Vertimo iš anglų ir kitų užsienio kalbų problemos: veiksmažodinių daiktavardžių junginiai, žodžių tvarka sakinyje
Pastaruoju metu ypač aktualia kalbos kultūros problema tampa vertimas iš anglų ir kitų užsienio kalbų. Vertėjai nepajėgia išlaikyti lietuvių sakiniui būdingos žodžių tvarkos, naujų žodžių darymo savo pačių kalbos priemonėmis, pagal savo kalbos žodžių darybos įpročius. Žodžių darymas yra svarbiausias kalbos žodyno plėtojimo, jos gausinimo, turtinimo būdas. Dariniai sudaro didžiausią savakilmių žodžių dalį, nemažai jų pridaroma ir skolinių pamatu. Tačiau, pasiduodami anglų ir kitų kalbų įtakai, vertėjai dažnai savo raštuose palieka be galo daug perkeltinių tų kalbų žodžių junginių. Į lietuvių kalbą šiuo metu tiesiog skverbiasi polinkis sudarinėti išplėstus sudėtinius terminus ar terminologinius žodžių junginius, kai tuo tarpu tinkamai vartojant savo kalbos žodžius bei jų darybos priemones tą patį galima pasakyti ir aiškiau, ir paprasčiau, ir trumpiau, ir tiksliau.
Dera įsakmiai pabrėžti, kad verčiant ar darant žodį reikia kuo mažiausiai žiūrėti, kaip tas dalykas pavadintas kuria kita, kad ir labai patinkama, kalba. Kiekvienos kalbos žodžių darybos polinkiai yra labai skirtingi. Pvz., anglų kalba yra analitinė, t.y. pasižyminti fiksuota žodžių tvarka sakinyje, tarnybinių žodžių gausa – prielinksnių, artikelių, pagalbinių veiksmažodžių. Lietuvių kalba – sintetinė, t.y. joje kinta linksnių, giminių, asmenų, skaičiaus galūnės. Todėl versti – sunku, nekalbant jau apie tuos atvejus, kai svetimos kalbos žodžiai turi kelias reikšmes: 1. The advance of technology ( Technikos progresas ) ir 2. The advance of an army ( Armijos puolimas). Anglų kalboje, lyginant su lietuvių, labai daug neveikiamosios rūšies, kuri labai būdinga moksliniam stiliui, o į lietuvių kalbą tai turime versti veikiamąja rūšimi ir t.t. Ypač klaidingai verčiami į lietuvių kalbą anglų kalbos dalyviai ir dalyvinės konstrukcijos: The work reqiured results in a lose of energy – Reikalaujamas darbas duoda energijos nuostolį (turi būti: darbas, kurį reikia atlikti, duoda energijos nuostolį).
Aklas kitos kalbos žodžių sandaros atkartojimas daug labiau gadina kalbą negu tiesioginiai skoliniai. Verčiant visų pirma reikiai išsiaiškinti, ką norima pavadinti, surandamas skiriamasis požymis ir tik tuomet, pagal tą požymį suradus tinkamą darybos pamatą (pamatinį žodį), pasirinkus tinkamą darybos būdą ir priemonę, galima imtis versti ar daryti naują žodį.
1) Viena iš didžiausių klaidų – šiuo metu itin paplitęs netaisyklingas veiksmažodinių daiktavardžių junginių vartojimas. Administracinėje – bankininkų, teisininkų kalboje įsigali nenusakoma gausybė veiksmažodinių priesagos –imas (-ymas) daiktavardžių, kitaip sakant, vyksta kalbos daiktavardėjimas. Jeigu atsiversim kokių nuostatų skyrelį ,,uždaviniai, funkcijos, tikslai”, tai pastebėsime vien žodžius vykdymas, organizavimas, užtikrinimas, ruošimas, tikrinimas, teikimas, tvarkymas ir t.t. O kai reikia nusakyti veiksmą, prie tokių veiksmažodinių abstraktų dar lipdomi atlieka, vykdo. Pvz., pastaruoju metu plinta statybos inžinierių sukurti terminai: betoninis aptaisymas, plokštinis aptaisymas, akmeninis grindimas, fanerinis išmušimas, lentinis išmušimas, vamzdinis perdavimas, dujinis šildymas, elektrinis suvirinimas, grindinis šildymas, vandeninis skiedimas, miltinis smulkinimas, varžtinis suveržimas, elektrinis suvirinimas, rankinis suvirinimas ir t.t.
Šie terminai yra netaisyklingi tiek sintaksės, tiek reikšmės požiūriu. Lietuviai sako: einu kojomis, valgau šaukštu, kertu kirviu ir t.t. Iš minėtų veiksmažodžių galima padaryti ir veiksmažodinius daiktavardžius: ėjimas, valgymas, kirtimas. Veiksmažodiniai daiktavardžiai, sudarydami žodžių junginius, dažnai išlaiko tą patį linksnių valdymą, kaip ir veiksmažodžiai, iš kurių jie padaromi. Todėl lietuvių kalboje įmanomi tokie junginiai: ėjimas kojomis, valgymas šaukštu, kirtimas kirviu, važiavimas automobiliu. Antra, visiškai nesuprantami būtų junginiai kirvinis kirtimas, kojinis ėjimas, šaukštinis valgymas, arklinis važiavimas, nes sunku įsivaizduoti, kad, pvz., valgymas, kaip veiksmas, galėtų turėti šaukšto ypatybių. Gal tik humoristiniuose tekstuose būtų įmanomi tokie junginiai: duoninis maitinimas, parkerinis rašymas, smegeninis mąstymas, akinis matymas, plaktukinis kalimas.
Vadinasi, naujas terminas turi būti sudaromas pagal lietuvių bendrinės kalbos sintaksės ir žodžių reikšmės taisykles. Tik sintaksės ir žodžių reikšmės požiūriu taisyklingas žodis ar žodžių junginys prasmingas ir kalbos požiūriu.
Taigi – ne pjūklinis pjovimas, o pjovimas pjovimas pjūklu, aptaisyti betonu, o ne aptaisymas betonu, grįsti akmenimis – gindimas akmenimis, išmušti fanera – išmušimas fanera, skiesti vandeniu – skiedimas vandeniu, suveržti varžtais – suveržimas varžtais.
2) Nevartotini veiksmažodiniai daiktavardžiai: pravažiavimas – reikšme ,,įvažiavimas”: už pravažiavimą (važiavimą, kelionę be bilieto) teks mokėti baudą. Pravažiavimas į teritoriją draudžiamas (įvažiuoti į teritoriją draudžiama).
3) Dažnai netaisyklingai vartojamas naudininkas su daiktavardžiais, padarytais iš naudininko reikalaujančių veiksmažodžių: aukotis tėvynei – aukojimasis tėvynei; atstovauti studentams – atstovavimas studentams; pataikauti viršininkui – pataikavimas viršininkui; bet jei daroma klaida su veiksmažodžiu (atstovauja studentus), daroma ir klaida su daiktavardžiu (studentų atstovavimas).
