Hidromasažas – povandeninis masažas

HIDROMASAŽAS (POVANDENINIS MASAŽAS)

Hidromasažo (povandeninio masažo) kilmė

Hidromasažas jau prieš daugelį metų yra pripažintas, kaip medicininė priemonė. Hidromasažas yra žinomas ir naudojamas nuo senų laikų. Romiečiai išpopuliarino hidromasažą supažindindami ir mokindami apie vonių bei masažų naudą. Romėnų vonios buvo žinomos kaip puikus atsipalaidavimo šaltinis, kuriuo galėjo naudotis turtingieji bei laisvi tų laikų žmonės.

Šiuolaikinis hidromasažas buvo išpopuliarintas Tobias Smollet 1752 m., kai jis parašė straipsnį „Vandens išorinis panaudojimas“ 1968 m. Candido sukūrė pirmąją sūkurinę vonią, kuri buvo pavadinta jo garbei. Ji buvo skirta jo sūnui, išradimų tėvas padėjo sumažinti būklę, kurią sukelia artritas. Nuo to laiko hidromasažas įgijo vis didesnį populiarumą. Kiekvienais metais buvo sukuriami vis labiau ištobulinti hidromasažo įrankiai ir įranga.

Hidromasažas (povandeninis masažas) – hidroterapijos dalis

Vanduo – unikali gamtos dovana, kurią žmonija naudoja tūkstantmečius, tačiau visų jo savybių dar neperprato. Tuo tarpu gydymo vandeniu (hidroterapijos) kūrėju laikomas Sebastianas Kneipas (1821–1897) teigė, kad vanduo gali išgydyti kone visas ligas.

Hidroterapija – tai įvairios temperatūros gėlo vandens naudojimas gydymo tikslais. Mineralinio vandens panaudojimas gydymo tikslu vadinamas balneoterapija. 
Tiek gėlo, tiek mineralinio vandens poveikis žmogaus organizmui labai įvairus ir skirstomas į šiluminį, mechaninį ir cheminį. Pagrindinis gėlo vandens poveikis priklauso nuo vandens temperatūros, mineralinio vandens – ir nuo jo cheminės sudėties, t.y. mikroelementų, dujų, mineralinių druskų ir kt. Mechaninis vandens poveikis atsiranda dėl vandens srovės spaudimo.
Vandens temperatūra hidroterapijoje yra labai svarbus veiksnys. Vandens temperatūros veikimas pasižymi tuo, kad, kai kūnas panyra į šiltą (šiltesnį negu kūno temperatūros) vandenį, iš pradžių kraujagyslės susitraukia, paskui išsiplečia, oda parausta, pagerėja jos kraujotaka.
Normalioje aplinkoje (ne vandenyje) per vieną minutę per mūsų odą prateka 200–500 ml kraujo. Tuo tarpu šiltame vandenyje kraujotaka tampa smarkiai intensyvesnė, nes per vieną minutę prateka kone dešimt kartų daugiau – apie 4,8 l – kraujo. 
Svarbiausias gėlo ir mineralinių procedūrų skirtumas – kad mineralinio vandens naudojimas pusantro karto padidina šilumos poveikį mūsų organizmui, palyginti su gėlo vandens procedūromis. Kraujotaka taip pat paspartėja 1,2 karto mineralinio vandens naudai. Taigi mineralinio vandens procedūros intensyviau veikia mūsų organizmą. Gydymo tikslu atliekamos sekančios hidroterapijos procedūros: dušai, vonios, baseinai, apipylimai, aptrynimai, įvyniojimai ir pirtys. Šios procedūros gali būti gana sudėtingos ir mišrios pvz., kai vienu metu atliekama natrio chlorido mineralinė, perlinė, aromaterapinė bei ozono vonia. Kiekviena šiuos procedūros sudedamoji dalis turi savo išskirtinį poveikį. Gydomosios vonios skirstomos į jau minėtas gėlo ir mineralinio vandens, taip pat aromatines, dujines, sūkurines bei mišrias. Pagal vandens temperatūrą gėlo vandens vonios būna – šaltos (nuo +19° C iki +20° C), vėsios (nuo +21° C iki +34° C), indiferentinės (nuo +35° C iki +37° C), šiltos (nuo +38° C iki +39° C) ir karštos (nuo +40° C). Aromatinių vonių poveikis priklauso nuo naudojamų gydomųjų medžiagų, eterinių aliejų ir jų mišinių, vaistažolių ekstraktų. Cheminiai komponentai, esantys šiuose prieduose, gali aktyvinti, raminti, atpalaiduoti, mažinti skausmą, gerinti audinių apykaitą ir kt. Dujinės vonios gali būti atliekamos tiek ištirpinus dujas vandenyje, tiek be vandens. Dujinės vonios skirstomos į angliarūgštės, perlines, deguonies, ozono. Dujinės vonios metu susidarantys burbuliukai nusėda ant odos, o kadangi jų ir vandens temperatūra būna skirtinga (burbuliukų 20–27 ° C, vandens 37–38 ° C), šis kontrastas veikia mechaninius, terminius ir jutimo odos receptorius ir taip treniruoja (ypač širdies ir kraujagyslių sistemą), stimuliuoja, tonizuoja, stiprina mūsų organizmą. Be to, oro burbuliukai atlieka taktilinį masažą.

Hidromasažas (povandeninis masažas) plačiai naudojamas ir priskiriamas hidroterapijai. Dažniausiai jis atliekamas gėlu vandeniu.

Hidromasažas (povandeninis masažas) – kineziterapijos dalis

Kineziterapija – tai gydymas judesiu ir fiziniu veiksniu.  Atsižvelgiant į ligonio būklę skiriami aktyvūs ir pasyvūs kineziterapijos metodai. Aktyvūs tokie metodai, kada ligonis pats juda. Pasyvūs – kada ligonis yra pasyvus, o įvairias manipuliacijas rankomis, prietaisais, aparatais atlieka gydytojas, medicinos sesuo, kineziterapeutas ar kineziterapeuto padėjėjas. Pasyvioji kineziterapijos rūšis skirstoma į masažą, mechanoterapiją, tempimo terapiją. Pagrindinės pasyviosios kineziterapijos priemonės saulė, vanduo ir oras.

Masažas ^_ tai plačiai taikoma kineziterapijos rūšis sveikatai stiprinti, darbingumui bei psichinėms bei fizinėms žmogaus jėgoms grąžinti. Yra kelios masažo rūšys:

1. Gydomasis atliekamas gydymo įstaigose, norint pagerint ligonio būklę ir savijautą;

2. Taškinis. Tai gydymo metodas, kuris jungia akupunktūrą ir masažą. Taškinio masažo metu pirštų galais masažuojami biologiškai aktyvūs taškai;

3. Segmentinis. Daromas poveikis odos paviršiui, gilesniems audiniams ir vidaus organams.

4. Higieninis. Taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti, senėjimo procesams stabdyti.

5. Kosmetinis. Atliekamas norint palaikyti atskirų kūno dalių išvaizdą, pašalinti ir sumažinti kosmetinius defektus;

6. Masažas aparatais. Jis atliekamas įvairiais aparatais ir derinamas su masažavimu rankomis;

7. Hidromasažas. Atliekamas vandeniu ar vandens srove.

Hidromasažas (povandeninis masažas) – masažas atliekamas vandens srove esant slėgiui. Palankiai veikia organizmą, kaip vandens, srautas taip ir oro srautas. Šiandien daug kineziterapijos, hidroterapijos centrų, gydymo įstaigų, o taip pat pirčių, dušų ir baseinų pasirengę atlikti hidromasažą.

Hidromasažo tipai

Hidromasažą sudaro įvairių tipų povandeninis arba sausas masažas.

Povandeninis masažas – tai gydymo metodas, kai, pacientui esant vandenyje, jo kūnas yra masažuojamas vandens srove. Antgalis, per kurį teka vandens srovė, laikomas po vandeniu ir atstumas nuo jo iki masažuojamos kūno vietos yra ~ 5  cm. Vonios vandens temperatūra 34-37°C. Vandens srovės slėgis nuo 100 kPa masažuojant pilvą, iki 300 kPa galūnėms. Atsigulus pacientui į masažinę vonią įjungiama 2-3 min. sūkurinio masažo įranga, be oro. Po to pacientas masažuojamas vandens srove.  Vandens srovės kryptis keičiama prisilaikant bendrų masažo taisyklių. Masažuojama tokiais būdais, kurie primena masažą rankomis: glostymą, trynimą, vibraciją. Masažas atliekamas ratais, pagal laikrodžio rodyklę, nuo periferijos į centrą, nuo distalinių galūnių dalių, link proksimalinių, pradedamas gulint ant pilvo nuo pėdų, kojų.  Draudžiama nukreipti vandens srovę į širdies plotą, krūtis, lyties organus.Masažo trukmė 20-25 min. Atliekamas kiekvieną ar kas antrą dieną. Gydymo kursas iki 6-20 procedūrų. Gydymo kursas kartojamas po 2-3 mėn.

Masažinė vonia.

Vandens masažas atliekamas gulint specialioje masažinėje vonioje, pripildytoje 38° C vandens. Šią sistemą sudaro intensyvus vandens srautas. Vanduo siurbiamas siurbliu ir purškiamas purkštukais į reikalingas masažuoti kūno vietas be masažuotojo įsikišimo. Purkštukai instaliuoti vonios šonuose, bet srovės kryptį galima reguliuoti rankiniu būdu pagal masažo poreikį.

Kompresoriumi pučiant pašildytą vandenį per specialioje masažo vonioje tankiai išdėstytus vandens masažo purkštukus, susilietęs su oda, vanduo skatina kūno vidaus ir paviršiaus šilumos mainus, veikia kraujagyslių šiluminę reguliaciją bei palengvina medžiagų apykaitą.. Ši masažo rūšis atpalaiduoja, ramina ir suteikia energijos, todėl puikiai tinka intensyviai dirbantiems žmonėms.

Vandens masažo kokybę ir efektyvumą įtakoja keletas faktorių. Tai vandens siurblių skaičius ir galingumas, ar yra vandens srovių reguliatoriai, taip pat hidromasažo purkštukų įvairovė, jų kokybės ir skaičiaus santykis.

Oro ir vandens masažas, arba „perlinis„, praturtina vandenį vonioje mažų oro burbuliukų srautu. Kūno masažas oro burbuliukais atliekamas 36-37 ºC vandenyje. Kompresorius pučia pašildytą orą į tankiai išdėstytus oro masažo purkštukus vonios dugne, taip sudarydamas burbuliukų efektą. Odos nervų receptorius veikia temperatūriniai ir mechaniniai faktoriai. Daugybė oro burbuliukų, iškylančių į paviršių, veikia kaip minkštųjų kūno audinių masažas, skatina kūno vidaus ir paviršiaus šilumos mainus, veikia kraujagyslių šiluminę reguliaciją bei palengvina medžiagų apykaitą. Oro masažas taip pat daro didelį poveikį limfinės sistemos veiklai ir kraujo spaudimui. Pasižymi teigiamu poveikiu gydant įvairius potrauminius, uždegiminius sąnarių ir raumenų susirgimus, bei apatinių galūnių kraujotakos ir funkcinės nervų sistemos sutrikimus. Perlinėje vonioje gali būti taikoma masažinė lazdelė, masažinis šepetėlis, kuriais galima atlikti lokalios kūno dalies masažą. Sustiprinant „perlinės“ vonios poveikį žmogaus sveikatai, galima šias vonias praturtinti eteriniais aliejais ar natūraliosiomis druskomis. Kunkuliuojantis vanduo kartu su oro burbuliukais ypač veiksmingai išsklaido esamą eterinį aliejų, ar ištirpdo druskas. Kas padeda atsiverti odos poroms ir efektyviai pasisavinti.

Vandens ir oro masažo kapsulė tai masažo sistema, teikianti atpalaiduojantį masažą, kurį sudaro iš vonios dugno kylantis vandens ir oro mišinys, atliekamas vien tik aparato- kapsulės pagalba. Šis derinys suteikia labai subtilų viso kūno masažą. Šis masažas yra atliekamas įvairaus stiprumo vandens srovės pagalba pagal parinktą programą. Jis tinka įvairaus amžiaus grupių žmonėms. Šio masažo privalumas yra tai, kad jį atliekant jums nereikės nusirengti, bet jūs nesušlapsite, nes masažas yra atliekamas per vandeniui atsparią plėvę. Gydomasis efektas: sumažina skausmą, pageriną miegą, kraujotaką, sumažina raumenų spazmus, padidina judesių amplitudę, lankstumą. Rekomenduojamas esant nervų sistemos ligoms, širdies–kraujagyslių sistemos ligoms, judamojo–atramos aparato pažeidimams, kvėpavimo sistemos ligoms taip pat gydant depresiją, nemigą, esant didelei nervinei įtampai. 

Masažiniai dušai atliekami veikiant kūną įvairios formos, temperatūros ir slėgio vandens srovėmis. Masažinių dušų poveikis pagrįstas mechaniniu ir terminiu vandens poveikiu. Iš visų masažo vandeniu procedūrų mechaninis vandens srovės poveikis labiausiai efektyvus dušuose. Masažo dušų poveikyje vyksta organizmo grūdinimas, suaktyvėja medžiagų apykaita, išnyksta nuovargis, pagerėja miegas, tonizuojami raumenys. Šarko dušas tai labai efektyvus masažavimo vandeniu būdas. Specialiu įrenginiu 2-3 atmosferų spaudimo 35-36°C temperatūros vandens srove paeiliui masažuojamas visas kūnas (išskyrus galvą), ilgiau tos kūno vietos, kuriose yra didesnis raumenų ir riebalų sluoksnis, taip pat sąnariai. Procedūros trukmė iki 5 – 7 min. Ši procedūra skiriama esant hipotonijai, nuovargio sindromui, funkciniam nervų sistemos sutrikimui, I ir II laipsnio nutukimui, stuburo osteochondrozei, sąnarių artrozei, nemigai, vidurių užkietėjimui, neurogeninės kilmės impotencijai. Cirkuliacinis dušas atliekamas specialioje kabinoje. Joje yra vertikalių vamzdžių sistema su 0,5 mm. skylutėmis. Pro jas teka vanduo, masažuodamas horizontaliomis pailgomis vandens čiurkšlėmis. Vandens spaudimas 1,5 – 2 atmosferos. Cirkuliarinio dušo metu yra stipriai dirginami odos periferiniai receptoriai. Skiriama esant hipotonijai, nuovargio sindromui, nervų sistemos sutrikimams gydyti. Kylantis dušas atliekamas sėdinčiam ant specialios kėdės pacientui 35-36°C temperatūros išsklaidyta vandens 1-1,5 atmosferos spaudimo srove masažuojama tarpvietės sritis. Procedūros trukmė iki 5 min. Ši procedūra skiriama esant hemorojui (be kraujavimo), lėtiniam cistitui, prostatitui, proktitui remisijos stadijoje, lėtiniams ginekologiniams susirgimams. Kontrastinis dušas – stipriai organizmą stimuliuojanti procedūra, kurios metu naudojamas dviejų skirtingų temperatūrų mineralinio vandens srovių derinys.
Šis dušas grūdina organizmą, spartina medžiagų apykaitą, tonizuoja, skatina protinį ir fizinį darbingumą, gerina emocinę būklę, mažina nuovargį.

Indikacijos ir kontraindikacijos

Indikacijos, pagal kurias gydytojai nustato procedūras:

• sutrikusi kraujotaka;

• traumų ir ligų, raumenų ir kaulų sistemos;

• miego sutrikimai;

• pažeista imuninė būklė asmeniui;

• seksualiniai sutrikimai;

• silpnumo sindromas ir depresija;

• venų varikozė;

• kraujagyslių distonija;

• virškinimo traktoliga;

• patologijos metabolizmas (nutukimas, celiulitas);

• lėtinis nuovargis;

• sutrikimai periferinės nervų sistemos.

Indikacijos vandens masažui taip pat patinimas, kuris atsirado po traumos ar dėl venų spūsčių. Hidromasažas padeda išlyginti menopauzės simptomus moterims. Taip pat padeda atsigauti po plastinės chirurgijos, raumenų silpnumo, odos aplaidumo ir bendrojo detoksikacijos kūno proceso.

Indikacijų masažui yra daug, tačiau būtina atsižvelgti į kontraindikacijas.

Prieš pradedant hidromasažų ciklą, yra būtina tai įvertinti kontraindikacijas. Vanduo yra labai tinkama terpė plisti infekcijoms, sukeltoms grybelio, mikobakterijų, žarnyno bakterijų ir stafilokoko.

Kontraindikacijos masažui:

• koronarinė širdies liga;

• tuberkuliozė;

• miokardo infarktu;

• kraujavimas;

• ūminis ligos stadijoje;

• trombozės;

• dermatologinis uždegimas ir infekcija;

• akmenligė;

• gerybiniai ir piktybiniai navikai;

• hipertenzija.

Geriausias laikas procedūroms laikomas pavasarį ir rudenį.

Vandens masažas – malonumas ir nauda

Vandens terapijos nauda sveikatai žinoma jau tūkstančius metų.  Masažuojančių vandens srovelių energija pasiekia giliausius audinių sluoksnius.Vienas geriausių būdų žmogui sumažinti nuovargį, pašalinti nervinį stresą, stiprinti sveikatą – hidromasažas. Specialistų teigimu vandens masažas gerina judesio aparatą, kraujotaką ir stiprina imuninę sistemą. Įvairių rūšių dušai bei masažinės vonios ypač teigiamai veikia besivystantį organizmą – formuoja tinkamą kūno laikyseną, gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo bei kitų sistemų veiklą, bei turi teigiamos įtakos fiziniam žmogaus pasirengimui

Kuo išskirtinės vandens procedūros? Tuo, kad vanduo neturi kokio nors vieno specifinio poveikio. Be to, šiluminis ir mechaninis vandens poveikis sureguliuoja parasimpatinę ir simpatinę nervų sistemas. Per šiluminį poveikį veikiami galvos smegenyse esantys serotonininiai ir dopamininiai receptoriai, nuo kurių priklauso mūsų nuotaika. Taigi vandens procedūros skatina kuo daugiau išsiskirti laimės hormonams.