Kaitrinės lempos – jų spalvota temperatūra – 2800 – 3500 K, todėl fotografuojant su tokiom lempom ant spalvotų foto medž. (subalansuotų dienos šviesai) reikia naudoti konversinius filtrus, keliančius praėjusios pro objektyvą šviesos spalvinę temperatūrą.
Liuminescencines lempos – šviti žemoje temperatūroje, jų spektrinės char. – kos priklauso nuo liuminoforo rūšies ir jų spalvinė temperatūra siekia 4700 – 6700 K. Jų galia nedidelė – 15-80 W, darbo trukmė – 12000 val..
Impulsinės lempos – skleidžia trumpus didelio intensyvumo blykstės elektros išlydžio metu. Spektrinė šviesos sudėtis yra artima dienos šviesai, jos spalvinė temperatūra priklauso nuo naudojamų inertinių dujų, jų slėgio, elektros grandinės parametrų ir siekia 5500 – 7000 K.
Dažniausiai naudojami spalvoti filtrai ir skydo pavidalo fonas portretams. Spalvos geriausiai perteikiamos, esant santykiui tarp lanksčių ir šviesių skaisčių 1:50.
Apšvietimo charakteris priklauso nuo reflektoriaus formos, nuo paties šviestuvo formos, lemputės padėties reflektoriuje, siulo šviečiamojo paviršiaus, lemputės formos, lemputės stiklo.
Šviesos:
- Piešiančioji šviesa – reguliuoja kadre spalvinį piešinį, tai lempa, turinti kriptingą šviesos pluošto formuotoją. Reflektorius vidutinio diametro (gali būti su atliekamais lapeliais). Lempos su 1000 – 500 W galingumo. Lempos gali būti naudojamos: šiltai balta (dienos šv.), veidrodinė (turi kriptingą šviesos srautą viduje lempą, padengta veidrodžiu, viršus lemputės matinis), arba su perkaitinimu Darbo val. – 3h. Prie šios šviesos derinamos ir kitos lempos. Atkreipti dėmesį į cokolį – srieginis arba lyginis.
- užpildanti šv.- ji padeda išryškinti faktūrą ir jos spalvas. Turi būti 2x mažiau galingesne – 250 W, arba galinga, bet tada valdoma periostatu (transformatorius). Turi reflektorius didelio formato. Prieš lemputę yra sklaidiklis, kuo juo paviršius blizgesnis, tuo kietesnis apšvietimas. Paviršius turi būti matinis, grublėtas, blizgus, – padeda kurti minkštus apšvietimus. Draudžiama dengti popierium – užsidegs. Dirbant su didelių galingumo lempa negalima pirma atidaryti lapelius, o po to išjungti. Reikia iš pradžių išjungti, o po to atidaryti lapelius. Nes temperatūros skirtumas, gali įvykti sprogimas. Lempa statoma 30 laipsnių į abi pusias nuo fono, derinama prie piešiančiosios šviesos.
- Modeliuojanti – turi būti gyliai reflektoriuje. fono šviesa: turi ypatingą reikšmę sp., fotogr-je. Gaunamas spalvotas kontrastas tarp objekto ir fono. Derinama akių, plaukų, apsirengimo ir fonu spalva, fonas harmoningas. Duoda siaurą šviesos pluoštą, nedidelio diametro, 60 – 10 W galingumo lempos, darbo laikas – 3000 val. dienos lempų, 5000 val. kaitrinių lempų.
- fono šviesa – 60 W galingumo. Lempa kaba ant lubų, išsklaido. Lęšiniais šviestuvais apšvietimą galima suvesti į ovalą.
kontroažiūrinis apšvietimas – lempa statoma už objekto. Reflektorius vidutinio diametro, kad spinduliai nepatektu į objektyvą. Svarbus šviesos piešinis. 60 W galingumo lempa.
Tirpalai: ryškinančiomis medž., keliami kitokie reikalavimai, nes jos turi reaguoti su apšviestų halogeniniu Ag ir komponentais bei sudaryti dažus, šalia Ag dažo grūdelio susidaro dažo molekule. 1-oji medžiaga aktyvesnė, nuodingesnė, naudojama negatyviniame procese, 2-ji pozityviniam. Savo fizine išvaizda – tai balkšvai rausvi sunkiai tirpstanti vandenyje. Pirmoji medžiaga duoda didesnę dažo išeiga, tom pačiom sąlygom ir juos reikia imti mažiau, o antrosios reikia imti 1,5 kadro daugiau. Svarbiausia medžiagoms švarumas ir spalva. Spartinančios medž. Naudojami silpni šarmai (potašas, soda). Geriau nauduoti patašą, nes sodoj dažnai būna priemaišų ir susidaro spalvotų vualių. pH rodiklis turi būti 8,8-11,3. Patašo koncentracija turi būt 1l nuo 50-80 g. O sodos 40-70 (1 l). Jei didės spartinančios medž kiekis vaizdo kokybė blogės. Pasižymi geru buferingumu (išlaiko pastovės savybes). Konservuojančios medž. Neleidžia ryškinančiai medž greitai oksiduotis, juo dedama mažai todėl kad jis suriša ryškinančios medž oksidacijos produktus, sudarančius dažus. Jei bus dedama daugiau kaip 2g, gausim blyškęs spalvas i 1 l dedama nuo 0,5 g iki 2,5 g de vandenio. Taip pat gali būti naudojamas hidroksilamino sulfatas, jei šios medž bus daugiau tai išryškins eksponuotą Ag hal juo oksidacinė forma dažų nesusidarys. Priešvualinės medž. – naud. KBr . I ryškalą dedama 0,5 g – 2 g/ 1 l . gali buti dedamas ir benzotrezolis (nuo1g-10g/ l) jei KBr naud su benzotrezoliu. Jei yra daug bromidu reakcija sulėtėja – 
atsiranda vualis. Jei bus daugiau prišvualinės medžiagos sumažės optinis tankis negatyvo KBr kiekis priklauso nuo pH rodiklio, kuo didesnis pH tuo daugiau reikės KBr. KBr sustiprina ryškinančios medž selektyvumą. (tai RM gebėjimas atrinkti ir ryškinti tik šviesos paveiktos Ag hal kristalus). Papildomo ryškinimo medž. – šis ryškinimas vyksta rūgščioje aplinkoje. Tikslas- pakelti jautrumą. Naudojamas KBr pH 4,0-5,0 dedama 2g/l Fiksavimo medž. – geriau nauduoti neutralu fiksažą nes rūgštus blukina spalvas. Gali būt papildomai naudojami amoniotiosulfatai. Reikia saugoti, kad fiksažo neįtikštų į ryškalus, nes gausime raudoną vualį. Fiksavimo trukmė priklauso nuo Natiosulfato koncentracijos ir tirpalo temperatūros. Balinimo medž. Balinimas savo esmė l., panašus į silpninimą nesp fotografijoje. Šiame procese naud., raudonoji kraujo druska ir Na sulfatas su NA Cl. Na sulfatas reaguojamas tarpusavy su NaCl tirpale sudaro CuCl2, kuris oksiduoja Ag+, CaBr ir NACl – tai pagreitinamas procesas, gali būti naud ir Cabihromatas, bet jis blukina spalvas ir yra nuodingesnis. Poz-me procese ieškodami meninio efekto galime ne visai išbalinti metalinį Ag, tai gauname sodresni tonai. Tokių būdų gali būti sutrumpintas apdirbimo laikas arba dedama daugiau oksidatoriaus. Temperatūros svyravimas balinimo procese reikšmės neturi. Tirpalai po naudojimo saugojimui netinka. Balinimą pakartoti.
Stabilizacija. Pozityviniame procese yra naudojama stabilizacijos operacija. Ji vyksta kartu su balinimu ir fiksavimu. Naud., medž: formalinas ir optiniai balintojai. Gali būti naud glicerinas (ne dideliais kiekiais), jis minkština emulsiją. Stabilizacijos esmė: balina, kietina emulsiją, suriša ir paverčia bespalviais visų reakcijų liekanas.
PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI RM:
– geras selektyvumas, RM turi greitai atrinkti eksponuotas nuo neeksponuotų mikrokristalus ir pradėti greitai ryškinti;
– RM oksidacijos produktai turi greitai reaguoti su spalvinėm komponentėm ir po reakcijos sudaryti maksimalų dažų kiekį su tam tikra spektrine charakteristika.
– medž. neturi būti toksišką. Nuo RM atsiranda egzemos, kvėpavimo takų alergija.
Tai yra aminofenolio klasės ir parafenilendiaminai (sudaro stabilesnius dažus sluoksnyje).
TSS yra 1,5karto aktyvesne nei T – 32. Fotopopieriams naudoja T – 32 jis mažiau toksinis. Kuo didesnę uodega prikabinta prie benzolinio žiedo, tuo medž. toksiškesnę, tačiau ir aktyvumas mažesnis.
