Internetas dažniausiai apibūdinamas kaip tarptautinis (visuotinis arba pasaulinis) kompiuterių tinklas. Stambios organizacijos (aukštosios mokyklos, finansų institucijos, verslo bendrovės, vyriausybinės institucijos) turi tokius vietinius kompiuterių tinklus, t.y., kompiuterių sistemas, paprastai sudarytas iš dešimčių ar šimtų kompiuterių, sujungtų specialiais kabeliais taip, kad jie galėtų naudotis vienas kito ar bendrais ištekliais, pavyzdžiui: rinkmenomis, spausdintuvais ir panašiai. Į tokius vietinius [lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantis paslaugų kompiuterio funkcijas, paprastai yra didesnės talpos, spartos, galios ir kt. Jo ištekliais, pagal tinklo administratoriaus nustatytas taisykles naudojasi visi kiti tinklo vartotojai. Toks paslaugų kompiuteris telefono linijomis, optiniais kabeliais ar per palydovinį ryšį jungiamas su kitų tinklo paslaugų kompiuteriais, šių paslaugų kompiuterių tinklo paslaugų kompiuteris su kitų paslaugų kompiuterių tinklų paslaugų kompiuteriais ir t.t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas, angliškai – internet (rašomas mažąją raide). Internetas (kartais rašomas didžiąją raide) – tai pats didžiausias pasaulinis (angl. global) tinklas, jungiantis keliasdešimt tūkstančių kompiuterių tinklų visame pasaulyje. Internetas – tai milžiniška informacijos saugykla; milijonai prie jo prijungtų kompiuterių kimšte prikimšti programų, dokumentų, knygų, piešinių ir kitokios informacijos, kuri specialių technologijų dėka yra lengvai pasiekiama bet kuriam vartotojui.
Beveik visi didieji ir vidutinio dydžio Lietuvos tinklapiai (Delfi, One, Zebra, Omni, Lrytas ir t.t) jau daugiau kaip metus yra matuojami nepriklausoma ir vieningo standarto sistema – Gemius Traffic. Dėl to piktnaudžiauti ar iškraipyti lankomumo skaičius būtų labai sudėtinga ir tai neliktų nepastebėta.
1.1. Interneto vartotojai
Internetas buvo sukurtas Amerikos karo pramonės – siekta kabeliu duomenis perduoti iš karto į keletą kompiuterių. Vėliau prie šio pirmjo karinio tinklo jungėsi pirmiausia akademinės institucijos. Tada internetas buvo naudojamas daugiausia mokslo ir švietimo sferoje.
Šiandien internetu naudotis gali visi. Kadangi eiliniam vartotojui organizacijų tinklai paprastai nepasiekiami, ajm tenka bendrauti su vadinamaisiais interneto paslaugų teikėjais – tarpininkais, kurie patys turėdami ryšį su internetu, už tam tikrą mokestį suteikia jį kitiems. Sėdėdamas prie kompiuterio savo namuose, vartotojas per specialų įtaisą (modemą) susiskambina (jei tik turi telefoną) su interneto paslaugas teikiančia firma, kuri jį ir sujungia su internetu.
1.2. Interneto paslaugos
Internetas teikia tokias paslaugas:
- elektroninis paštas: pranešimai gali būti perduodami bet kuriam pasaulinio kompiuterių tinklo vartotojui, turinčiam elektroninio pašto adresą;
- rinkmenų persiuntimas – FTP (File Transfer Protocol); duomenys (rinkmenos) persiunčiami tarp pasluagų kompiuterio ir kliento (vartotojo);
- WWW (World Wide Web – pasaulinis žiniatinklis); pasaulinio žiniatinklio paslaugų kompiuteriuose esančią informaciją, aprašytą specialia kalba (HTML), galima pasiekti iš bet kurio į pasaulinį kompiuterių tinklą įjungto kompiuterio;
- Telnet paslauga; tai paslauga, leidžianti naudoti nutolusio kompiuterio išteklius.
- Tiesioginiai pokalbiai internete – IRC (Internet Relay Chat – internetu perduodami pokalbiai); IRC paslaugų kompiuteriai suteikia galimybę keliais kanalais vesti diskusijas realiuoju laiku (tekstas įvedamas iš klaviatūros).
Interneto paštas – viena dažniausiai naudojamų interneto paslaugų.
Skirkite šias dvi sąvokas:
- Internetas – tai pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis į vieną sistemą milijonus kompiuterių, esančių viename pasaulyje. Tai terpė, sudaranti sąlygas gauti ir perduoti informaciją;
- Žiniatinklis (WWW) – tai interneto informacinė paslaugų sistema, apimanti milžiniškus informacijos kiekius.
1.3. Interneto adresai ir vardai
Kiekvienas į internetą įjungtas kompiuteris, atpažįstamas unikaliu skaitmeniniu adresu – vadinamuoju IP (Internet Protocol) adresu, kurį atitinka tam tikras simbolinis vardas. Pvz., 193.218.45.24 ir 212.59.0.22 yra kompiuterių IP adresai, o juos atitinkantys simboliniai vardai – www.ku.lt ir www.takas.lt.
Tam buvo sukurta hierarchinė sričių vardų sistema pavadinta DNS (angl. Domain Name System). Ši hierarchinė sistema leidžia decentralizuoti adresų ir simbolinių vardų skirstymą internete ir suteikti atitinkamus įgaliojimus skirtingoms organizacijos, kurių kiekviena yra atsakinga už savo srities vardų skirstymą. Hierarchijos atšaka, už kurią atsakinga viena tokia organizacija, vadinama zona. Toliau zonos skirstomos į smulkesnes dalis iki tam tikro kompiuterių tinklo, kurio vardus tvarko vienas administratorius. Interneto informacinis centras, vadinamas InterNIC, skirsto tik aukščiausiojo lygio srities vardus, visą kitą darbą atlieka daugelis jo įgaliotų organizacijų.
Kiekvienas IP adresas susideda iš keturių skiačių nuo 0 iki 255 (t.y. koduojamų vienu baitu), atskiriamų taškais. Pirmasis skaičius reiškia šalį, antrasis – sritį ar regioną, trečiasis – tos srities tinklo kompiuterio (mazgo) numerį ir paskutinysis – konkretaus vartotojo (mazgo kliento) kompiuterio numerį. Pirmieji du skaičiai Lietuvoje paprastai yra tokie: 193.219; 194.176; 205.244.
Jeigu kreipinys pagal IP adresą panašus į kreipinį pagal telefono numerį, tai simbolinis vardas yra žmogaus vardo ir pavardės analogas ir, be abejo, naudoti kreipinį pagal vardą yra žymiai patogiau.
Simbolinio vardo dėmenys taip pat atskiriamos taškais. Vardas skaitomas iš dešinės į kairę, jame paprastai yra tokie dėmenys:
- dvi paskutinės raidės – šalies identifikatorius;
- po taško nurodoma įstaigos ar organizacijos santrumpa;
- po kito taško nurodomas kompiuterio vardas.
Pavyzdžiui, simbolinis vardas mantas.ku.lt skaitomas taip: lt – Lietuva, ku – klaipėdos universitetas, mantas– kompiuterio vardas.
[1] – Tai visa programinė įranga, programų pradiniai duomenys ir rezultatai, naudotojo sukurti kompiuteriniai dokumentai (tekstai, paveikslai, garso ir vaizdo įrašai ir kt.).
