Tai – sąmoningas protestas prieš visuomenėje priimtas normas ir papročius. Šios krypties šalininkai dažnai kaltinami dėl blogo skonio propagavimo, tačiau tikrasis antimados veidas – nerūpestingas ir atsainus požiūris į etiketą.
XVII a. Prancūzų Didžiosios revoliucijos metu praturtėję jauni žmonės, vadinami auksiniu jaunimu, pernelyg didelį dėmesį skyrė aprangai – ja stengėsi atskleisti savo įsitikinimus. Vyrai mėgo didžiules kaklaskares, trumpus frakus, manieringą apavą. Jaunos moterys atsisakė korsetų, kojas puošė apyrankėmis, kaklą – ryškiais kaspinais, o batistines sukneles derino su šalikais.. Tai – vadinamųjų „neįtikėtinųjų“ atstovai.
1941 m. Amerikos imigrantai, daugiausia juodaodžiai, lotynų amerikiečiai, protestuodami prieš rasinę diskriminaciją, sukūrė zoot suit kostiumą. Jis turėjo rodyti, kad jie yra taikūs žmonės, nes kariavo tik “baltoji” Amerika. Tai Franko sinatros jaunystės kostiumas – per didelis švarkas, plačios, į apačią siaurėjančios kelnės paaukštintu liemeniu ir marškiniai didele apykakle. Šis aprangos variantas tapo populiarus tarp džiazo muzikantų Amerikoje, o vėliau ir Europoje.
Antimados šalininkais tapdavo ir skurdo varginami žmonės. Dykinėtojų karta – beat generation – šeštajame dešimtmetyje, afišuodami skurdą, dėvėdami purvinus drobinius drabužius, naminės vilnos megztinius, vyrai nesiskuto, augino barzdas.
Septintojo dešimtmečio hipių judėjimas taip pat pasuko antimados kryptimi.
Aštuntojo dešimtmečio Punk – šiukšlyno vaikai – juodais odiniais drabužiais, marškinėliais, aprašytais nešvankiais užrašais, grandinėlėmis, kur tik įmanoma, ir kniedėmis, žiogeliais degamais net į kūną…
Laikui bėgant antimados idėjos atgimsta naujos mados stiliuose. Neįtikėtinųjų mada dabar vadinama eklektika, beat generation virto grunge stiliumi, o radikalieji hipių ir pankų judėjimai tapo komercinių stilių pavadinimais.
Gėda! Šis straipsnis paimtas iš Mariaus Janušausko knygos „MADA“ (2006m)!!! Tekstas nukopijuotas, o apie tikrąjį jo autorių nė neužsiminta! Ištaisykite šią klaidą!