„Unicef“ 2013 metais pateikė 29 Vakarų pasauliui priskiriamų šalių reitingą – išvardijo šalis, kuriose auga laimingiausi vaikai. Lietuva šiame reitinge atsidūrė 27-oje vietoje, tuo tarpu Norvegija – 2-oje. Sudarinėjant reitingą, buvo vertinami tokie rodikliai: materialinė gerovė, sveikata, saugumo užtikrinimo galimybės, elgesys ir rizikos, būstas ir aplinka. Nuo 2004 m. Lietuvos vaikų ateitį ir gyvenimo sąlygas aktyviai gerinusios Europos Ekonominės Erdvės paramą (EEE) teikiančios šalys ir toliau numato vaikams ir jų apsaugai Lietuvoje skirti nemažą paramos lėšų dalį. Lietuvai nuo paramos pradžios Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas jau skyrė 151 mln. eurų.
„Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, todėl džiugu girdėti Lietuvoje prasidėjusias kalbas dėl pokyčių vaikų globos sistemoje – planuojamą perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų, – sako Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dag Malmer Halvorsen. – Būtent dienos centrų rėmimas, darbas su rizikos šeimomis ir rūpinimasis vaikų sveikata bei išsilavinimu – vienos svarbiausių sričių, kurioms jau penkerius metus EEE skiria paramą.“
Kad paramos lėšos būtų panaudotos efektyviausiai, anot ambasadoriaus, paramos davėjai aktyviai bendrauja su paramos gavėjais, juos konsultuoja ir dalinasi gerąja patirtimi. Vieni iš EEE paramos gavėjų – Labdaros paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, kuri šiuo metu jau artėja prie projektų įgyvendinimo pabaigos. Iš paramos fondo draugijos vaikų dienos centrų plėtros projektams buvo skirta beveik 178 tūkst. eurų, dar beveik 32 tūkst. eurų pridėta iš valstybės biudžeto. Pasak „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ direktoriaus Audriaus Natkevičiaus, už gautas lėšas vykdomi dviejų dienos centrų atnaujinimai (Alytuje ir Vilniuje) bei įrengiamas naujas centras Pivašiūnuose, Alytaus rajone, todėl bus galima tinkamai pasirūpinti daugiau vaikų iš socialinės rizikos šeimų.
„Mūsų dienos centrai – tai ne globos namai. Vaikai čia atvyksta po pamokų, padedami specialistų ruošia namų darbus, pavalgo, dalyvauja kultūriniuose renginiuose, stovyklose, jiems teikiamos psichologo paslaugos, todėl ypač svarbu turėti tinkamas sąlygas mokymui ir kitų socialinių įgūdžių ugdymui – maisto ruošimui, tvarkymuisi buityje ir kt., – sako A. Natkevičius. – Labai svarbu, kad gauta parama leidžia daugiau dėmesio skirti ir pačiai vaiko šeimai – ugdomi tėvystės įgūdžiai, bendraujama ir stengiamasi šeimą socialiai integruoti į visuomenę, kad vaikas joje augtų saugus ir mylimas, kad jo nereikėtų paimti į globą“. A. Natkevičiaus teigimu, centruose kasdien apsilanko po 25 vaikus.
„Šeimų modelis sėkmingai naudojamas jau ne vienoje Europos šalyje – ypač svarbu pasirūpinti ne tik vaiku, bet ir jo šeima, kadangi specialus tėvų ugdymas, priežiūra ir mokymai gali padėti vaikui grįžti į savą šeimą, – atkreipia dėmesį ambasadorius. – 2013 metais Norvegijoje globa buvo nustatyta 359 vaikams, tuo tarpu Lietuvoje į globą tais pačiais metais pateko 2 112 vaikų. Palyginimui, Lietuvoje ir Norvegijoje iš viso augančių vaikų skaičius atitinkamai yra 624 281 ir 1 256 650.“
Lietuvai EEE parama 2004-2009 m. siekė 67,3 mln. eurų, 2009-2014 m. laikotarpiu – 84 mln. eurų. Norvegijos ambasadoriaus D. Malmer Halvorsen teigimu, šiuo metu vyksta derinimai dėl paramos lėšų naujiems projektams.
