2.1 Draudimo sąvoka
Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme draudimas yra apibrėžiamas kaip “finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje numatytiems įvykiams”.
Draudimo objektai gali būti turtiniai interesai:
1) susiję su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;
2) susiję su kūno sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis;
3) susiję su turto valdymu, naudojimu, disponavimu;
4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui.
Draudimas gali būti privalomasis ir savanoriškasis. Privalomojo draudimo rūšis ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Savanoriškasis draudimas vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi.
2.2 Draudimo veiklos požymiai ir reikšmė
Draudimo veikla turi atitikti tam tikras sąlygas, kurios dar vadinamos draudimo veiklos požymiais:
- Kolektyviškumas
- Ekonomiškumas
- Poreikio egzistavimas
- Atsitiktinumas
- Išmatuojamumas
- Tos pačios rizikos egzistavimas
Poreikio patenkinimas turi remtis kolektyviškumo principu. Šis principas įtvirtina savitarpio pagalbos idėją. Draudimo grupės nariai dalinasi rizika, visi tenkina vienam nariui iškilusį poreikį dėl tam tikro nenumatyto įvykio.
Ekonomiškumo principas reiškia iškilsiančių poreikių tenkinimo sistemiškumą. Grupės susibūrimas nėra vienkartinis, jis turi būti tęstinis, o grupės veikla- reglamentuota. Be to, ekonomiškumas reiškia, kad draudiminė apsauga nėra teikiama veltui. Nariui suteikiama parama iš narių įmokų sukaupto kapitalo.
Tam, kad draudimo veikla turėtų tikslą, turi egzistuoti poreikis. Draudimo veikla tenkina atsiradusį poreikį dėl įvykusio įvykio. Dažniausiai egzistuoja net ne vienas, o daug įvykių, susijusių su tuo pačiu asmeniu ar daiktu. Atsiradęs poreikis turi būti tiksliai įvertinamas.
Įvykęs įvykis negali būti priklausomas nuo asmens valios, kitaip sakant jis turi būti atsitiktinis, nesuplanuotas. Nors autoįvykis lyg ir priklauso nuo draudiko valios, bet kažin ar kuris nors vairuotojas tyčia sukeltų autoįvykį, kad gautų draudimo išmoką. Tačiau gyvybės draudimo srityje draudiminiu įvykiu dažnai pripažįstama savižudybė, nors tai ir prieštarauja šiam principui.
Draudimo įvykis turi būti išmatuojamas. Tai reiškia, kad jį galima aprašyti matematiniais dydžiais statistikos bei didelių skaičių dėsnio pagrindu., t.y. nuostolių atsiradimo tikimybe bei matematiniu nuostolių vidurkiu. Tačiau tokie skaičiavimai galimi tik išnagrinėjus daugybę panašių atvejų, kad būtų galima daryti išvadas.
Tos pačios rizikos egzistavimas reiškia, kad visi subjektai, susibūrę į draudimo grupę būtų veikiami tos pačios rizikos. Įstatymai numato, kad kai kurios draudimo šakos turi būti atskirtos nuo kitų.
Jei ekonominė veikla neatitinka nors vienos iš šių šešių sąlygų, tai ji nelaikoma draudimo veikla.
Draudimo veikla vaidina labai svarbų vaidmenį individo bei visuomenės gyvenime. Draudimu turėtų būti suinteresuotas kiekvienas asmuo, nes jis suteikia saugumo bei pasitikėjimo jausmą. Asmuo nebejaučia netikrumo dėl ateities jausmo. Draudimas ne tik tenkina dėl įvykio atsiradusį poreikį, bet gali būti ir lėšų kaupimo forma. Tai įmanoma naudojantis kaupiamuoju draudimu. Be draudimo veiklos viskas būtų daug sudėtingiau. Žmogui, patyrusiam nuostolių dėl nenumatyto įvykio būtų sunku pačiam tuos nuostolius atstatyti, jo finansinė padėtis galėtų dėl to pablogėti. Be draudimo negalėtų vystytis bei klestėti ūkis, kadangi būtų atsisakyta įgyvendinti daug projektų, įmonės negautų kreditų, niekas nesiryžtų pervežti tolimų krovinių dėl pavojų ir t.t. Tai stabdytų šalies ekonomikos vystymąsi.
Be abejo, draudimo bendrovių egzistavimas sukuria papildomas darbo vietas bei specialistų užimtumo garantijas. Tai ir nemažas valstybės iždo pajamų šaltinis, kadangi draudimo veikla yra antra pasaulyje pagal surenkamų pinigų kiekį.
2.3 Rizikos samprata
Bet kokia žmogaus veikla dažnai siejama su kokia nors rizika. Pirkėjas rizikuoja įsigyti nekokybišką pirkinį, tiekėjas ar bankininkas- laiku ar visiškai negauti pinigų, keleivis- pavėluoti, vežėjas- sugadinti ar prarasti krovinį ar transporto priemonę, eilinis pilietis- sugadinti sveikatą ar netekti gyvybės ir t.t.
Kiekvienas turbūt supranta, kad kai kurių įvykių sunku, o kartais ir neįmanoma išvengti. Tai tokie įvykiai, kaip traumos, nelaimingi atsitikimai darbe, gamyboje, buityje, turto praradimas, bedarbystė ir t.t. Šie įvykiai yra tradiciniai draudimo objektai. Kiekvieno iš jų pasirodymo atskirai neįmanoma numatyti, tačiau, nagrinėjant daugybę tokių įvykių, aptinkami jų pasikartojimo dėsningumai. Tai leidžia juos iš anksto numatyti ir imtis priemonių, palengvinančių nepageidaujamas pasekmes.
Dauguma žmonių riziką supranta kaip tam tikrą konkrečios situacijos kitimo neapibrėžtumą. Riziką galima nagrinėti įvairiais aspektais: istoriniu, ekonominiu ir kt. Yra daug skirtingų rizikos apibrėžimų:
- Tai galimas įvykis arba jų visuma, kuriai gali būti taikomas draudimas;
- Nepalankaus įvykio galimybė;
- Atsitiktinis įvykis, įvykstantis prieš žmogaus valią, tam tikrų nuostolių atsiradimo tikimybė;
- Istorinė kategorija, pasireiškianti kaip žmogaus suprastas galimas pavojus, istoriškai ji susijusi su visuomenės vystymosi procesu;
- Ekonominė kategorija, apibūdinanti įvykį, kuris gali įvykti, bet gali ir neįvykti.
Rizikos dažnai galima išvengti, tačiau kartu ji yra ir ekonominės pažangos stimuliatorius, svarbus progreso veiksnys. Rizikos atsisakymas dažnam verslininkui reiškia ir pelno atsisakymą.
2.4 Draudimo veiklos skirstymas
Yra išskiriamos dvi stambios draudimo šakos:
- Gyvybės draudimas
- Ne gyvybės draudimas
Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios grupės:
1) sutuoktuvinis ir gimimų draudimas;
2) gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui;
3) gyvybės draudimas ( kiek nenumatyta 1 ir 2 punktuose).
Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios grupės:
1) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;
2) draudimas ligos atvejui;
3) sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;
4) geležinkelio transporto priemonių draudimas;
5) skraidymo aparatų draudimas;
6) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) draudimas;
7) vežamų krovinių draudimas;
8) turto (išskyrus 3, 4, 5, 6, 7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9) turto draudimas nuo kitų žalų (išskyrus 8 punktą);
10) sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;
11) skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimas;
12) laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimas;
13) bendrosios civilinės atsakomybės draudimas;
14) kredito draudimas;
15) laidavimo draudimas;
16) finansinių nuostolių draudimas;
17) teismo išlaidų draudimas;
18) pagalbos draudimas.
Mes savo darbe plačiau panagrinėsime ne gyvybės draudimo šakos transporto priemonių draudimą. Yra išskiriamos trys transporto priemonių draudimo grupės:
- Kasko draudimas (sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones);
- Sausumos transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas;
- Vežamų krovinių draudimas.
