tradicinį Bock, bavariškąjį ir porterio alų, už kurį buvo apdovanotas dar 1883 metų Klaipėdos tarptautinėje verslo mugėje.[2]

Klaipėdos akcijinis alaus bravoras buvo viena iš labiausiai įvertintų tarpukario Lietuvos alaus daryklų. Bendrovė turėjo savo mielių fabriką, vyno ir likerių sandėlį, garsėjo lengvu „Audit“ ir „Caramel“ alumi, kuris 1927 metų Lietuvos ūkio parodoje Klaipėdoje įvertintas medaliu.

Po karo atstatytoje ir „Švyturio“ vardu pavadintoje alaus darykloje alus pradėtas virti 1946 metais. Septintajame dešimtmetyje buvo sukurtas tradicinis „Baltijos“ alaus receptas, pagal jį alus daromas iki šiol. Gamykla plėtėsi, ir iki Nepriklausomybės atgavimo ji tapo viena moderniausių Lietuvoje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Švyturys“ buvo reorganizuotas į akcinę bendrovę. 1999 metais didžiąją dalį bendrovės akcijų įsigijo Danijos bendrovė „Carlsberg A/S“, kuri skyrė ženklias investicijas gamybai atnaujinti. 2001 m. „Švyturio“ ir „Utenos alaus“ daryklos susijungė į AB „Švyturys-Utenos alus“, o 2003 metų vasarį AB „Švyturys-Utenos alus“ reorganizuotas į UAB „Švyturys-Utenos alus“.

„Švyturio“ alaus darykloje tebenaudojama senoji vokiška gamybos technologija, kai alus brandinamas ne tik vertikaliose, bet ir horizontaliose talpose. Tokias talpas Lietuvoje iš didžiųjų alaus daryklų turi vienintelis „Švyturys“.

Tiltų gatvė

Dabartinės Tiltų gatvės ilgis 550 metrų. Iki XVIII a. pabaigos tai buvo viena pagrindinių Klaipėdos miesto gatvių, kurią iš tiesų sudarė dvi gatvės: Tilto gatvė nuo Biržos tilto iki Didžiosios Vandens gatvės bei ją pietų linkme pratęsęs Akmenų (arba Kūlių) Pylimas. Du pavadinimus gatvė turėjo neatsitiktinai: iki XVII ir XVIII a. sandūros Didžiosios Vandens gatvės vietoje buvo senoji Dangės upės vaga, atskyrusi tuometinį Klaipėdos miestą nuo jo pietinio priemiesčio. Vieną pavadinimą – Friedricho Wilhelmo gatvė – visa dabartinė Tiltų gatvė gavo tik XIX a. per., siekiant įamžinti Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III vizitą Klaipėdoje. Čia jis 1802 m. susitiko su Rusijos imperatoriumi Aleksandru. Tarpukariu lietuvių kalba gatvę vadino Laukininkų vardu, o 1948 m. gatvė pervardinta Pergalės gatve. Tiltų gatvės pavadinimas buvo duotas 1988 metais.

Abipus gatvės, išskyrus pokario metais statytus statinius, vyrauja XIX a. antrajai pusei Klaipėdai būdinga architektūra. Tai dviejų-trijų aukštų istorizmo stilių pastatai, kurių pirmuosiuose aukštuose būdavo komercinės patalpos, o viršutiniai aukštai – gyvenamieji. Dvi gatvėje buvusios – evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų – bažnyčios buvo nugriautos XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Bažnyčių vietoje atsiradę pastatai Tiltų g. 18 ir 19 neatsitiktinai atitraukti nuo gatvės labiau nei stovintys greta senieji. Kadaise gatvę buvo ruošiamasi išplatinti, nugriaunant visus senuosius pastatus bent vienoje gatvės pusėje.

Jono bažnyčia

Klaipėdoje 1258 m. pastatytos 2 bažnyčios: katedros ir parapinė Šv. Jono. Jos ne kartą buvo žemaičių sudegintos. 1525 m. bažnyčios atiteko evangelikams liuteronams.

1696–1706 m. atstatyta Turgaus g. gale. Jos bokšto aukštis siekė 39 m. Po 1854 m. gaisro atstatyta miestelėnų pastangomis 1856–1858 m. (bažnyčios bokšto aukštis – 75 m). Antrojo pasaulinio karo metu apgriauta, pokario laikotarpiu visiškai nugriauta.

Šiuo metu tik gyvatvorė žymi bažnyčios kontūrą. Senosios bažnyčios vietoje vyksta ekumeninės pamaldos, krikščioniškų giesmių šventės. Istorinės aplinkybės yra palankios bažnyčios atstatymo vizijai įgyvendinti. Yra įkurtas statinio atkūrimo ir paramos fondas. Parengtas naujos bažnyčios projektas (projekto autorė vilnietė architektė Elena Nijolė Bučiūtė), renkamos lėšos jam įgyvendinti. Bažnyčią planuojama pritaikyti parapijos ir miestelėnų poreikiams – numatyta įrengti erdvias patalpas. Atstatyta bažnyčia turėtų tapti svarbiu kultūros paveldo turistiniu traukos centru.

2012 m. švenčiant Klaipėdos įkūrimo 760-ąsias metines, simboliškai pažymėta evangelikų liuteronų Šv. Jono Atminimo bažnyčios atstatymo darbų pradžia – toje vietoje, kur ji stovės, atidengtas kertinis akmuo, šalia jo įkasta atminimo kapsulė su istoriniu dokumentu joje.

Viliamasi, kad Šv. Jono bažnyčia turėtų iškilti po kelerių metų. Kai ji bus pastatyta, čia bus perlaidoti dar 2006 m. šalia Danės – kur nuo XVI a. pabaigos iki 1706-ųjų stovėjo pirmasis Šv. Jono bažnyčios pastatas – rasti 172 iškilių klaipėdiečių palaikai. Iki šiol šie palaikai buvo saugomi Klaipėdos universiteto pagalbinėse patalpose, vėliau be didelių iškilmių, pašventinus dviems liuteronų kunigams, buvo perkelti į Jono kalnelio požemius.

Meridiana

Mokomasis burlaivis “Meridianas” pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, atitekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka.

“Meridianas” kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais, vėliau stovėjo Danės upes krantinėje netoli Biržos tilto ir burlaivyje veikė baras-restoranas.
2012 rudenį pasikeitė “Meridiano” savininkai, šiuo metu burlaivis priklauso Aidui Kaveckui ir Aloyzui Kuzmarskiui, kurių iniciatyva buvo sutvarkytas ir gražintas į savo nuolatinio stovėjimo vietą 2013 metų lapkričio 9 dieną.

Kaminkrėtys

Legenda byloja, jog gatvėje sutikus suo­diną juodą kaminkrėtį, reikėdavo paliesti jo drabužį arba čiupti už sagos ir sušnibždėti norą: kaminkrėčiai atneša laimę. Tikima, kad palietus prie pastato sienos pritvirtintą sagą – aplankys laimė. Čia galite palikti ir savo laimingą sagą.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio paminklas

Klaipėdiečiai tauriai įprasmino Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Apie svarbią datą žmonėms byloja skvere prie “Meridiano” paminklas Lietuvos tūkstantmečiui paminėti.

Danės pakrantę puošiantis kūrinys yra padarytas iš granito ir bronzos. Iš pastarosios nukaldintas ant žirgo jojantis raitelis. Bronzinė figūra iškilo ant granitinio rutulio, kurį laiko apie 4 m aukščio kolona. Paminklo skulptūrinė dalis yra pasukta lygiagrečiai su Tiltų gatve, žirgo galva žiūri į Danės upę, o raitelio – į Biržos tiltą. Ant kolonos šiuolaikišku šriftu lietuvių ir lotynų kalbomis yra iškaldinta, kad paminklas skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui.

Monumento statybą iniciavo Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos paminklo paramos fondo pirmininkas Valentinas Greičiūnas.

Paminklas pastatytas jėgas suvienijusių miesto patriotų lėšomis. (Pastatytas 2009 m.)

Pinigų ąsotis

Buvusi taupomoji kasa su miesto herbu. Prie pastato Tiltų gatvėje 1 galite išvysti išverstą puodynę su monetomis. Šiame 1915-1916 metais statytame name veikė pirmoji uostamiesčio taupomoji kasa. Bronzinė puodynė padaryta pagal Mažosios Lietuvos istorijos mu­ziejuje esančius eksponatus. Monetos skirtingos -įvairių dydžių, įvairių šalių ir laikotarpių, yra ir su Klaipėdos simbolika. Tokia įvairovė simbolizuoja tai, kad Klaipėda – uostamiestis, kur suplaukia prekiaujant su užsienio valstybėmis gauti pinigai.

Pirmas dangoraižis, liftas

Pastatytas 1923m. 7 aukštų pastatas su pirmuoju liftu. Dabartinių pastato savininkų duomenimis, kaip bazinis projektas buvo naudotas sumažintas Čikagos dangoraižių projektas. Tai esą buvo pirmasis naujosios statybos karkasinis pastatas Lietuvoje. Pastato projektas bei statyba buvo kuruojama paties prezidento Antano Smetonos, susižavėjusio Čikagos statiniais.Statybos nebuvo užbaigtos iki galo – atsisakyta dviejų aukštų, nes buvo stipriai viršyta pirminė sąmata.Anot J. Tatorio, pastatas susideda iš dviejų kontrasto principu gretinamų dalių – aukštesnioje vyrauja vertikalūs, o žemesniojoje – horizontalūs skaidymai. Jaučiasi ekspresionizmo bei kitų XX a. pradžios stilių įtaka. Yra ir kitų stilių elementų – išorines galines duris puošia dvi dorėninės kaneliūrų suskaidytos puskolonės, o pirmojo aukšto langai arkiniai, kryžmiškai padalyti į smulkias dalis, kaip buvo daroma XVIII a.Pastatas pastatytas vandeningame grunte, vos dešimt metrų nuo Danės, todėl po pamatais sukalti mediniai poliai. Kad vanduo neprasiskverbtų į pusrūsį, kurio grindys yra metru žemiau Danės vandens lygio, hidroizoliacijos darbai truko beveik tiek pat, kiek ir mūrijimo. Pastate panaudotos naujos garsą izoliuojančios medžiagos ir naujoviškos ramstinės konstrukcijos perdangoms, todėl vidines pertvaras buvo galima išdėstyti laisvai. Šiame pastate pirmą kartą Klaipėdoje įrengtas liftas.

Buvusi rotušė

Klasicizmo stiliaus pastatas, su miesto herbu. 1807m. – 1808m. Klaipėda Prūsijos sostinė. Ten gyveno karališka pora – Friedrichas ir Luize. Tai – istorinis pastatas, kuriame per Napaleono karus laikinai gyveno (1807-1808) Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Tai buvo klasicistinio stiliaus namas, statytas XVIII pb.-XIX a. pr. ir priklausęs danų konsului Lorkui, o vėliau jo giminaičiui Consentiui. 1846m. miesto magistras nupirko šį pastatą, kuris tapo Klaipėdos rotuše

Žvejo paminklas

1971 m. Jūros šventės metu priešais buvusią rotušę buvo pastatyta K. Kisielio skulptūraŽvejys“. Anksčiau toje vietoje stovėjo 1907 m. pergalės prieš Napaleoną šimtmečio atminimui pastatytas Borusios paminklas. Borusios paminklas kartais dar vadinamas Tautiniu paminklu – Klaipėda buvo vienintelis Prūsijos miestas, kurio nebuvo okupavusi Napaleono kariuomenė.
Po 1923 metų lietuviai sukilėliai nukėlė paminklą ir nugabeno į rotušės kiemą. Ketvirto dešimtmečio pabaigoje, sustiprėjus vietinių vokiečių nacionalistinėms nuotaikoms, jis buvo vėl atstatytas. Per Antrąjį pasaulinį karą paminklas dingo, o jo vietoje tarybiniais metais pastatyta „Žvejo” skulptūra. Aplink skulptūrą įrengtas, vasarą veikiantis, fontanas.

Danės uostas, sandėliai

Sandėliuose buvo laikomos prekės. Išlikę yra 2, statyti 19a. viduryje.

Danės uostas iki 20a. pradžios. Stovėdavo šimtai burinių laivų. 1854 m. buvo didysis gaisras. Prasidėjo antroj gatvės pusei, sudegė 2 trečdaliai miesto. Po to nebeleido statyti namų su šiaudiniais stogais. Po to gaisro buvo pastatyta profesionali gaisrinė (viena Berlyne, kita Klaipėdoje), stovėjo iki 1980m.

Pradinė idėja – turėti prieplauką, iš kurios būtų galima išplaukti į Danės upę ir marias, priglausti laivus ir jachtas, kurias žiemą būtų galima laikyti istoriniuose sandėliuose. Pagal miesto detalųjį planą dabar čia esančios gamyklos turėtų būti nugriautos, o šalia sandėlių, atsirastų gyvenamasis kvartalas, kuriame bus išlikęs senas architektūrinis fragmentas – šimtamečiai sandėliai. 2008 metais Danės upėje, šalia geležinkelio tilto įsikūrė ketvirtasis jachtklubas Klaipėdos mieste. Prieplauka yra įsikūrusi 2,6 km į rytus nuo Danės žiočių, gylis prie kranto – 1,6 m. Pilies tilto aukštis nuo vandens paviršiaus – iki 3,5 m., Biržos tilto – 2,5 m. Tiltai gali būti pakeliami švenčių ir renginių metu laivams praplaukti.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here