Naujausios transporto plėtros tendencijos Europoje ir pasaulyje apsprendė būtinumą parengti atitinkančią nūdienos iššūkius ES transporto ir tranzito plėtros strategiją. Iššūkis – šaukimas, kvietimas kautis (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993: 256). Transporto gausa bei jo kiekio didėjimas, tarša ir kt. aplinkybės gali būti suprastos kaip iššūkis, kuris skatina imtis vienokių ar kitokių priemonių. Kaip buvo minėta, užtikrinant ir įgyvendinant ES ekonominę rinką, buvo priimta ne mažai tarptautinių teisės aktų. Dalis jų priimta siekiant įgyvendinti transporto politiką. ES šalių patogumui, įvertinant regionų transporto poreikius, užtikrinant laisvą žmonių, prekių bei paslaugų judėjimą, sudarant galimybę visų Bendrijos šalių regionams susisiekti, besiplečiančioje ES buvo numatyta įgyvendinti TEN-Tr. Kaip minėta, kad ,,stuburinė” šio tinklo dalis buvo suformuota remiantis Trečiosios Visos Europos Transporto konferencijos, įvykusios 1997 metais Helsinkyje, apibrėžtų 10-ies Europos transporto koridorių rėmuose. TEN-Tr kartu su TINA tinklu turėtų tenkinti šalių kandidačių į ES transporto poreikius, besiplečiančios ES sąlygomis. Minėta, kad krovinių srautas, keleivių vežimo apimtys Europoje auga ir toliau augs, dėl šios priežasties Vidurio Europos ir Baltijos šalių transporto infrastruktūros tinklai taps gyvybiškai svarbūs pačios ES konkurencijai, todėl ir yra planuojami TEN-Tr ir TINA tinklai, apimantys visus ES šalių kelius, tam skiriama ne mažai ES lėšų. Galima paminėti, kad, pvz., Vokietijoje, nepaisant to, kad pagal Krovinių gabenimo įstatymą, transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė nei 3,5 t. ir vežėjas gabena savo gamintą produkciją, reikalingas krovinių gabenimo verslo leidimas, kelių transporto apimtis iki 2015 m. padidės dvigubai. ES ir pagal JTO inicijuotus tarptautinius susitarimus komerciniam transportui privalomi greičio ribotuvai bei tachografai. Privatiems vairuotojams tokios priemonės privalomai kol kas nediegiamos, tačiau jei toks prietaisas sukonstruotas ir lengvesnėje nei 3,5 t. transporto priemonėje, jis turi būti naudojamas.
Transporto priemonės, kuriomis ketinama vežti krovinius tarptautiniais maršrutais, turi atitikti reikalavimus, nurodytus krovinių vežimų tarptautiniais maršrutais reglamentuojančiuose dokumentuose. Automobilyje turi būti vežiojama licencijos kortelė, patvirtinanti, kad transporto priemonė priklauso vežėjui, turinčiam licenciją. Transporto priemonė, vykstanti į kitas valstybes, turi turėti atitinkamą tos valstybės leidimą, suteikiantį teisę važiuoti tos valstybės teritorija, jeigu toks leidimas, sutinkamai su tarpvalstybiniais susitarimais ar pagal tų šalių vidaus įstatymus yra reikalingas.
Taip pat buvo minėta, transporto infrastruktūros modernizavimui ir plėtojimui yra svarbus tradiciškai susiklostęs regioninis bendradarbiavimas tarp Baltijos valstybių, o ir vis didesnę reikšmę įgyja bendradarbiavimas Baltijos jūros regiono šalių mastu. Dabartiniu momentu ir artimiausioje perspektyvoje numatoma technologiniuose tyrimuose koncentruotis į kelių rūšių transporto sistemų integraciją ir naujausių jų efektyvios sąveikos koncepcijų paiešką bei realizavimą.
Susisiekimo poreikis yra vienas iš svarbesniųjų poreikių tiek asmens, tiek įmonės gyvenime. Transporto paslaugų vartotojai faktiškai yra visi žmonės bei visų rūšių verslai. Esant transporto sutrikimams, sumažėja žmonių komunikacinės galimybės, patiriami ekonominiai nuostoliai pačiose įvairiausiose veiklos sferose. Kai transporto sistemos sutrikimai tampa nuolatiniais (pvz., grūstys miestuose, parkavimo vietų stoka), tai sudaro kliūtis racionaliam išteklių panaudojimui, mažina darbo pasidalinimą, daro neigiamą įtaką aplinkai, mažina žmonių ekonominę gerovę bei gyvenimo kokybę.
ES verslo pagrindai – laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas. Kelių transporto operatoriai yra suinteresuoti naujomis rinkomis ir naujomis atsiveriančiomis galimybėmis. Suprantama, kad naujoms rinkoms užkariauti labai svarbu techninė autotransporto būklė, profesinė darbuotojų kvalifikacija ir gera paslaugų kokybė.
Transporto ūkio svarbą lemia ne vien pats transportavimo procesas. Reikia kurti susisiekimo tinklus, garantuoti transportavimo tvarką, steigti vežimų kaštus mažinančias transporto grandis. Kylant kuro kainai, vidutiniam darbo užmokesčiui bei senstant transporto priemonių parkui, keleivių vežimo savikaina didėja.
Prastas transporto organizavimas gali lemti didelį avaringumą, didžiulius laiko nuostolius keliaujant, todėl labai svarbus transporto vystymosi analizė, planavimas ir valdymas. Žalingų medžiagų koncentracija prie automagistralių priklauso nuo automobilių srauto, jo sąstato (lengvieji automobiliai, sunkvežimiai), kelio pločio, dangos būklės, aplinkinio apstatymo ir meteorologinių sąlygų (vėjo). Kuo daugiau privažiuoja mašinų, ypač sunkvežimių, kuo blogesnė kelio danga, tuo daugiau teršiama aplinka.
Transporto problemas patariama spręsti įvairiai, pirmiausiai skatinant ir tobulinant viešąjį transportą – visuomeninio transporto sistemas, taip pat užtikrinant mažiausius atstumus iki darbo, mokymosi įstaigų, pramogų vietų ir kt., gyventojus aptarnaujančios infrastruktūros išdėstymo netoli visuomeninio transporto sustojimo vietų. Vienas iš pagrindinių ES tikslų – sugriežtinti profesijos įsigijimo standartus, todėl auga reikalavimai darbuotojų kompetencijai, vyksta nuolatinis mokymas. Siekdamos išlikti, smulkios vežėjų bendrovės turėtų jungtis į didesnes įvairiomis bendradarbiavimo formomis.
Transporto sistema turi būti optimizuota, kad atitiktų nuoseklios plėtros poreikius. Švytuoklinio judėjimo mieste mažinimas, atitinkamas darbo pradžios ir pabaigos valandų darbovietėse derinimas padeda sureguliuoti transporto srautus piko valandomis, racionaliau panaudoti transporto priemones, sumažinti jų skaičių ir išmetamų į orą žalingų medžiagų. Vežėjai skatinami mažinti benzino vartojimą, nes jis labiau kenkia aplinkai nei dyzelinas. Atsižvelgiant į tai, kad ES valstybės narės siekia gerinti transportą, tiek priemones, tiek susisiekimą, verslininkai įvertinę šias aplinkybes gali transportavimui rinktis kuo ekologiškesnes, dažnai naujesnes transporto priemones. Čia taip pat gali pasitarnauti gamyba. Turėtų būti siekiama gaminti ekonomiškas transporto priemones, ieškoti naujų kuro atmainų. Valstybė turėtų skatinti monopolijos viešajame transporte naikinimo.
Iš tiesų, kompleksinis šalies viešojo transporto paslaugų sistemos atnaujinimas padės užtikrinti patogesnį susisiekimą, mažinti transporto spūstis ir aplinkos taršą, gerinti eismo saugą. Tikimasi, kad atnaujintas transporto priemonių parkas ir kokybiškesnės paslaugos paskatins gyventojus vietoj kelionės automobiliu dažniau rinktis viešąjį transportą.
Įvertinus tai, kas buvo išdėstyta, šio darbo eigoje didesnis dėmesys bus kreipiamas į naujas transporto priemonių gamybos technologijas, degalų taupymą ir transporto eismo reguliavimą.
