Tyras kaip krištolas ir eilę metų keliantis damų aistras vertingas, kokybiškas deimantas yra gero gyvenimo simbolis ir neprastos investicijos objektas. Tačiau šių prabangių akmenų milijardinis verslas kai kada vis dar būna paženklintas žmonių žūtimis, aršiais ginkluotais konfliktais. Tačiau vis garsiau reiškiasi įmonės, galinčios pasiūlyti alternatyvą – tyrus, laboratorijoje užaugintus deimantus. Negana to, jų kokybė nė kiek nenusileidžia iškastiniams, o kaina gali būti prieinama gerokai platesnei auditorijai, nei turtuolių ar įžymybių. Beje, viena iš jų – hercogienė Meghan Markle, Princo Hario žmona, dažnai pabrėžianti esanti aplinkai draugiška, atsakingai vartojanti asmenybė, sukėlė tikrą audrą tarp ją sekančių fanių į vieną priėmimą atvykusi pasidabinusi auskarais, su laboratorijoje užaugintais deimantais. Kaip sakoma, ir sąžinė rami, ir papuošalų spindesys – toks pat puikus.
Esmė – kaina ir vertybės
Pasak juvelyrės Viktorijos Orkinės, laboratorijoje užauginti deimantai kainuoja maždaug 30 proc. pigiau nei iškastiniai. Kadangi įranga jų auginimui yra labai brangi, kol kas auginami tik didesni nei 0.3 karato deimantai.
„Jų kokybiniai parametrai yra ne prastesni arba net geresni nei iškastinių, nes žmogus gali kontroliuoti gamybos procesą ir daryti įtaką jiems, visgi, pagrindinis skirtumas yra jų kilmė. Dirbtinių deimantų augintojai pagrindiniu savo privalumu laiko „kruvinų deimantų” šleifo neturėjimą. Kitaip sakant, niekas nėra išnaudojamas kelyje nuo deimanto iškasimo, briaunavimo iki jo atsiradimo juvelyriniame dirbinyje. Taigi, kokį deimantą rinktis – iškastą ar užaugintą – yra labiau ne deimanto kokybinių (spalvos, švarumo, išpjovimo kokybės) parametrų, o vertybinis ir kartu įperkamumo klausimas”, – sako juvelyrė.
Deimantų kasimas mažėja, aptikti vietas, kur jų yra, vis sunkiau ir brangiau kainuoja, todėl dirbtinių deimantų perspektyvos – gan optimistiškos. Teigiama, kad jau iki šio amžiaus vidurio nebeliks natūraliai iškasamų akmenų, o klimato i aplinkos pokyčiai vis labiau spaus žmoniją ir verslą ieškoti tiek energijos, tiek tokių vertinamų išteklių kaip deimantai, alternatyvų.
Natūralių ir laboratorijoje užaugintų deimantų cheminė sudėtis, pasak specialistų – identiška, tad juos atskirti reikia specialios įrangos. Tačiau dirbtiniai deimantai vis dar retai matomi Europoje, įpratusioje prie senų tradicijų ir, matyt, ypatingų emocijų, pasididžiavimo, statuso ir savo, kaip asmenybės, patvirtinimo, kuriems įtaką daro žinojimas, kad dėvi amžiną ir brangų deimantą ir gali save artinti prie Britanijos karalienės ar Holivudo žvaigždžių.
Beje, laboratorijose užauginti deimatai sparčiai populiarėja JAV: ir dėl patrauklios kainos, ir dėl noro būti garantuotam, kad niekas nenukentėjo išgaunant akmenis bei pabrėžti savo, kaip socialiai atsakingo piliečio, vertybes. Jei šie akmenys niekuo nesiskiria nuo iškastinių, kodėl vis dar tokia svarbi jų ne laboratorinė kilmė?
„Žinoma, iškastiniai yra brangesni ir bendrai pasaulyje labiau geidžiami ir vertinami deimantai, ypač jei yra garantuojama, kad tai – ne „kruvinasis deimantas”, ką paprastai patvirtina jo sertifikatas. Visgi, dirbtinai augintų deimantų privalumas yra tai, kad vartotojas gali rinktis. Tuomet ir kainos turi mažiau šansų ženkliai augti, o deimantai tampa prieinami ir įperkami platesniam ratui papuošalus vertinančių žmonių”, – mano V.Orkinė, juvelyrikos namų „v2o“ įkūrėja.
Pasak jos, Europoje kol kas tokie deimantai – naujiena. Net tarptautinėse parodose tokius akmenis pardavinėjančių dalyvių – vos vienas kitas, kai tradicinių iškastinių akmenų pardavėjų būna keliasdešimt.
Keisti įpročius gali priversti aplinka
Ar lietuviai domisi tokiais deimantais, pigesniais ir geresnės auros? V.Orkinė sako, kad per savo karjerą sulaukusi tik vienos panašios užklausos, tačiau, buvę atvejų, kai klientai pabrėždavo, kad būtent deimanto nenori dėl jo tamsaus „šleifo”.
„Manau, kad mažesnė kaina būtų pagrindinis argumentas, nes kokybine prasme, blizgėjimu akmenys nesiskirtų, bet žmogus už tą pačią kainą būtų pajėgus nupirkti arba didesnį augintą deimantą, arba tokio paties dydžio, bet ženkliai geresnių kokybinių parametrų deimantą – briliantą”, – teigė juvelyrė.
Daugiau apie laboratorijoje auginamus deimantus juvelyrė Viktorija Orkinė papasakos paskaitoje, rugsėjo 12-13 d. MO muziejuje vyksiančio Smart pop up metu.
Ignoravo sužadėtuvių tradiciją
Vilnietis Karolis Kalantojus pirmą kartą apie dirbtinius deimantus sužinojo ieškodamas sužadėtuvių žiedo savo draugei. Jis nusprendė užsakyti papuošalą pas juvelyrą ne su iškastiniu deimantu ir Jungtinėje Karalystėje įsigijo akmenį.
„Domėjausi deimantų istorija ir susidariau nuomonę, kad jų kainos yra dirbtinai sukeltos vienos kompanijos. Mane atgrasė visuomenėje gaji nuomonė, kad sužadėtuvių žiedas turi būti su deimantu, nes tai yra tiesiog kažkieno gerai suplanuota, pavykusi marketingo kampanija. Mano nuomone, šiuolaikiniai sužadėtuvių žiedai gali būti papuošti bet kokiu akmeniu, nebūtinai natūraliu deimantu, ne išimtis ir dirbtinis deimantas. Laboratorijoje augintas akmuo beveik visomis fizinėmis savybėmis yra ekvivalentus natūraliam deimantui, tačiau, gerokai pigesnis”, – savo pasirinkimo priežastis paaiškino K.Kalantojus.
Laboratorijoje užauginti deimantą užtrunka ilgiau nei mėnesį, tam reikalinga labai brangi įranga. Tuo užsiimančių kompanijų atstovai sako, kad tiek juvelyrai, tiek žmonės mažai apie juos žino, jiems toks akmenų sukūrimas atrodo nerealus, dėl to deimantai turi tam tikrą sintetikos šleifą. Tačiau, JAV jau ne kartą juvelyrai pristatinėjo ištisą kolekciją savo darbų, sukurtų panaudojant dirbtinius deimantus, ir ne tik skaidriuosius, bet ir retesnius rožinius, šampano spalvos.
„Manau, kad laboratorijoje užauginti deimantai ir jų ekvivalentai vis populiarės dėl lengvesnės jų gamybos ir patrauklesnės kainos. Dovanotu sužadėtuvių žiedu esu labai patenkintas, nes jis vis dar neprarado savo optinių savybių”, – teigė K.Kalantojus.
