Mokymai vadovams

Šiuo metu dominuoja požiūris, kad lyderiu ne gimstama, o tampama. Lyderystė tai procesas, kuriuo metu vienas asmuo daro įtaką žmonių grupei, siekiant bendro tikslo. Yra dvi lyderystės rūšys: efektyvioji ir neveiksminga, šias rūšis galima pritaikyti tiek besiformuojančiam lyderiui, tiek aukščiausio lygmens vadovui. Lyderiams yra taikoma daugybė jiems būdingų bruožų, kurių dėka lyderiai sėkmingai vysto savo veiklą.

Vedami lyderio, veikiami jo pavyzdžio žmonės patys sau nustato labai didelius reikalavimus, neretai aukoja savo interesus siekdami bendros vizijos.

Vadovas lyderis turi bendradarbiauti su kitais organizacijoje esančiais darbuotojais, o ne visus sprendimus priimtų pats. Tai svarbu todėl, kad darbuotojai jaustųsi turintys bendrą misiją su vadovų, kuria gali įgyvendinti kartu.

Sodo centras „Frezija“, sėkmingai dirbantis nuo 2000 m., yra ne tik sodo centras. Aistra augalams, patirtis ir klientų supratimas užtarnavo kokybės reputaciją. Kokybiški augalai ir specialistų patarimai tai veiklos pagrindas. Pagal siūlomų produktų ir paslaugų įvairovę UAB „Frezijų puokštė“ yra vienas iš didžiausių ir ko gero vienintelis namams skirtas sodo centras Vakarų Lietuvoje ir visoje šalyje.

Įmonė orientuota į išsamią lauko augalų ekspoziciją ir sodo reikmenų įvairovę, kad pasiūlytume Jums viską, ko reikia, kad Jūsų sodas „būtų“ laimingas, sveikas ir pilnas spalvų.

Lyderystė versle: aukščiausios ir vidurinės grandies vadovų lyderiškumo ypatumai

Sugebėjimas lyderiauti mūsų chaotiškoje ir sparčiai kintančioje ekonomikoje yra vienas svarbiausių verslo sėkmę ar bankrotą lemenčių faktorių. Lyderiavimo kokybė lemia organizacijų privalumas ar trūkumas ( Tracy B., 2002, p. 119)

Lyderiavimas – grupės narių veiklos, kuri būtina užduočiai atlikti, nukreipimo ir lyderio poveikio procesas. ( Kučinskas V., Kučinskienė R., 2002, p. 118)

Gera žinia yra ta, kad norėdami būti gerais lyderiais neprivalome būti tobuli. Kiekvienas gali būti lyderiu. Galima pakreipti įvykius sau naudinga linkme. Tai neužtikrina sėkmės, bet padaro ją labiau tikėtiną. Galima išmokti būti lyderiu. Tiesiog reikia būti geriausiais, būti savimi. ( Owen J., 2008, p. xii-xiii).

Minėtas autorius taip pat nurodo, kad pagaliau paaiškėjo schema (1 lent.), kaip atrodo gera lyderystė kieviename organizacijos lygmenyje. (2008, p. xvii).

1 lentelė

Efektyvi lyderystė Lyderystės pamatas: besiformuojantys lyderiai Lyderystes praktika: vadovavimas vidurinėje grandyje Lyderystės įgudžių tobulinimas: aukščiausios grandies vadovas lyderis
Dėmesys žmonėms Decentralizuoja save, teikia idėjas savo vadovui ir daro jam įtaką, paremia kolegas. Formuoja atsidavimą darbui, moka daryti įtaką, užmezga reikalingas pažintis. Formuoja, vienija ir motyvuoja lyderystės komandą.
Teigiamas nusiteikimas Turi veržlumo, ambicijų, suvokia save, moka prisitaikyti. Randa sprendimus, ne tik problemas. Siūlosi, ką nors padaryti. Neaiškias situacijas priima kaip potencialias galimybes, o ne kaip riziką. Gerai valdo konfliktines situacijas. Turi ir ir moka įteigti kitiems aiškią verslo viziją, gerai valdo krizines situacijas, savo dėmesį sutelkia į iššūkius. Ryžtingas.
Profesionalumas Mokosi verslo, mokosi būti lyderiu.Lojalus. Patikimas. Gerai įsisavina savo veiklos įgūdžius, darbe atsižvelgia ne vien į savo interesus. Demonstruoja sąžiningumą ir principingumą. Sektinas pavyzdys saugant pagrindines gyvenimo vertybes.

Šaltinis: Owen J., Kaip būti lyderiu, Vilnius, 2008, p. xviii

Remiantis 1 lentele matome, kad kiekviename lygmenyje yra išskiriami trys efektyvaus lyderio aspektai: dėmesys žmonėms, teigiamas nusiteikimas, profesionalumas. Pirmame aspekte yra pabrėžiama daroma įtaka. Pasak Tracy B.. (2002), lyderiai jaučia ir žino savo sekėjų poreikius, jausmus ir motyvus (p. 134). Antrame aspekte yra pabrėžiamas sugebėjimas rasti sprendimą iš keblios situacijos. Minėtas autorius nurodo, kad problemų akivaizdoje lyderiai išlieka ramūs, šaltakraujiški ir puikiai valdo kiekvieną situaciją. (p.138). Trečiame aspekte pabrėžiamos žmogiškosios būdo savybės: lojalumas, supratingumas bei sąžiningumas. Pasak Owen J. (2008) nesąžiningumas nereiškia melo; jis reiškia kažkada anksčiau nepasakytą tiesą, net jei tiesa buvo nemaloni ( p. 86).

Minėtas autorius taip pat nurodo, kaip atrodo neveiksminga lyderystė kieviename organizacijos lygmenyje. ( 2 lent.)

2 lentelė

Neveiksminga lyderystė Lyderystės pamatas: besiformuojantys lyderiai Lyderystės praktika: vadovavimas vidurinėje grandyje Lyderystės įgudžių tobulinimas: aukščiausios grandies vadovas lyderis
Dėmesys žmonėms Egocentriški, gyvena racioliame pasaulyje, neturi jiokio EQ ( emocinio intelekto) ar politinio sąmoningumo. Dėmesį koncentruoja į kompetenciją, o ne į žmones; naiviai supranta, reikalingų pažinčių užmezgimą ir politiką. Samdo silpnavalius, neiniciatyvius darbuotojus; bijo talentingų žmonių. Prastai skirsto darbus.
Teigiamas nusiteikimas Negali būti teigiamai nusiteikę; dėmesį koncentruoja į problemas, kurias spresti palieka vadovybei. Pasitraukia į patogią autoriteto, o ne atsakomybės zoną. Nedirba įtemptai patys arba to nedaro jų organizacija; tiesiog vadovauja tam, ką paveldėjo iš kitų vadovų.
Profesionalumas Būna „savi“ vyrukai. Pernelyg politikuoja, praranda pasitikėjimą. Būna rūbinės lyderiai. Gyvena kaip inkstai taukuose, naudodamiesi užimama padėtimi ir gautomis teisėmis.

Šaltinis: Owen J., Kaip būti lyderiu, Vilnius, 2008, p. xix

Palyginus efektyvią lyderystę ( 1 lent.) su neveiksmingą lyderystę (2 lent.) matome aiškų skirtumą kiekviename lygmenyje. Pats svarbiausias lygmuo yra lyderystės pamatas, nes nuo šio lygmens priklauso tolimesnė lyderio ateitis. Jei besiformuojantis lyderis pirmą žingsnį žengs neteisinga linkme, tai ir kituose lygmenyse jis bus ne toks produktyvus. Pasak Tracy B. (2002), verslo bei kitų gyvenimo sričių lyderiais tampame mokydamiesi iš kitų lyderių. Kaip ir bet kuris kitas įgūdžių komplektas, lyderiavimo savybės ugdomos nuolatine praktika ir kartojimu, – kol jos „įauga jums į kraują“ (p. 119).Taigi, svarbu žengti tinkamai pirmus žingsnius bei pasimokyti iš kitų lyderiu, kad taptume efektyviais lyderiais.

Kokius lyderystės efektyvumo kriterijus pasirinkti, neretai lemia vertintojo tikslai ir jo išpažįstamos vertybės. Lyderiui jo aukštesnių vadovų keliami veiklos efektyvumo kriterijai dažnai skiriasi nuo tų, kuriuos jam kelia pavaldiniai. Skirtingi kriterijai ne tik ne susyję tarpusavyje, bet gali būti netgi priešingi vieni kitiems. (Masiulis K., Sudnickas T., 2007, p. 173)

Verslas, kaip ir politika, yra ta veiklos sritis, kurioje lyderiai – vyrai ir moterys – turi svajonių ir siekia jas įgyvendinti ( Havardas A.

Lyderis versle – tai ne tik buvimas vadovu. Lyderystė – tai gyvenimo būdas. Turi įžvelgti galimybę būti didžiu tiek savyje, tiek kituose. Tikri vadovai padeda darbuotojams augti, judėti į priekį, rasti stipriąsias puses.

Lyderio veiklos svarba įmonėje:

• lyderis – pagrindinis tarpininkas tarp darbo grupės;

• lyderis – lemia darbo grupės ryšį su aplinka;

• lyderis formuoja grupės motyvaciją;

• lyderis lemia, ar bus suprasti ir įgyvendinti įmonės tikslai;

• lyderis yra atsakingas priimant esminius sprendimus;

• Nuo lyderio žymia dalimi priklauso darbo kiekybė ir kokybė.

(Dr. Oržekauskas P., 2012).

Tikras lyderis supranta, kad vietos yra visiems. Lyderystė susijusi su pozityvumu. Tai – svajonės kurios virsta vizija, vizijos – misija, misija – veiksmais. Tam reikia įdėti ir širdies, ir proto, ir noro. Lyderystėje negali būti jokio pavydo. Jei jis atsiranda – lyderystei galas. (Havardas A., ).

Vizija yra galingiausias ginklas lyderio arsenale. „Vizija – tai ateities vaizdas, uždegantis kitus, įkvepiantis žmones. Lyderis skirtas ne tam, kad kontroliuotų, laikytųsi įsikibęs savo krėslo ir postringautų, koks jis puikus. Lyderis turi uždegti žmones nepasitenkinimu dabartine padėtimi“, – aiškino B. Hybelsas ir įspėjo – kiekviena vizija bus išmėginta. ( Hybelsas B., . 

Pasak Adomėnas V. (2011), misija – tai teiginys, apibrėžiantis organizacijos užsuotį ir pagrindžiantis jos egzamino priežastį misija išreiškia visos veiklos sritį, vaidmenį, apibrėžia ribas ir rodo jos esmę. Tai kelrodė žvaigždė, egzistavimo priežastis. Ji nukreipia organizaciją, todėl ji kryptis, o aktyvumo vieta (p. 30).

Sėkmingos įmonės siekia, kad kuo geriau dirbtų visi darbuotojai, o ne tik saujelė talentingiausių. Tuomet paprasti darbuotojai atneša nepaprastų rezultatų, o įmonės pranašumą, kuris slypi jos darbuotojų paslėptoje vertėje, konkurentams labai sunku kopijuoti. (Dr. Oržekauskas P., 2012).

Taigi, galima teigti, kad lyderystė yra neatsiejama verslo dalis. Nuo vadovo lyderio priklauso darbuotojų darbo našumas. Vedami lyderio, veikiami jo pavyzdžio žmonės patys sau nustato labai didelius reikalavimus, neretai aukoja savo interesus siekdami bendros vizijos. Jei lyderis bus pozityvus ir ves savo darbuotojus tinkama linkme, tai bendra viszija bus pasiekta neabejotinai.

  1. Vadovų lyderiškumo bruožai

Visi esame girdėję sakant: „Jis gimęs būti lyderiu“ arba „Ji iš prigimties yra lyderė“. Šitaip dažniausiai kalba žmonės, kurie lyderystę laiko žmogaus bruožu. Bruožų teorija teigia, jog kai kurie asmenys turi ypatingų įgimtų savybių ar gebėjimų, darančių juos lyderiais, ir būtent dėl šių savybių jie skiriasi nuo ne lyderių. ( Peter G. Northouse, 2009, p. 16).

Lyderis – grupės narys, kuriam kiti grupės nariai suteikia teisę daryti sprendimus visai grupei reikšmingose situacijose. ( Kučinskas V., Kučinskienė R., 2002, p. 118)

Lyderio užduotis – sukurti tinkamą aplinką, kurioje atskiri individai arba komandos patys imasi iniciatyvos tam, kad būtų įgyvendinta organizacijos vizija. Vedami lyderio, veikiami jo pavyzdžio žmonės patys sau nustato labai didelius reikalavimus, neretai aukoja savo interesus siekdami bendros vizijos. Paprastai žmonių grupės yra daug lojalesnės lyderiui negu vadovui. Lyderis yra tas, kuriuo kiti seka laisvu noru. Lyderystė įgalina žmones priartėti prie savo maksimalių galimybių ribų ir šios ribos yra nepalyginti platesnės negu tos, kurios yra pasiekiamos vien tik vadovavimu. Žmonės dažnai net neįtaria save turint tokių galimybių, lyderystė padeda jiems maksimizuoti savo potencialą, peržengti menamą savo galimybių ribą. (Masiulis K.., Sudnickas T., 2007, p. 174).

Esminės lyderio savybės, kurios minimos daugumoje tyrimų, yra šios: protas (intelektas), pasitikėjimas savimi, aktualumas, užsispyrimas, integralumas, sąžiningumas, patikimumas, sosialiniai įgudžiai. ( Diržytė A., Sondaitė J., Norvilė N., Čėsnienė I., Justickis V., Raižienė S., Mažeikienė A., Valickas A., Pilkauskaitė- Valickienė R., 2012, p. 169).

3 lentelė

Lyderiai
Inovatoriai
Siekia atsakomybės
Pasitiki darbuotojais
Kūrybingi
Lankstūs
Kelia didesnius tikslus
Siekia įdomios darbo aplinkos
Entuziastingai deleguoja
Darbuotojus suvokia kaip šalininkus

Šaltinis: Juozaitienė L., Staponkienė J., Verslo ir vadybos įvadas, Šiauliai, 2006, p. 94

Remiantis 3 lentele pastebime, kad yra išskiriami šie pagrindiniai lyderio bruožai: inovatorius – naujovių įgyvendintojas. Labai svarbu, kad lyderis mokėtu, ne tik kurti, bet ir įgyvendinti naujas idėjas. Atsakomybės siekimas – tai neatsiejama gero lyderio dalis, nes kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį už kurį privalu atsakyti. Pasitikėjimas darbuotojais yra svarbus aspektas kiekviename darbe, pasitikėjimas darbuotojais ugdo geresnį darbo našumą. Kūrybingumas – tai išties puiki savybė. Lyderis pasižymintis šia savybe, nestovi vietoje, jis būna visada kupinas įvairiausių idėjų. Lankstumas – sugebėjimas prisitaikyti prie įvairiausių aplinkybių. Didesnių tikslų kėlimas yra lyderio geras bruožas, nes jei tik bus keliami maži tikslai, tada judėjimas tolyn bus labai pasyvus. Įdomesnės darbo aplinkos siekimas – tai darbo aplinkos paįvairinimas. Žmonėms atsibosta dirbti monotonijoje, todėl jei jos paįvairinimas yra būtinas. Entuziastingas delegavimas – lyderis visada turi atrodyti uždegęs, nes tada jo pasekėjai jaučiasi įkvėpti ir noriai juda toliau. Suvokimas, kad darbuotojai yra kaip šalininkai – tai lyderio ir jo pasekėjų bendro tikslo siekimas. (3 lent.).

4 lentelė

Lyderio bruožai
Prisitaikymas prie situacijos
Budrumas socialinės aplinkos atžvilgiu
Ambicingumas ir orientavimasis į laimėjimus
Savęs atradimas
Polinkis į bendradarbiavimą
Ryžtingumas
Patikimumas
Polinkis vyraut (siekimas daryti įtaką kitiems)
Energingumas
Užsispyrimas
Pasitikėjimas savimi
Streso toleravimas
Noras prisiimti atsakomybę

Šaltinis: Masiulis K.., Sudnickas T., Etiketas ir lyderystė, Vilnius, 2007, p. 181

Remiantis 4 lentele pastebime, kad yra išskiriami šie pagrindiniai lyderio bruožai: prisitaikymas prie situacijos, budrumas socialinės aplinkos atžvilgiu, ambicingumas ir orientavimasis į laimėjimus. Pasak Tracy B. (2002), lyderiai turi stiprų troškimą vadovauti; jie turi aiškią geresnės ateities viziją, kurią pasiryžę realizuoti (p. 131). Savęs atradimas. Pagal George B., Sims P. (2008), nepažįstantiejį savęs greitai susigundo lengva sėkme ir tada jiems sudėtinga tapti tuo, kuo nori būti. (p. 81). Polinkis į bendradarbiavimą – tai reiškia, kad lyderis neveikia vienas, jis bendradarbiauja su kitais darbuotojais ar tam tikros srities specialistais, taip užtikrinantis geresnį darbo našumą. Ryžtingumas – tai pasiryžimas judėti į priekį.. Pasak Tracy B. (2002) lyderiai greitai atsigauna nuo neišvengiamų, tačiau laikinų nesėkmių, kurias patiria siekdami reikšmingo tikslo (p. 136). Patikimumas – tam tikros srities išmanymas, įgūdžių, patirties turėjimas, gebėjimas objektyviai vertinti bei pateikti informaciją ar konsultuoti tam tikru klausimu. (http://zodynas.vz.lt/patikimumas) Polinkis vyraut (siekimas daryti įtaką kitiems). Pagal Owen J. ( 2008), lyderystė susijusi su kitų įtikinimų kas nors daryti ( p. 10). Energingumas, užsispyrimas – tai noras įveikti visas iškilusias kliūtis. Pasak Tracy B. (2002), sugebėjimas spręsti ir drąsiai veikti nesėkmių ir bėdų akivaizdoje yra lyderiavimo pagrindas (p. 122). Pasitikėjimas savimi. Minėtas autorius nurodo, kad tikras lyderis neabejodamas tiki, kad galima įveikti visus sunkumus ir pasiekti visus nusibrėžtus tikslus (P. 132). streso toleravimas bei noras prisiimti atsakomybę Pagal Tacy B. (2002), lyderiai įsipareigoja meistriškai atlikti verslo užduotis ir nuolat tobulėti (p. 140).

5 lentelė

Autoriai Diržytė A. ir kiti Juozaitienė L., Staponkienė J. Masiulis K., Sudrickas T.
Bruožai
Lankstumas
+ +
Patikimumas +
+
Užsispyrimas +
+
Pasitikėjimas savimi +
+
Atsakomybės siekimas
+ +

Šaltinis: sudaryta autorės pagal autorių išskirtus lyderio bruožus, 2014

Pagal 5 lentelės duomenų suvestinę matome, jog autorių nuomonė kalbant apie lyderio bruožus, kai kur sutapo, kai kur išsiskyrė. Diržytė A. ir kiti bei Masiulis K.,Sudrickas T. sutapę bruožai yra: patikimumas, užsispyrimas ir pasitikėjimas savimi. Juozaitienė L.,Staponkienė J. bei Masiulis K., Sudrickas T. išskyrė šiuos lyderio bruožus: lankstumą ir atsakomybės siekimą. Tiek Diržytė A. ir kiti, tiek Juozaitienė L.,Staponkienė J. nuomonė sutapo su Masiulis K., Sudrickas T. Nuomonės visiškai išsiskyrė tarp Diržytė A. ir kiti bei Juozaitienė L.,Staponkienė J..Taigi, drąsiai galima teigti, jog kiekvienas autorius išskiria vis kitokius jų nuomone, svarbiausius lyderio bruožus.

Lyderiai yra didžiadvasiški svajodami, kurdami vizijas ir suvokdami savo misiją; savo viltimi, pasitikėjimu ir drąsa; entuziazmu siekiant sėkmingos darbo baigties; pasirinkdami tinkamas priemones savo tikslams pasiekti; gebėjimu kelti iššūkius sau ir esantiems greta ( Havardas A., 2014).

Svarbu suvokti, kad yra skirtingi lyderystės lygiai, nes yra skirtingas išsilavinimo lygis. Taigi yra žmonės, kurie gavo puikų išsilavinimą jaunystėje. Jie turi nuostabią jėgą, galią būti nepa­kartojamais lyderiais. Ne visi buvome vienodai apdovanoti Dievo. (Havardas A., 2014).

Literatūros sąrašas

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here