Senovės Japonijoje meistrai žinojo, kad lengvai deginama mediena sutvirtėja ir nepūva. Medienos apdirbimo ugnimi menas vadinamas šau sugi ban. Laikui bėgant, degintas medis užkariavo daugelį šalių. Laikui bėgant šis apdirbimo būdas atsitraukė į antrą planą dėl šiuolaikinių impregnavimo ir dangų spaudimo. Tačiau atėjo laikas, ir pamiršta deginta mediena vėl pradėjo populiarėti.
Kas nutinka medienai ją deginant?
Pabandykime išsiaiškinti, kodėl deginta mediena tampa stipresnė už nedegusią. Taigi, deginant medienos struktūroje nutinka du dalykai.
Pirma, medienos cukrus visiškai išdega. Dėl to parazitams, tiek mikroskopiniams, tiek vabzdžiams, toks medis tampa „neskanus“. Būtent dėl jų dažniausiai prasideda medienos irimas.
Antra, medienos derva tirpsta veikiant ugniai ir aukštai temperatūrai. Ji uždaro medienos poras, sumažindamas jos higroskopiškumą ir padidindamas atsparumą drėgmei.
Be to, deginta mediena taip pat įgyja atsparumą pakartotiniam užsidegimui. Paradoksalu, bet apdegusį medžio gabalą, pavyzdžiui, lentą ar strypą, padegti labai sunku.
Deginta mediena keičia ir savo išvaizdą. Net ir ant pačios įprasčiausios pušies lentos išryškėja jos raštas, ji tamsėja ir įgauna kilnų bei prabrangų vaizdą. Priklausomai nuo degimo laipsnio ir būdo, mediena gali įgyti daugybę atspalvių. Nuo šviesios kavos, jei ji švelniai rūkoma degikliu, iki giliai juodos su sidabriniu blizgesiu, naudojant specialias technologijas.
Deginta mediena – privalumai
Išvaizda yra subjektyvus dalykas, todlė deginta mediena gali patikti ne visiems. Todėl žemiau pateikiame objektyvius aprašyto apdorojimo metodo privalumus.
- Medienos deginimas gali būti atliekamas savo rankomis. Yra būdų, kuriems nereikia specialių įgūdžių ar specialios įrangos.
- Deginta mediena įgauna antipireno savybių. Kitaip tariant, deginimas padidina medienos atsparumą ugniai ateityje.
- Medienoje aptinkama ksilozės, kuri yra puiki terpė daugintis bakterijoms, kurios vėliau sukelia grybelių ir pelėsių atsiradimą. O tai, savo ruožtu, veda prie medienos puvimo ir sunaikinimo. Degimo metu ksilozė išdega, todėl pelėsio ar grybelio atsiradimas ant degintos medienos yra labai mažai tikėtinas.
- Išdegusi mediena visiškai nepraranda savo higroskopinių savybių, arba, kitaip tariant, galimybės „kvėpuoti“.
Žinoma, visa tai, kas išdėstyta aukščiau, galima pasiekti pasitelkus šiuolaikines priemones – specialius impregnavimus ir dangas. Tačiau bene pagrindinis medienos deginimo privalumas yra tai, kad šis būdas yra nekenksmingas aplinkai, priešingai nei dažnai gana toksiški impregnantai.
Medienos deginimo laipsniai
Medienos deginimą galima klasifikuoti pagal jo gylį. Iš viso galima išskirti tris laipsnius.
- Paviršinis medienos apdegimas gali būti laikomas populiariausiu, nes tam nereikia jokių specialių įrankių ar žinių. Norint tai padaryti, jums reikia dujinio degiklio arba litavimo lempos. Šiuo atveju apdorojimo gylis svyruoja nuo vieno iki penkių milimetrų. Kitaip tariant, mediena gaus ploną apsauginį sluoksnį, tačiau jei jis bus pradurtas, po juo gali įsikurti pelėsis ar parazitiniai vabzdžiai. Po tokio apdegimo medieną reikia nušlifuoti, ji įgis gražią ir kilnią išvaizdą.
- Norint sustiprinti lentas ar kitą jau naudotą medieną, geriau naudoti gilų medienos apdegimą. Toks apdorojimas atliekamas atviroje orkaitėje. Tuo pačiu metu mediena pilnai įkaista, o apdorojimo gylis arba, kaip galima sakyti, perdegimas, siekia du centimetrus. Šiuo atveju medis įgauna giliai juodą spalvą su blizgesiu arba be jo.
- Rečiausias ir sunkiausias yra visiškas medienos išdegimas. Jis atliekamas specialioje vakuuminėje krosnyje, kurios temperatūra siekia keturis šimtus laipsnių Celsijaus. Pasibaigus šiam procesui, deginta mediena susitraukia beveik du kartus. Šia technika deginta mediena baldų pramonėje naudojama išskirtinių baldų gamybai.
Kaip savo rankomis išdeginti medieną?
Taigi, laikas papasakoti, kaip deginti medieną savo rankomis. Aprašysime du paviršinio degimo būdus. Ir, kaip ir bet kuris kitas darbas, šis prasideda nuo apdirbamo paviršiaus paruošimo.
Paruošiamasis darbas
Taigi, norint, kad deginimas pavyktų, reikia atlikti tam tikrus paruošiamuosius medinio paviršiaus darbus.
- Deginamas paviršius turi būti nušlifuotas ir sausas. Jei įmanoma, stenkitės, kad medienos drėgnumas neviršytų penkiolikos procentų. Jei drėgmė didesnė, degimas bus netolygus ir ant paviršiaus gali atsirasti dėmių.
- Paviršius neturi būti dažytas, lakuotas ar, pavyzdžiui, impregnuotas. Išdegus tai taip pat paliks dėmių.
Geriausia deginti medieną, kuri buvo nušlifuota prieš pat apdorojimą ugnimi. Tuomet ji bus pati gražiausia. Kalbant apie rūšies pasirinkimą, iš pradžių japoniška technologija apėmė tik kedro apdorojimą. Tačiau vėliau buvo taip apdorojama beveik bet kokia mediena.
Medienos deginimas litavimo lempos pagalba
- Prieš pradedant apdirbti, būtina pašildyti litavimo lempą. Jos antgalio galas turi pasidaryti raudonas, o pati liepsna – tolygiai melsva. Jei parodysite nekantrumą ir pradėsite deginti geltona liepsna, paviršius bus padengtas suodžiais.
- Lempa turi būti laikomas griežtai statmenai apdorotam paviršiui. Pats degiklio galiukas turi liestis su mediena, nes čia liepsnos temperatūra yra aukščiausia.
- Judinant lempą nereikia skubėti. Viską darykite sklandžiai, lėtai ir tuo pačiu greičiu. Kuo didesnė medienos drėgmė, tuo ilgiau liepsna turi išlikti vienoje vietoje.
- Ant stovų galite išdėlioti kelias lentas ir vienu metu deginti keturias ar penkias.
- Nedeginkite lentų, kurios yra fasado ar vidaus apdailos dalis. Tai prieštarauja priešgaisrinės saugos taisyklėms. Montuoti pjautinę medieną galima tik išdegus, bet nedeginti jau surinktų.
- Po apdegimo medieną rekomenduojama padengti nitrolaku arba džiovinimo alyva.
- Jei apdegusi mediena bus fasado dalis, rekomenduojame ją padengti mišiniu, kuris apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių. Priešingu atveju mediena praras kontrastą per porą mėnesių.
Medienos deginimas dujiniu degikliu
- Kaip ir litavimo lempos atveju, deginkite medieną degiklio antgaliu iš dujinio degiklio. Galite pradėti po to, kai ši liepsnos dalis pasidaro melsva.
- Liepsną judinti reikia maždaug taip ir tokiu greičiu, kaip ir dažant teptuku. Apdegus lentai, ją reikia apšlakstyti vandeniu iš purškimo buteliuko. Ir nepamirškite, kad tarp skirtingų lentų apdegimo ir purškimo turėtų praeiti tiek pat laiko. Todėl čia nepavyks deginti kelių vienu metu.
- Apšlaksčius degintą medieną vandeniu, ją reikia palikti atvėsti. Tada būtina nuvalyti paviršių nuo degėsių ir suodžių. Tam geriausiai tinka žalvarinis šepetys.
- Apdorotas lentas prieš montavimą pageidautina patepti sėmenų aliejumi, jei jos naudojamos vidaus apdailai. Fasadui lentos turi būti padengtos nitroceliulioziniu laku, pridedant prie jo sintetinio vaško. Natūralus vaškas netinak.
