3.1. Automobilizacijos procesų ES ekonominėje erdvėje būdingų tendencijų analizė

3.1.1. Automobilių parko ES ekonominėje erdvėje struktūra ir struktūros analizė

 

Kelių transporto sektorius yra gyvybiškai svarbus, prisideda prie Europos ekonomikos. Kaip jau buvo minėta, kelių transportas tenkina didžiąją dalį vežimo poreikių asmenims ir įmonėms. Transporto politika susijusi su reguliavimo sistema, darančia poveikį transporto rūšių naudojimui, gaminio dizainui ar technologijoms.

bilijonas keleivių/ km

Privačios mašinos

Autobusai, turistinis transportas

1988

556,4

41,8

1989

570,6

40,2

1990

585,6

41,3

1991

591,4

42,9

1992

606,2

41,8

1993

611,1

42,0

1994

623,3

42,7

1995

640,1

41,6

1996

649,1

42,4

1997

659,5

42,0

1998

678,6

42,4

1999

699,6

41,6

2000

699,6

43,0

2001

727,6

41,3

2002

733,5

42,2

2003

738,6

42,7

2004

736,9

44,0

2005

727,4

43,9

2006

723,8

44,9

p 2007

735,3

45,5

p: preliminarūs duomenys.

 

1 lentelė. Keliavimas viešu arba privačiu transportu. Duomenys paimti iš internetinio puslapio: http://www.insee.fr/en/themes/tableau.asp?reg_id=0&ref_id=NATTEF13601

 

Kaip matyti iš pirmos lentelės, vidaus keleivių vežimas iki 2005 m. augo (+ 1,5 proc.), vėliau šiek tiek sumažėjo. Ši tendencija dėl privačių transporto priemonių eismo pakilimo (+ 1,6 proc.) sumažėjo per dvejus metus (iki 2007 m.), tačiau kolektyvinis transportas ir toliau siekia pažangos.

Taip pat galima palyginti duomenis, kaip autotransporto priemonės ES vertinamos pagal variklio galingumą. Atsižvelgiant į Europos automobilių gamintojų asociacijos (toliau – EAGA) pateiktus duomenis, galima teigti, kad 2003 -2007 m. labiausiai buvo vertinami <2000 c.c., tačiau jų skaičius Lenkijoje krito nuo 95,8 iki 94,1 proc., Didžiojoje Britanijoje – 91,6 – 85,2 proc., Vokietijoje 86,3 – 84,5 proc.. Pagal kuro tipą, ES automobilių vartotojai Lenkijoje 2006 – 2007 metais pirmenybę teikė benzinu varomoms transporto priemonėms. Jas rinkosi 71,5 proc. (2006 m.) ir 68,4 proc. (2007 m.) Lenkijos gyventojų, benzinu varomas transporto priemones rinkosi 12,3 (2006 m.) ir 15,0 (2007m.) proc.. Latvijos gyventojai taip pat teikė pirmenybę benzininėms transporto priemonėms, tačiau kaip ir Lenkijoje pasirinkusiųjų skaičius mažėjo: nuo 1996 iki 2007 metų pasirinkusiųjų skaičius sumažėjo nuo 96,9 iki 73,5 proc., tuo tarpu dyzelinines transporto priemones rinkosi atitinkamai nuo 3,1 (1996 m.) iki 22,9 (2007 m.) proc., taigi skaičius augo. Vokietijoje taip pat pirmenybė teikiama benzinui, tačiau vis daugiau renkasi dyzeliną: benziną 1993 m. rinkosi 86,9 proc., 2007 m. – 75,0 proc., dyzeliną 1993 m. rinkosi 13,1 proc., 2007 m. – 24,4 proc.. Panašiai skaičiai kinta ir kitų valstybių pateikiamose statistinėse lentelėse. Norėtųsi atkreipti dėmesį, kad Austrijoje per tą patį laiką vartotojų orientacija pasikeitė labai stipriai, todėl 2007 m. benziną rinkosi nebe 81,6 proc. (kaip buvo 1993 m.), bet 46,2 proc., o dyzeliną – 53,8 proc. (vietoj buvusių 18,4 proc. 1993 m.), Prancūzijoje automobilių vartotojai pradžioje rinkosi automobilius, varomus benzinu (1991 m. – 82,0 proc.), vėliau persiorientavo ir 2007 m. galime pastebėti, kad dyzelinu varomus automobilius renkasi jau 51,9 proc. Vartotojų, taip pat atsitiko Belgijoje, kai 71,2 proc. 1991 m. rinkosi benzinines transporto priemones, o 2007 m. jau dyzelinines transporto priemones – 54,5 proc.

2007 m. ES 7,2 proc. automobilių buvo 2007 metų, ≤ 5 metų senumo automobiliai sudarė 31,5 proc., ≤ 10 metų senumo automobiliai sudarė 67,6 proc. ir senesni nei 10 metų – 32,4 proc., iš jų Estijoje buvo užregistruota 22,2 proc. automobilių ≤ 5 metų senumo, kurių net 6,2 proc. sudarė 2007 m. automobiliai, 38,8 proc. ≤ 10 metų senumo ir 61,2 proc. senesni nei 10 metų. Vokietijoje 2007 metų automobilių buvo užregistruota 7,1 proc., ≤ 5 metų senumo automobiliai sudarė 35,6 proc., ≤ 10 metų senumo automobiliai sudarė 67,8 proc., senesni nei 10 metų – 32,2 proc. Didžiojoje Britanijoje 2007 metais tų pačių metų automobilių buvo užregistruota 7,9 proc., ≤ 5 metų senumo automobiliai sudarė 40,0 proc., ≤ 10 metų senumo automobiliai sudarė 75,8 proc. ir senesni nei 10 metų – 24,2 proc..

Negalima kalbant apie ES nepaminėti Lietuvos, kuri taip pat yra ES narė. Taigi, palygindami galime pažymėti, kad automobilizacijos rodiklis Lietuvoje rodo Lietuvos milžinišką atsilikimą. 2002 metais Lietuvoje parką sudarė 10 – 15 metų senumo lengvieji automobiliai. 2002 m. techninei apžiūrai pateikti automobiliai, kuriems buvo 14,9 metų, o 2001 m. – 14,5 metų. 2002 metais techninei apžiūrai buvo pateikta apie 86 proc. Lengvųjų automobilių, kurių amžius daugiau nei 10 metų, dažniausiai jie pagaminti 1984 – 1992 m. Tuo tarpu kitose Europos valstybėse automobilių parkas buvo jaunesnis.

Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenkančių naujų automobilių skaičius 2004-ųjų duomenimis siekė tik 1,325, tuo tarpu Latvijoje – 2,254, Estijoje – 6,370, Čekijoje – 6,613, Vengrijoje – 10,397, o pirmaujančioje sąraše Slovėnijoje – 15,976. 2005-aisiais Lietuvoje, kurioje gyvena 3,42 mln. gyventojų, 1 mln. gyventojų teko 3911 nauji lengvieji automobiliai, Latvijoje (2,3 mln. gyventojų) – 8067, Estijoje (1,34 mln. gyventojų) – 16738. Taigi automobilių parko atsinaujinimo tempai Lietuvoje yra patys žemiausi tarp minėtų ES šalių, o tai reiškia, kad Lietuva pamažu tampa senų ir nesaugių automobilių sąvartynu.

Kelių transporto priemonių skaičius Lietuvoje nuolat didėja. 2002 m. pabaigoje motorinių kelių transporto priemonių skaičius Lietuvoje pasiekė 1479 tūkstančius, iš to skaičiaus – 1180 tūkst. lengvųjų automobilių. Per metus motorinių kelių transporto priemonių padaugėjo 20 proc., jų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, buvo apie 326. Šis rodiklis buvo daug mažesnis nei daugelyje kitų Europos šalių, štai Liuksenburge – 678, Italijoje – 621, Vokietijoje – 582 ir t. t.

2005 metais Eltos pranešimu, tarp trijų Baltijos valstybių pirmą kartą įregistruotų automobilių skaičius sparčiausiai augo mažiausiai gyventojų turinčioje Estijoje, lėčiausiai – Latvijoje. Lietuvoje 2005 metų sausio – birželio mėnesiais, palyginti su šiuo laikotarpiu 2004 metais, pirmą kartą įregistruotų automobilių skaičius išaugo 14 proc., tuo tarpu Estijoje šis augimas pasiekė 32,3 proc., o Latvijoje buvo mažesnis – 11,6 procento.

Per šešis mėnesius Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruota 75,222 tūkst. automobilių, Latvijoje – 30,642, o Estijoje – 29,173 tūkstančio, paskelbė Statistikos departamentas. Pagal gyventojų skaičių (3,425 mln.), šių metų sausio 1 dienos duomenimis, Lietuva Latviją (2,306 mln.) lenkė pusantro karto, o Estiją (1,347 mln.) – pustrečio karto.

Tinklalapyje „Dv.Ee“, 2007 metais Latvijoje užregistruota 36 tūkst. automobilių, arba 29 proc. daugiau nei 2006 metais. Estijoje per šį laikotarpį užregistruota 35 tūkst. 400 naujų automobilių, arba 22 proc. daugiau nei 2006-aisiais. Lietuvoje užregistruota 25 tūkst. 700 naujų automobilių, 41 proc. daugiau nei 2006-aisiais.

Iš viso praėjusiais metais Baltijos šalyse užregistruota 97 tūkst. 300 automobilių – 29 proc. daugiau nei rodo praėjusių metų rezultatai.

 

Naujų lengvųjų automobilių registracija Vakarų Europoje 1990 – 2009 m

1 paveikslas. Naujų lengvųjų automobilių registracija Vakarų Europoje 1990 – 2009 m. Duomenys paimti iš AEGA internetinio puslapio: http://www.acea.be/

 

2007 m. sausio mėn. ES užregistruota daugiau nei 15.36 mln. naujų lengvųjų automobilių, tai šiek tiek daugiau nei 2006 m. Vėliau ES automobilių rinka plėtėsi. Tačiau tų pačių metų balandžio mėn. Vakarų Europos automobilių pramonė sulėtėjo, ES valstybėse narėse naujų automobilių registracija didėjo. Birželio mėn. nustatyta 1,6 proc. daugiau naujų automobilių nei gegužės mėn. 2007 m. liepos mėn. pirmojo pusmečio automobilių registraciją pristabdė ES rinkos nuosmukis. Spalio mėn. registracija padidėjo daugiau nei trimis ketvirtadaliais – 2.007 proc., be to, ir toliau didėjo naujų automobilių paklausa. Gruodžio mėn. privačių automobilių paklausa Vakarų Europoje mažėjo, tačiau jau 2008 n. sausio mėn. vėl ėmė didėti. Vasario mėn. naujų automobilių skaičius ES padidėjo Vokietijos dėka. ES naujų automobilių vasario mėn. padaugėjo iki 8,7 proc., o viso 2008 m. pirmojo ketvirčio registracija padidėjo 1,7 proc. Visą 2008 m. pusmetį šis skaičius išliko stabilus, tačiau vėliau ėmė palaipsniui kristi (po mėn. Jau 2,0 proc.). Mažėjimo tendencija išliko dėl aukštos kuro kainos ir mažėjančio vartotojų pasitikėjimo. Europos automobilių rinką ir toliau puolė krizė – automobilių registracija spalio mėn. duomenimis sumažėjo 8,2 proc., lapkričio – 14,5 proc., lapkričio – 25,8 proc., 2009 m. sausio mėn. – 27 proc. 2009 m. vasario mėn. nustatyta 18,3 proc. registruotų naujų lengvųjų automobilių ES. 2009 m. pirmąjį ketvirtį registruota 17,2 proc. naujų lengvųjų automobilių, balandį dar labiau nusmuko – 12,3 proc., gegužę – -4,9 proc., birželį – 2,4 proc., rugsėjį naujų automobilių užregistruota dar daugiau – 6,3 proc.

 

Naujų lengvųjų automobilių registracija Vakarų Europoje

2 paveikslas. Naujų lengvųjų automobilių registracija Europoje 2007 – 2009 m. Duomenys paimti iš internetinio puslapio: www.finfacts.ie

 

Pastebima, kad krovininių transporto priemonių rinka ES 2007 metais buvo stipresnė net 10 proc. nei 2006 metais. 2007 metų pirmą ketvirtį krovininių transporto priemonių padaugėjo iki 5 proc. Sunkvežimių skaičius padidėjo dar prieš tachografo įvedimą. Europoje per 2007 m. pirmąjį pusmetį užregistruota apie 10 proc. naujų sunkvežimių, paklausa išsilaikė ir per visą vasarą. Rugsėjį sunkvežimių rinka dar labiau kilo – iki 2,6 proc., spalio mėn. – 13 proc.. Sunkvežimių rinka išsilaikė ištisus metus. Naujų sunkvežimių skaičiui didėjant, jau 2008 metų sausį pastebimas pakitimas, nors išsilaiko augimo tendencija, 2008 m. pirmąjį ketvirtį naujų krovininių transporto priemonių registruota – 1,4 proc., gegužės mėn. – iki 1,3 proc., rugpjūčio mėn. – 3,2 proc., spalio – 17 proc., lapkričio – 30,8 proc., gruodžio – 9,0 proc., 2009 m. sausio mėn. – 35,6 proc., vasario – 38,7 proc., 2009 m. pirmąjį ketvirtį – 35,6 proc., balandį – 42,4 proc., gegužės – 37,6 proc., rugpjūčio – 37,4 proc., rugsėjo – 35,6 proc.

Naujų motorinių tranpsorto priemonių registracija Europoje 100 gyventojų

3 paveikslas. Naujų motorinių tranpsorto priemonių registracija Europoje 100 gyventojų.

Komisija pastebėjo, kad transportas susijęs su ekonomikos augimu, kad Europos ekonominei gerovei labai svarbus kelių transportas. Transporto rūšys ir priemonės papildo viena kitą bei konkuruoja viena su kita. Kai kurios transporto rūšys kaip produktai konkuruoja, bet, apskritai, tarnavimo ekonomikai režimai papildo vienas kitą. Reikėtų pastebėti, kad ES keleivinis transportas atitinka skirtingus poreikius, todėl yra labai svarbus. Viešasis transportas vaidina pagalbinį vaidmenį, tačiau Europos Komisija turėtų įvertinti rinką ir skatinti viešojo transporto naudojimą. Komisija taip pat galėtų skatinti transporto logistikos plėtrą.

Komercinių transporto priemonių naudojimas ES šalyse 1992 – 2007 m. nebuvo tolygus. Vokietijoje komercinių transporto priemonių, kurių svoris iki 3,5 t. svorio pakilo nuo 57,66 proc. – 67,39 proc., Didžiojoje Britanijoje – 81,57 – 85,89 proc., Latvijoje – 29,179 – 51,970 proc., virš 3,5 t. svorio Vokietijoje nukrito nuo 42,34 proc. iki 32,61 proc.., Didžiojoje Britanijoje – 18,43 – 14,11 proc., Latvijoje – 64,12 – 55,88 proc.. Kitų šalių skaičiai panašūs.

Lengvų komercinių transporto priemonių ≤ 3,5 t. 2007 metais ES užregistruota: 2007 metų užregistruota – 7,7 proc., ≤ 5 metų sudarė 36,4 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 67,6 proc., o senesni nei 10 metų – 32,4 proc., iš jų Didžiojoje Britanijoje 2007 metų – 9,6 proc., ≤ 5 metų sudarė 45,6 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 77,5 proc., o senesni nei 10 metų – 22,5 proc..

Sunkvežimių, sunkesnių nei 3,5 t. naudojimas 2007 metais ES užregistruotas toks: 2007 metų sunkvežimių užregistruota – 5,6 proc., ≤ 5 metų sudarė 29,2 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 54,8 proc., o senesni nei 10 metų – 45,2 proc., iš jų Didžiojoje Britanijoje 2007 metų – 7,8 proc., ≤ 5 metų sudarė 44,8 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 75,4 proc., o senesni nei 10 metų – 24,6 proc..

Komercinių ir sunkvežimių (išskyrus autobusus) 2007 metais ES užregistruota 2007 metų – 8 proc., ≤ 5 metų sudarė 36,5 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 66,5 proc., o senesni nei 10 metų – 33,5 proc., iš jų Vokietijoje 2007 metų – 11,1 proc., ≤ 5 metų sudarė 43,2 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 70,7 proc., o senesni nei 10 metų – 29,3 proc., Didžiojoje Britanijoje 2007 metų – 9,3 proc., ≤ 5 metų sudarė 45,5 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 77,2 proc., o senesni nei 10 metų – 22,8 proc..

Kaip buvo minėta, viešojo transporto plėtra yra viena iš ES automobilizacijos sąlygų, taigi reikia išnagrinėti ir šios sąlygos įgyvendinimo galimybes, atsižvelgiant į viešojo transporto naudojimo galimybes. Žinoma, kad tiek saugumui, tiek sveikatai, tiek įgyvendinant ES automobilizacijos tikslus, reikėtų naudoti kuo jaunesnį transportą.

2007 m. ES registruoti 5,9 proc. 2007 metų autobusai, ≤ 5 metų autobusai sudarė 29,2 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 56,8 proc., o senesni nei 10 metų – 43,2 proc., iš jų Estijoje registruoti 5,6 proc. 2007 metų autobusai, ≤ 5 metų autobusai sudarė 15,9 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 28,2 proc., o senesni nei 10 metų – 71,8 proc., Vokietijoje 2007 metų autobusų – 6,8 proc., ≤ 5 metų autobusai sudarė 33,0 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 63,7 proc., o senesni nei 10 metų – 36,3 proc., Didžiojoje Britanijoje 2007 metų autobusai – 7,0 proc. , ≤ 5 metų autobusai sudarė 30,8 proc., ≤ 10 metų senumo autobusai sudarė 61,2 proc., o senesni nei 10 metų – 38,8 proc.

Naujų motorinių tranpsorto priemonių registracija Europoje 2007 m.

4 paveikslas. Naujų motorinių tranpsorto priemonių registracija Europoje 2007 m.

ES skatino naujų automobilių paklausą pakeičiant senas transporto priemones į naujesnes ir saugesnes. Kaip buvo pastebėta, lengvųjų automobilių per pirmus penkis 2009 m. mėnesius buvo užregistruota 13,9 proc., palyginti su -19,6 proc. per paskutinį 2008 m. ketvirtį. (Žiūrėti 1 paveikslą) Pirmiausia, gegužę užregistruotų naujų lengvųjų automobilių buvo tik 4,9 proc., registracija vyko Austrijoje iki 4,8 proc., Graikijoje – 5,1 proc., Prancūzijoje – 11,8 proc. ir Vokietijoje – 39,7proc.. Vartotojai, reaguodami į ekonominę krizę, rinkosi mažesnius automobilius. Per 2009 m. pirmus penkis mėnesius mažų automobilių rinkos dalis pasiekė 44,9 proc., o tai daugiau nei per visus 2008 metus – 38,8 proc. Perkamų lengvųjų automobilių vidutinis variklio dydis ir galia 2008 metais sumažėjo nuo 1.706 cc iki 1.635 cc, ir nuo 86kW iki 82 kW. Šios tendencijos buvo siejamos su dyzelinių lengvųjų automobilių rinka, kuri sumažėjo iki 46,1 proc., ir kad 4x4s iki 8,4 proc..

Komercinėms transporto priemonėms taip pat buvo nuosmukis -37,6 proc., tai buvo aptarta ir anksčiau. Šiam nuosmukiui įtakos turėjo visos Europos šalys.Tarp 2008 m. sausio ir gegužės buvo užregistruota mažiau mikroautobusų – 37,3 proc., 40,7 proc. – sunkvežimių, 25,3 proc. – autobusų.

Naujų transporto priemonių registracija Europoje

 

5 paveikslas. Naujų transporto priemonių registracija Europoje. Ketvirtinės ataskaitos už 2008 – 2009 metus. Duomenys paimti iš Europos automobilių gamintojų asociacijos internetinio puslapio http://www.acea.be/

 

Kaip buvo pastebėta, naujų automobilių rinka nuo ekonominio nuosmukio kentė ir 2009 m. Ekonominė krizė paveikė ir automobilių pardavėjus, todėl naujai įregistruotų automobilių, lyginant 2007 metų sausio – lapkričio mėn. (20558) su 2008 metų sausio – lapkričio mėn. (175017) – sumažėjo 14,9 proc. Lyginant 2008 metų lapkritį ir 2009 metų lapkritį, jų sumažėjo 39,9 proc., o lyginant šių metų spalį su lapkričiu – net 52,7 proc.

Naujai įregistruotų krovininių automobilių ir puspriekabių vilkikų skaičius, lyginant 2008 metų lapkričio mėnesį (1965) su 2009 metų lapkričiu (619) sumažėjo net 68,5 proc., o lyginant 2009 metų spalį su lapkričiu – 60,2 proc. Šių transporto priemonių skaičius lyginant 2007 metų sausio – lapkričio mėn. su 2008 metų sausio – lapkričio mėn. sumažėjo 32,5 proc.

Lyginant visų naujai įregistruotų kelių transporto priemonių skaičių praeitų metų lapkričio mėnesį su šių metų lapkričiu – jų sumažėjo 43,7 proc. Europos naujų automobilių rinkos pardavimai lapkričio mėnesį fiksavo 25,8 proc. metinį smukimą. Lapkritis buvo septintas mėnuo paeiliui, kuomet Europos automobilių gamintojai pardavė mažiau produkcijos. Tačiau Vakarų Europoje lapkritį buvo įregistruota 854,698 tūkst. naujų transporto priemonių, – skelbia FMĮ „Finhil“.

Naujų transporto priemonių registracija Europoje 2007 - 2008 metų spalio mėn

6 paveikslas. Naujų transporto priemonių registracija Europoje 2007 – 2008 metų spalio mėn. Duomenys paimti iš internetinio puslapio www.acea.be

 

Vakarų Europoje registruota 1.034.955 naujų lengvųjų automobilių spalio mėnesį, arba 15,5 proc. mažiau, palyginti su praėjusiais metais. Airijos ir Ispanijos rinkoje, ir toliau smarkiai mažėjo jų, staigiai sumažėjo nuo -54,6 proc. iki -40,0 proc. atitinkamai spalį, ir per pirmuosius dešimt metų mėnesių krito nuo -18,2 proc. iki -23,8 proc.. Ispanijoje naujų automobilių registracija buvo mažiausia per visus metus nuo 1995 metų. Jungtinėje Karalystėje naujų automobilių paklausa nukrito iki -23,0 proc.. Vokietijoje spalio mėn. naujų automobilių registracija buvo 8,2 proc. mažesnė nei 2007 m., Prancūzijoje taip pat užfiksuotas 7,4 proc. nuosmukis.

Naujų transporto priemonių registracija Europoje 2007 - 2009 metais

 

7 paveikslas. Naujų transporto priemonių registracija Europoje 2007 – 2009 metais. Duomenys paimti iš internetinio puslapio www.finfacts.ie

 

Nuo sausio iki spalio naujų automobilių registracija sumažėjo 5 proc., sudarantys 12.206.381 vienetų. Vakarų Europoje užregistruotų naujų automobilių sudarė 1.200.861 vienetų spalį, arba 15,8 proc. daugiau nei 2008 metų spalio mėnesį.

Vašingtono pasaulio stebėjimo institutas paskelbė, kad kai kuriose šalyse individualiam automobiliui paprasčiausiai nėra vietos. Neturi autotransporto perspektyvų dėl didelio gyventojų tankumo (Jakutis A., Petraškevičius V. et al, 2007: 331).

Greičiausiai naujus automobilius nustojo pirkti airiai. Šioje šalyje naujų automobilių pardavimai sumenko 55,9 procento. Ispanijoje parduota 49,6, D. Britanijoje 36,8, Italijoje – 29,5 procento. Vokietijoje lapkritį rinkos metinis smukimas siekė 17,7 proc. – ženkliausias nuo 2007 metų gruodžio. (Budrys N., 2009)

 

3.1.2. Automobilių vartojimui ES ekonominėje erdvėje būdingų tendencijų analizė

 

Automobilis yra labiausiai paplitusi transporto priemonė, ekonomiškiausiai gabenanti krovinius artimais ir vidutiniais atstumais. Pagrindinė automobilio savybė – manevringumas, tai pirma ir paskutinė transporto grandinės dalis, lengviausiai priderinama prie kelio sąlygų. Pagrindinis technologijos ir saugumo priemonių, taikomų ES, tikslas yra saugaus eismo bei saugių darbo sąlygų sudarymas. Šioje srityje yra nustatomos privalomos kelių transporto priemonių charakteristikos, jų tikrinimo procedūros, taip pat vairuotojų kvalifikacijai keliami reikalavimai. Konkrečiai technologijos ir saugumo priemonės apima automobilių tinkamumo eksploatacijai įvertinimo procedūras, vairuotojų pažymėjimų išdavimo procedūras, transporto priemonių svorį ir matmenis bei jų atitikties bandymų procedūras, tachografų, fiksuojančių vairavimo ir poilsio trukmę, naudojimą, saugos diržų naudojimą, greičio ribotuvų transporto priemonėse naudojimą. Iki šiol ES narės visiškai suderinti minėti reikalavimai saugumui ir technologijoms, o tik nustatytos minimalios ar maksimalios ribos. Tikėtina, jog tokių derinimo principų bus laikomas ir ateityje.

ES narėje – Lietuvoje tūkstančiui gyventojų tenka net 485 lengvieji automobiliai. Tai reiškia, kad automobilį turi praktiškai kas antras lietuvis. Palyginus su šalimis rekordininkėmis, Lietuva nedaug atsilieka. Žurnalas „Forbes“ pateikia tokius duomenis: daugiausiai automobilių tūkstančiui gyventojų tenka Portugalijoje – 778. Nuo portugalų tik per plauką atsilieka amerikiečiai ir Naujosios Zelandijos gyventojai (atitinkamai 755 ir 735 automobiliai).

Į daugiausiai automobilių turinčių šalių dešimtuką patenka tokios šalys, kaip Liuksemburgas (727), Islandija (719), Italija (666), Australija (659), Japonija (612), Slovėnija (598) ir Prancūzija (595). Prognozuojama, kad Lietuvoje automobilių skaičius ir toliau didės, tuo tarpu šalyse rekordininkėse jis jau kelinti metai stabilus. Kaip pastebime, Latvija ir Estija į šį dešimtuką nepatenka, tuo tarpu 2007 metais iš visų Baltijos šalyje užregistruotų naujų (įsigytų) automobilių Latvijai teko 37,2 proc., Lietuvai – 36,4 proc., Estijai – 26,4 proc., rodo bendrovės „Autotyrimai“ duomenys.

Ekspertų skaičiavimais, šiuo metu žemėje yra apie 800 mln. automobilių.

Remiantis pateiktais duomenimis, galima teigti, kad 2035 metais žemės rutulio keliais važinėsis 3 mlrd. automobilių, prognozuoja nepriklausoma ekonominės plėtros analitinė agentūra „Global Insight“. Atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja tam tikras ryšys tarp asmens uždirbamų pajamų bei automobilių skaičiaus. Vertinant dabartinius ekonomikos augimo tempus, 2035 metais bet kuriame pasaulio taške metinės asmens pajamos bus ne mažesnės nei 5 tūkst. JAV dol. (apie 11 tūkst. litų).

Automobilių ES padaugėja maždaug trim milijonais per metus, buvo tikimasi, kad 2001 m. automobilizacijos lygis stabilizuosis (išskyrus stojančias šalis ir šalis kandidates). Tačiau statistiniai duomenys rodo, jog 2001 m. automobilizacijos lygis toliau augo visose ES šalyse, išskyrus Liuksenburgą. Prognozuojama, kad krovinių transporto srautai 2010 m., lyginant su 1998, padidės 50 proc.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iki šiol buvo manoma, jog iki 2050 metų žemėje važinėjančių automobilių skaičius sieks 1,6 mlrd., tačiau dabartinės prognozės kur kas pesimistiškesnės. Miestai kentės nuo nuolatinių transporto kamščių bei mašinų stovėjimo aikštelių trūkumo. Transporto išlaidos augs, o jei nebus išrasta alternatyvi energija, ekspertai net nebando prognozuoti, kaip smarkiai išaugs degalų kaina.

Analitikai daro išvadą, jog ilgainiui mums įprasti automobiliai išnyks. Juos pakeis gerokai mažesnių gabaritų individualios transporto priemonės, mat pastaraisiais metais dauguma Europos automobilių rinkų susiduria su ribotu „matmenų mažinimo“ procesu, ir tai išlieka sritimi, kur galima didžiulė pažanga. Kol kas dar, žinoma, perkami didesni automobiliai, šią situaciją stiprina gamintojo reklama. Svarbu vis dėlto atsiminti, kad skatinimas žmones rinktis mažesnius automobilius, mažiau galingus, bet ekonomiškesnius automobilius – tai ta sritis, kur galimi dideli aplinkosauginiai laimėjimai.

Pagal statistiką, 50 proc. kelionių automobiliais (t. y. 200 mln. kelionių) buvo trumpesnės negu 5 km. Viešasis transportas dažniausiai yra vertinamas kaip tarpinis tarp automobilių ir kelionėms dviračiais ir pėsčiomis į jo poveikį aplinkai (ANZECC 2000). Dėl šios priežasties, teigiama, kad viešasis transportas galėtų būti privataus transporto vidutinio ir ilgo atstumo kelionių alternatyva. Tačiau kol kas visi duomenys rodo, kad viešojo transporto naudojimas vis mažėja palyginus su kitomis transporto rūšimis. Labai gali būti, kad privačios transporto priemonės naudojimas atspindi vis didėjančią priklausomybę nuo privačios motorinės transporto priemonės.

 

3.1.3. Avarijų analizė ES erdvėje

 

EK pateikta statistinė informacija liudija, kad per avarijas kasmet žūsta maždaug 5000 žmonių daugiau, nei teoriškai turėtų laikantis ekspertų numatytų grafikų. Pagal optimistines prognozes, 2005 metais žuvusiųjų Europos keliuose skaičius neturėjo viršyti 36 700, o faktinis rezultatas – 41 500. Visose 25 ES šalyse tragedijų keliuose vidutiniškai sumažėjo 14 proc. Didžiausią pažangą padarė Prancūzija, kur mirčių per avarijas skaičius sumažėjo 32 proc. Tuo tarpu Lietuva priklauso šešių šalių, kuriose avaringumo statistika nepakito arba dar labiau komplikavosi, grupei. Mūsų krašte žuvusiųjų padaugėjo 7 proc.

Nuo 2001-ųjų iki 2005-ųjų avarijų ir jose sužeistųjų skaičius ES vidutiniškai sumažėjo 10 proc. „Norma“ laikoma 92 per eismo nelaimes žuvusieji vienam milijonui gyventojų. Po šia makabriška riba telpa Malta (35), Didžioji Britanija (52), Švedija (51), Nyderlandai (50), Danija (60) Suomija (61), ir Vokietija (62). Gana sparčiai padėtis gerėja Prancūzijoje, kur nuo 2001-ųjų žuvusiųjų per avarijas skaičius sumažėjo beveik trečdaliu. Situaciją blogina tik 15 proc. išaugęs motociklų avarijų aukų skaičius.

Tuo tarpu absoliuti antirekordininkė yra Latvija, kur žuvusių skaičius vienam milijonui gyventojų siekia 220, arba beveik 900 vienam milijonui lengvųjų automobilių. Tiesa, latviai gali „guostis“, kad per 2001 – 2005 metus padėtis jų keliuose iš esmės visiškai nepakito. Kalbant apie avaringumą taip pat gana ženkliai išsiskiria Kipras, kur užfiksuotas 14 proc. tragedijų augimas. Nuo 2001-ųjų pražūtingų avarijų skaičius taip pat išaugo Lietuvoje (7 proc.), Vengrijoje (5 proc.), Čekijoje (4 proc.) ir Lenkijoje (3 proc.). Pastarosiose šalyse avaringumo statistika, o drauge ir tikimybė pakliūti į bėdą yra 3-4 kartus didesnė nei saugiausių šalių keliuose ir gatvėse.

Nagrinėjant situaciją visose 29-iose EBPO šalyse, žuvusiųjų automobilių keliuose kas devynios dienos skaičius prilygsta išpuolių Jungtinėse Valstijose rugsėjo 11-ąją aukų skaičiui. Tyrėjai pažymi, kad „amerikiečių, kurie atsisakė skraidyti lėktuvais po rugsėjo 11-osios ir žuvo per automobilių avarijas keliuose buvo daugiau, nei iš viso žuvo keturių lėktuvų keleivių per išpuolius rugsėjo 11-ąją“.

Geriausią įvertinimą gavo Šveicarija – 31 mirties atvejis, bendras kilometražas 22 milijardai, koeficientas 1,41. Blogiausia padėtis Vengrijoje – 55 žuvę, 6,22 milijardai pravažiuotų kilometrų, koeficientas 8,84.

Daugiausia mirties atvejų užfiksuota Ispanijoje – 827, ir Vokietijoje – 645. Įvertinus automobilių srautą, Vokietijos koeficientas yra 2,97 (217,1 mlrd. kilometrų), Ispanijos – 6,89 (120 mlrd. kilometrų).

Nuo 1996 iki 2006 metų tyrime dalyvavusių šalių greitkeliuose mirties atvejų sumažėjo 5,5 proc.. Čia ir vėl lyderė Šveicarija – jos keliuose per atitinkamą laikotarpį mirties atvejų sumažėjo 13,4 proc.. (http://www.taikakeliuose.lt/l)

Europos didieji – Berlyne šimtui tūkstančių gyventojų tenka 1,64 žuvusiojo, Paryžiuje – 1,70, o Helsinkyje – 1,93. Iš viso ES valstybių sostinėse šimtui tūkstančių gyventojų tenka vidutiniškai 3,95 žuvusiojo.

ES sostinėse gyvena daugiau kaip 40 mln. žmonių. Tai 8 procentai visų Bendrijos gyventojų. Iš viso per 10 metų sostinių keliuose žuvo 24 tūkst. žmonių. Per paskutinius metus – 1,5 tūkst. (http://az.atn.lt)

 

ŠalisLeidžiamas alk. kiekis (mg/ml)%Pastabos
Čekija0,04,8%
Austrija0,55,9%
Belgija0,58,2%Patikrinta tik 20 % vairuotojų, susijusių su mirtinais eismo įvykiais
Nyderlandai0,58,3%
Vengrija0,08,7%8,4% avarijų sukėlė vairuotojai, kurių girtumas viršijo 0,5 mg/ml
Graikija0,59,4%
Lenkija0,29,8%
Vokietija0,312,1%
Slovakija0,012,9%
Lietuva0,414,8%
Danija0,516,0%
Jungtinė Karalystė0,817,0%
Šveicarija0,519,3%
Latvija0,521,7%
Norvegija0,222,2%Procentinė žuvusių neblaivių vairuotojų dalis, palyginti su visu žuvusių vairuotojų skaičiumi
Kipras0,922,5%2006 m. leidžiamas alkoholio kiekis sumažintas iki 0,5 mg/ml
Suomija0,523,4%
Estija0,223,5%
Švedija0,225,0%Duomenys, gauti atlikus žuvusių vairuotojų autopsiją
Portugalija0,527.8%Procentinė žuvusių neblaivių vairuotojų dalis, palyginti su visu žuvusių vairuotojų skaičiumi
Prancūzija0,528,8%mirtinų eismo įvykių dalis, remiantis patikrintų vairuotojų duomenimis
Ispanija0,529,5%Procentinė žuvusių neblaivių vairuotojų dalis, palyginti su visu žuvusių vairuotojų skaičiumi

2 lentelė. Neblaivių vairuotojų (viršijusių leidžiamas alkoholio normas) sukeltuose eismo įvykiuose žūsta nuo 5 % iki 30 % visų žuvusiųjų.

 

Komisija savo ataskaitoje pastebi, kad daugiau kaip 600 mirčių – 7.000 nelaimingų atsitikimų galima išvengti, jei kiekvienais metais Europos keliai bus geresnės būklės. Greitkeliuose visų eismo įvykių ES sudaro tik penkis procentus, o žuvusiųjų – devynis procentus. Šiuo reiškiniu susirūpinęs visas pasaulis.

Kintančio dydžio automobilių galinės lempos gali sumažinti avarijų, kuomet, neįvertinus saugaus atstumo, įvažiuojama į kitos mašinos galą, skaičių, teigia Toronto universiteto mokslininkai.

Tikimasi, kad 2010 metais skirtingų transporto rūšių (modalinis) pasiskirstymas bus pakeistas. Taip pat tikimasi suardyti iki šios vyravusią tiesioginę priklausomybę tarp BVP augimo ir gyventojų mobilumo augimo. Tam siūlomos ne tik konkrečios priemonės transporto srityje, bet ir pokyčiai nacionalinės ir vietinės valdžios vykdomojoje politikoje.

 

3.1.4. Automobilių pramonės ES ekonominėje erdvėje raidos procesų analizė

 

Nenuostabu, kad šalies gerovė tiesiogiai priklauso nuo šalies dalyvavimo tarptautiniuose ekonominiuose mainuose. 2000 m. duomenimis, 29 labiausiai ekonomiškai išsivysčiusios šalys pagamino 57,1 proc. pasaulio BVP, eksportavo 75,7 proc. viso pasaulio prekių ir paslaugų eksporto; į jas buvo įvežta (1998 m.) 71,4 proc. visų pasaulio tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Beje, jų gyventojai sudarė tik 15,4 proc. pasaulio gyventojų. Tuo tarpu 125 besivystančios pasaulio šalys pagamino 37,0 proc. pasaulio BVP, eksportavo 20 proc. pasaulio eksporto; jose atsidūrė 25,8 proc. pasaulio TUI, užtat jose gyveno net 77,9 proc. pasaulio gyventojų. (Likusi šių rodiklių dalis – atitinkamai 5,9; 4,3; 2,8 ir 6,7 proc. – apibūdina pereinamosios ekonomikos valstybes).

Europos automobilių pramonės augimas pokario metais lyginamas su chemijos pramonės raida. Po 1950 metų Vokietija iškilo kaip didžiausia automobilių gamintoja,- per metus išleisdavo apie 3 milijonus lengvųjų automobilių. Taip pat plėtojosi Prancūzijos, Italijos pramonė. Daugiausiai automobilių eksportuodavo Vokietija.

1985 m. Komisijos Baltoji knyga apie bendrosios rinkos sukūrimą buvo naujas postūmis bendrajai transporto politikai. Bendra transporto politika, apimanti ir antžeminį transportą, iš pradžių buvo plėtojama remiantis pasauline praktika: atsižvelgiant į būdingus kiekvienos transporto rūšies požymius ir skirtingus jų ekonominius bei teisinius išeities taškus kiekvienoje valstybėje narėje. Pirmiausia buvo stengiamasi suvienodinti kiekvienai rūšiai galiojančias konkurencijos taisykles, o ne siekti integruoto požiūrio į transportą. Tai buvo tikrai absoliuti būtinybė, norint pasiekti tikslą — sukurti bendrąją rinką 1992 m.

Siekis sukurti sąlygas laisvam judėjimui neišvengiamai paliečia transportą – kaip pagrindinį šio judėjimo būdą (tarp kapitalo bei paslaugų susisiekimo rūšių dar minėtinos telekomunikacijos bei interneto ryšys). 1957 m. Europos bendrijos steigimo (Romos) sutartyje transportui skirta atskira dalis. 70 jos straipsnis numato būtinybę sukurti bendrąją transporto politiką. Sutarties 71 straipsnis įtvirtina Europos Tarybos uždavinį nustatyti: „(a) bendras taisykles, taikomas tarptautiniam transportui, vykstančia, į valstybės narės teritoriją ar iš jos, arba važiuojančiam per vienos ar keleto valstybių narių teritoriją; (b) sąlygas, kuriomis valstybėje narėje nuolat negyvenantys vežėjai gali jos teritorijoje teikti transporto paslaugas; (c) priemones transporto saugumui gerinti; (d) kitas atitinkamas priemones“. Sutartyje akcentuojamas skirtingų šalių transporto paslaugų teikėjų vienodas traktavimas (laisvės teikti paslaugas, mokesčių bei sąlygų prasme) bei transporto politikos priemonių sąryšis su ekonomine ir socialine aplinka.

Kadangi daugiausia neigiamų išorinių transporto pasekmių sukelia automobilių transportas, politikos priemonės, visų pirma, nukreipiamos jo apribojimui. Kelių transporto, pažangiųjų transporto sistemų, gali prisidėti prie pagrindinių transporto politikos tikslų. Su kitų transporto rūšių, pavyzdžiui, ryšius viešuoju transportu tampa vis svarbesnis.

Kiekvienas transporto infrastruktūros patobulinimas, nepriklausomai nuo jo sprendžiamų problemų, didina transporto patrauklumą, todėl laike generuoja didesnę bendrą žalą, nei buvo iki jo atsiradimo. Kelių transporto pažangiųjų transporto sistemų (taip pat vadinamas kelių telematikos) jau sukurta daugiau nei 20 metų. Kai kurios programos dabar yra plačiai paplitęs ir gerai žinomas.

Hibridinės transporto priemonės turi ir vidaus degimo variklį, ir elektros variklį. Hibridai yra švaresni ir ekonomiškesni nei įprastinės transporto priemonės, jų eksploatacinės išlaidos žemesnės, bet aukštesnė pardavimo kaina.

Pirmosios elektrinės transporto priemonės buvo pagamintos 1830 m. ir nuo to laiko naudojamos įvairių modelių akumuliatorinės elektrinės transporto priemonės. „Toyota“ pirmąjį hibridinį automobilį pasaulyje – pirmos kartos „Prius“ – pristatė Japonijos rinkai 1997 metais,  1999 metais „Honda“ išleido „Honda Insight“, taip pat „Ford“, „GM“, „Lexus“ ir „Peugeot“ – „Citroen“ pristatė naujus hibridinius modelius. Dauguma apžvalgininkų mano, kad 15 – 25 metus hibridiniai automobiliai egzistuos greta vandenilinių kuro elementų transporto priemonių, kurios domiuos ateityje. „Honda Insight“ (1999 – 2004) turėjo mažiausius CO2 išmetimus (80 g/km), lyginant su bet kuriuo egzistuojančiu vidaus degimo variklių pasaulyje, o „Prius“ su 104 g/km geriausias, lyginant su serijiniais vidaus degimo variklių automobiliais. Daugumos modelių išmetimai yra daug mažesni, nei numato Euro IV standartai.

Taigi, sutinkamai su naujai keliamais reikalavimais, opoziciniais varikliais ir visų keturių varančiųjų ratų transmisija automobilininkų pagarbą pelniusi „Subaru“ nusprendė pristatyti savo hibridinį modelį. Tikėtina, kad dalį technologinių sprendimų „Subaru“ perims iš šioje srityje didžiausią įdirbį turinčios „Toyota“, kuri valdo solidų koncerno „Fuji Heavy Industries“ (oficialaus „Subaru“ šeimininko) akcijų paketą. Pasiūliusi hibridinį modelį „Subaru“ galėtų sumažinti vidutinį visos gaminamų mašinų CO2 kiekį iki Amerikoje, Europoje ir pačioje Japonijoje reikalaujamų normų.

Be to, 2011-2012 metais „Subaru“ ketina pristatyti naujos kartos dyzelinį jėgos agregatą, atitiksiantį pačius griežčiausius ekologinius standartus.

Ekologinių technologijų padalinio veikla susijusi su šiuolaikinės visuomenės ekologinių poreikių tenkinimu. Jau trisdešimt penkeri metai Fuji Mighty atliekų surinkimo mašinos užima didžiausią tokios technikos rinkos dalį Japonijoje. Surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas yra tiesioginės kompanijos inžinerinių sprendimų sritys. FHI gamina ir specialią techniką, kurios panaudojimas tiesiogiai susijęs su aplinkos saugojimu, kova prieš teršalus.

Taip pat siekiama mažinti transporto priemonės išmetamą anglies dvideginio kiekį ir padangų kelyje keliamą triukšmą. Įteisinti nauji reikalavimai dėl padangų sukibimo ir pasipriešinimo riedėjimui, taip pat dėl padangų slėgio. Pagal EP ir ES Tarybos pasiektą kompromisą padangų slėgio stebėjimo sistemos, galinčios salone įspėti vairuotoją apie slėgio sumažėjimą kiekvienoje padangoje, turės būti įmontuotos tik lengvuosiuose automobiliuose (nuo 2012 m. lapkričio 1 d.), bet ne sunkvežimiuose.

Be to, nuo 2012 m. lapkričio 1-osios lengvuosiuose automobiliuose ir visureigiuose su rankine pavarų dėže turės būti pavarų perjungimo indikatoriai, rekomenduojantys vairuotojui perjungti pavarą.

Lietuvoje jau sukurti hibridinis automobilis ir elektromobilis. Pirmasis sukurtas panaudojant originalią laikančiąją konstrukciją, Honda Civic detales ir mazgus bei sumontavus vidaus degimo ir kintamos srovės elektros variklius, varančius atitinkamai priekinius ir galinius automobilio ratus. Šio automobilio konstravimas ir gamyba paremti trijų transporto inžinerijos studentų tyrimais, o bandymų metu 100 km/h greitis pasiektas per 7,3 s, maksimalus greitis įsibėgėjant 400 m kelio ruože siekė 150 km/h. Nors tai nėra 100 km/h per 3 s, tačiau Honda Civic, kurio pagrindu buvo kuriamas hibridas, 100 km/h pasiekia per 9,2 s., be to pavyko kiekvienam ratui paskirstyti po 1/4 automobilio masės.

Jei hibridiniame automobilyje sumontuota Siemens kompanijos elektros pavara, tai laisvalaikiui skirtame triračiame elektromobilyje – originalus mikroprocesorinis valdiklis ir modifikuotas trifazis elektros variklis sukurti elektronikos inžinieriaus. Elektros pavaros galia – 15 kW, su kuria pasiektas 90 km/h greitis. Siekiant įvertinti šios pavaros panaudojimo galimybes, prikabinus 1200 kg automobilį, pasiektas 50 km/h greitis.

ETA (http://www.telegraph.co.uk/) informuoja, kad nauji modeliai daugiau naudos akmens anglies ir branduolinės energijos. Pažymėtina, kad akmens anglimi kūrenamos elektrinės dabar yra laikomos vienu didžiausių išmetamo anglies dioksido šaltinių.

Analizė parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų kelionėse į darbą ir atgal nuvažiuoja apie 50 km, todėl naudingiausia būtų montuoti akumuliatorių baterijas, kurios leistų vienu įkrovimu nuvažiuoti iki 100 km atstumą. Pagrindinis elektromobilių trūkumas – ilgas įkrovimo laikas, bet šiuo metu gaminamos baterijos, kurioms įkrauti reikia tik 15 min., be to nelabai sudėtinga panaudoti generatorius, kurie padidintų nuvažiuojamą atstumą.

Didžiojoje Britanijoje bendrame užregistruotų 31 mln. Transporto priemonių skaičiuje yra apie 100 tūkst. LPG transporto priemonių, beveik visos jos dviejų kuro sistemų keleiviniai ar krovininiai automobiliai. Kokybiškos LPG transporto priemonės turi daug saugumą užtikrinančių charakteristikų, pirmiausia jos LPG kuro bakas pakankamai gerai atlaiko smūgius avarijų metu, yra apsaugos vožtuvas, atjungiantis LPG padavimą iš bako, esant sprogimo pavojui perkaitus. LPG automobilių skaičius ir aptarnavimo degalinės sparčiai išaugo vėlyvaisiais 1990 – aisias dėl suamžintų LPG kuro mokesčių 1999 ir 2001 ir galimybės gauti Vyriausybės paramą perdirbant transporto priemones 1996 – 2004.

Didžiausias automobilio „Chevrolet El Kamina“ išvystomas greitis – 120 km/val. Jeigu bandytume važiuoti greičiau, neišvengtume turbulencijos, sutriktų mašinos stabilumas. Malkomis varomo „El Kamina“ kūrėjas, konstruktorius ir savininkas yra suomis diplomuotas inžinierius Juha Sipila. Kaip jis pats sako, šiuo automobiliu naudojasi beveik visur, kur reikia, jei tik yra galimybė. Tai ne tik susisiekimo priemonė, bet ir savotiškas laisvalaikio praleidimo būdas. Malonu ja riedėti gatve net ir žiemą, nes viduje šilta it sėdėtum prie židinio. O tokių entuziastų Suomijoje yra ne vienas. Visa asociacija.

Kuro sąnaudos dažniausiai priklauso nuo oro sąlygų, tačiau vidutiniškai reikia apie 40 malkų nuvažiuoti 100 km. Planuodamas ilgesnę kelionę šis suomis su savimi pasiima dar ir papildomą malkų ryšulėlį.

Juhos Sipila 5,7 l V8 variklį turintis ir medžio kuru varomas automobilis išvysto 69 kW galią (94 AG). „El Kamina“ turi mechaninę pavarų dėžę. Be to, šioje mašinoje instaliuotas elektroninis variklio valdymo mechanizmas „Motec M800“, kuris reguliuoja kuro paskirstymą ir degimo procesus.

Juha Sipila šį automobilį sukūrė taip, kad jis būtų varomas ne tik benzinu, bet ir trimis skirtingomis medžio rūšimis. Medžio kokybė, pasak Juhos, iš karto jaučiama, nes naudojant vienas malkas nuvažiuojama daugiau, kitas – mažiau kilometrų. Pavyzdžiui, naudojant beržines malkas nuvažiuoti galima apie 100 km, o pasirinkus tą patį kiekį alksninių – tik apie 70 km. Lyginant išmetamųjų dujų kiekį, „El Kamina“ atitinka EURO 4 ekologijos standartus! Bendras šios mašinos svoris yra 2 194 kg.

Medžio kuru varomų automobilių meistrai ne tik prisideda prie gamtos saugojimo, bet džiaugiasi ir sumažėjusiomis išlaidomis degalams.

Medžio dujų generatorius išrastas jau seniai – dar 1920 m. Benzinas tuo metu buvo labai brangus. Kai po karo naftos pramonė sustojo, Suomijoje buvo pagaminta net apie 43 000 medžio dujomis varomų transporto priemonių. Tolesnę jų raidą sustabdė tai, kad gamybai buvo naudojamos medžiagos buvo prastos kokybės palyginant su dabartinėmis.

Didžiausio Europoje automobilių gamintojo – „Volkswagen AG“ – koncerno inžinieriams penktosios kartos „VW Golf“ pagrindu pavyko sukurti robotizuotа transporto priemonę. Naujai sukurtas robotas-automobilis pavadintas „GTI 53 Plus 1“. Jis gali judėti visiškai autonominiu režimu, nereikalaudamas žmogaus įsikišimo, kadangi robotizuotas „Golf“ naudojasi informacija, gaunama iš daugelio lazerinių sensorių, radarų bei įvairių daviklių. Surinkti duomenys analizuojami kompiuteryje ir sugretinami su koordinatėmis, gautomis iš palydovinės navigacijos sistemos. „GTI 53 Plus 1“ nepriekaištingai atlieka visas užduotis ir demonstruoja puikų važiavimа, be to, jis gali pasiekti net 240 km/h greitį. Konstruktoriai pažymi, jog aprūpintas elektronika. Stenfordo universiteto mokslininkai kuria taip pat robotą sedano „Passat“ pagrindu. (http://www.tp.cargo.lt)

Leidinio „Autocar“ duomenimis, „Mini Big“ pravardžiuojamas automobilis ketina varžytis dėl pirkėjų simpatijų su sportiškuoju „VW Golf GTI“. Todėl naujasis BMW kūrinys bus komplektuojamas su 180 – 220 AG pajėgumo varikliais, turės visų varančiųjų ratų pavarą. Išoriškai nuo kitų „Mini“ didysis modelis skirsis kiek kitokiais buferiais, slenksčių apsaugomis ir prispaudžiamąją jėgą generuojančiu galiniu spoileriu. Salone atsiras sportiško stiliaus sėdynės, naujas vairaratis.

Kuro sąnaudų mažinimas yra prioritetinis tikslas daugumai gyventojų, todėl ateityje nusimato, kad dėl technologinių laimėjimų transporto priemonių ekonomiškumo srityje tai bus pasiekta.

Pagaminta naujų lengvųjų transporto priemonių Europoje 1997 - 2007

8 paveikslas. Pagaminta naujų lengvųjų transporto priemonių Europoje 1997 – 2007.

 

Motorinių transporto priemonių ES 2007 m. buvo pagaminta 19,716,685 vnt., 2008 m. – 18,424,038, 2009 m. pirmą pusmetį – 3,414,577, iš jų Vokietijoje 2007 m. – 6,213,460, 2008 m. – 6,040,582, 2009 m. pirmą pusmetį – 1,104,014; Didžiojoje Britanijoje 2007 m. – 1,750,253, 2008 m. – 1,649,515, 2009 m. pirmą ketvirtį – 205,305. (Žiūrėti priedus, lentelė 2) ES lengvų komercinių priemonių 2007 m. buvo pagaminta 1,908,700 vnt., 2008 m. – 1,770,219, 2009 m. pirmą ketvirtį – 226,739. Iš jų Vokietijoje 2007 m. – 251,594, 2008 m. – 246,266, 2009 m. pirmą ketvirtį – 29,730; Didžiojoje Britanijoje 2007 m. – 195,895, 2008 m. – 175,557, 2009 m. pirmą pusmetį – 19,021. (Žiūrėti priedus, lentelė 3) ES autobusų ir keleivinių vagonų 2007 m. buvo pagaminta 37,022 vnt., 2008 m. – 39,793, 2009 m. pirmąjį ketvirtį – 8,805 vnt.. Vokietijoje 2007 m. autobusų ir keleivinių vagonų buvo pagaminta 9,085 vnt., 2008 m. – 10,038, 2009 m. pirmąjį ketvirtį – 1,766 vnt. Didžiojoje Britanijoje 2007 m. autobusų ir keleivinių vagonų buvo pagaminta 1,355 vnt., 2008 m. – 1,774, 2009 m. pirmą ketvirtį – 454 vnt. (Žiūrėti priedus, lentelė 5) Sunkvežimių ES 2007 m. buvo pagaminta 667,276 vnt., 2008 m. – 668,117, 2009 m. pirmą ketvirtį – 76,651. Iš jų Vokietijoje 2007 m. – 243,642, 2008 m. – 257,396, 2009 m. pirmą ketvirtį – 28,791, Didžiojoje Britanijoje 2007 m. – 18,436, 2008 m. – 25,565, 2009 m. pirmą ketvirtį – 2,820. (Žiūrėti priedus, lentelė 4) Lengvųjų automobilių ES valstybių narių 2007 m. buvo pagaminta 17,103,687 vnt., 2008 m. – 15,945,909, 2009 m. pirmą ketvirtį – 3,102,382, iš jų Vokietijoje 2007 m. buvo pagaminta 5,709,139 vnt., 2008 m. – 5,526,882, 2009 m. pirmą pusmetį – 1,043,727; Didžiojoje Britanijoje – 2007 m. – 1,534,567, 2008 m. – 1,446,619, 2009 m. pirmą ketvirtį – 183,010. (Žiūrėti priedus, lentelė 6)

Lengvųjų automobilių 2007 metais ES buvo pagaminta 86,7 proc., lengvų komercinių transporto priemonių ≤ 3,5 t. 2007 metais ES buvo pagaminta 9,7 proc., sunkvežimių – 3,4 proc., autobusų – 0,2 proc. Pagamintų lengvųjų automobilių Europoje 1997 – 2007 metais buvo skaičius padidėjo 5,5 procento.

Vokietijoje gaminami tiek varikliai, tiek lengvieji automobiliai, tiek komercinės transporto priemonės. Iš mums žinomų gamintojų, paminėtini FIAT ir BMW grupės, AB Volvo, Volkswagen AG, Mercedes-Benz. Estijoje Scania AB gamina autobusus. Lenkijoje veikia tokie gamintojai: FIAT-GM, Volkswagen AG, Scania AB, Toyota motors ir kt. Įmonės Lenkijoje gamina tiek variklius, tiek lengvuosius automobilius, tiek komercines transporto priemones. Didžiojoje Britanijoje didžioji dalis gamintojų gamina lengvąsias transporto priemones, LDV, GENERAL MOTORS EUROPE ir FORD OF EUROPE gamina lengvąsias komercines transporto priemones ≤ 3,5 t., DAF TRUCKS NV gamina sunkvežimius, taip pat gaminami ir automobilių varikliai (fordų, volkswagenų, BMW, Toyota).

Dar reikėtų pabrėžti, kad statistika rodo, jog gamybos variklinių transporto priemonių sumažėjo 35 proc. per pirmąjį 2009 metų ketvirtį, su daugeliu gamintojų ir toliau mažina išteklių ir produkciją. Dėl sumažėjusios rinkos paklausos lengvų komercinių transporto priemonių (-57 proc.), o sunkvežimių gamybos (-56 proc.) sumažėjo net daugiau nei lengvųjų automobilių gamyba (-31 proc.). Tai atsispindi 10 paveiksle.

Motorinių transporto priemonių gamyba Europoje

 

9 paveikslas. Motorinių transporto priemonių gamyba Europoje. Duomenys paimti iš EAGA internetinio puslapio: www.acea.be

 

Esant mažesnei transporto priemonių paklausai, jų buvo pagaminta mažiau. Jungtinė Karalystė iš penkių didžiausių Europos gamintojų nukentėjo labiausiai (-57,4 proc.), po to Prancūzija (-46,0 proc.), Ispanija (-40,2 proc.), Italija (-38,6 proc.) ir Vokietija (-32,3 proc.). Austrijos gamyba sumažėjo 69,2 proc.. Labiausiai ekonomikos nuosmukis palietė lengvųjų komercinių transporto priemonių ir sunkvežimių gamintojus. Jų sumažėjo atitinkamai 57 proc. ir 56 proc., tik 226.739 vnt. furgonų ir 76.651 vnt. sunkvežimių buvo pagaminta per pirmąjį 2009 m. ketvirtį. Autobusų gamyba sumažėjo 1 proc.. Kaip tai atsispindi grafike, galime pamatyti 4 paveiksle.

Automobilių gamyba europoje

10 paveikslas. Transporto priemonių gamyba 2008 – 2009 m. Duomenys paimti iš EAGA internetinio puslapio: http://www.acea.be/

 

Kaip galima spėti iš pateiktų duomenų, prognozės vis dar labai neaiškios, nuolat tikslinamos. Jei tendencijos išliks tokios pat, kaip pirmaisiais penkiais 2009 m. mėnesiais ir toliau, lengvųjų automobilių gamyba gali sumažėti ketvirtadaliu, o komercinių transporto priemonių gamyba per pusę, skaičiuojant per visus metus. Dauguma gamintojų tikėtis padėties pagerėjimo.

Minėta, kad naudojant transporto priemones žūna iš tiesų labai daug žmonių, neretai žuvusiųjų skaičiai lyginami su katastrofomis ar karais. Dėl šios priežasties naujos transporto priemonių saugos ir pagalbos vairuotojui sistema nukreipta prieš nelaimingus atsitikimus. Kadangi daugiau kaip 90 proc. visų eismo įvykių sukelia žmogaus klaida tam ir reikalinga plėtra. Elektroninė stabilumo kontrolė (ESK) stabilizuoja transporto priemonę ir neleidžia slysti. Manoma, kad tokia automobilizacijos plėtra leis sumažinti sužeidimų eismo įvykiuose skaičių iki 7 – 11 proc., o tai reiškia, kad sumažės ir automobilių keleivių mirčių skaičius maždaug 15 – 20 proc. Iš įvykio vietos ECall automatiškai turėtų pranešti duomenis avarinėms tarnyboms, tokiu būdu, greita reakcija sumažintų maždaug 5 – 10 proc. mirtinų atvejų eismo įvykiuose.

Yra visai nedaug sistemų ir paslaugų, konkrečiai sprendžiančių aplinkos apsaugos tikslus, nors tai galėtų padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir sutaupyti energiją. Geresnė multimodalinė informacija ir grįžtamoji informacija vairuotojams (apie ekologišką važiavimą) taip pat yra vertinga priemonė.

ES remia kelių transporto bendras finansuojamus veiklos projektus. ES transeuropiniu tinklu siekiama sudaryti tolimojo susisiekimo maršrutų sujungimą. ES taip pat siekiama sukurti bendrą rinką bei paslaugas.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į naujos kartos automobilius, kurie galėtų pakeisti vis dažniau pasirenkamus didelius automobilius, kurie teršia orą. Indijoje jau pradėti gaminti naujos karto automobiliai.

Vis daugiau gamintojų mąsto apie ekonomiškumą ir ekologiškumą, todėl gaminama daugiau mažų formų automobilių, taip pat tiek didieji, tiek ir mažieji automobiliai ekonomiškesni. Kol kas dar ne daug žmonių renkasi ekologiškus automobilius, nes jie brangesni, o ir neretai reikia galvoti, kur gauti reikalingo kuro, yra ir kt. problemų.

Tuo tarpu gamintojai džiaugiasi, kad jie gali gaminti variklius, reikalaujančius mažiau kuro, atitinkančius ES standartus ir pan. Vis dėlto reikia taip pat atkreipti dėmesį, kad tobulinant automobilius, atsirado ir jų aptarnavimo problemų. Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad nusipirkus naujus automobilius, jie negali pasikeisti patys net elementariausios detalės, pvz., perdegusios stabdymo lempos. Net dėl šitokios problemos reikia kreiptis į autoservisų darbuotojus. Šias problemas būtina spręsti.

Pakankamai įspūdingos charakteristikos pasiektos palengvinto karkaso dėka – daugelis detalių yra plastikinės, suklijuotos specialiais klijais. Nors Air Car pats savaime ir neteršia oro, visgi oro bakai papildomi naudojant išorinę energiją (dažniausiai tam naudojama elektra). Tačiau privalumas bent tas, jog energijos šaltinis gali būti nutolęs nuo miesto ir užima lokalinę teritoriją. (http://www.zebra.lt/)

Šiauliuose pernai taip pat buvo pristatytas naujos kartos automobilis, varomas vandeniliu. Pastebėtina, kad ir šio automobilio kėbulo konstrukcija sukonstruota iš lengvo plastiko. Užsienio šalyse tokie automobiliai, kaip buvo pastebėta, nėra didelė naujiena. Kalifornijoje jau važinėja tokie ar bent panašūs bandomieji automobiliai, Hamburge – 10 autobusų. Savo ambicingų planų neslepia ir kitos šalys.

Tai ko gero leidžia manyti, kad automobiliai lengvės, ateityje bus galima gauti mažų, ekonomiškų, ekologiškų automobilių, kuriuos galbūt galėsime patys nesunkiai pasiremontuoti ar susirinkti iš kelių, kaip Šiaulių universiteto profesorius. (http://www.valstietis.lt/)

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here