Civilinės teisės teorijoje sutartis suprantama kaip dviejų ar daugiau asmenų įstatymo reikalaujama tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Sutartis – juridinis faktas, su kuriuo teisės normos sieja sutartinių prievolių atsiradimą, pasikeitimą ir pasibaigimą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas draudimo sutartį laiko savarankiška sutartimi greta pirkimo – pardavimo, nuomos, pavedimo ir kitų sutarčių.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
Draudimo sutartis yra dvišalis sandoris, kurio viena šalis yra draudėjas, o kita šalis draudikas. Abi šios šalys turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Draudėjas yra skolininkas, nes privalo sumokėti draudimo įmoką, bet kartu ir kreditorius, nes turi teisę reikalauti suteikti draudiminę apsaugą. Draudimo sutartis yra priskiriama prievolinės teisės reguliavimo sričiai, kadangi draudimo įmonė turi teisę reikalauti, kad draudėjas nustatytu laiku mokėtų draudimo įmokas, o draudėjas, savo ruožtu, atsitikus draudiminiam įvykiui, turi teisę reikalauti, kad draudimo įmonė mokėtų draudimo išmoką. Draudikas yra kreditorius, nes turi teisę reikalauti draudėjo sumokėti draudimo įmoką, bet kartu ir skolininkas, nes už sumokėtą draudimo įmoką privalo suteikti draudiminę apsaugą. O tai ir yra pagrindinė draudiko pareiga.
Dažniausiai ketinimą sudaryti draudimo sutartį pareiškia draudėjas. Tai jis gali padaryti bet kokiu būdu, tačiau kai kuriose draudimo taisyklėse yra reikalaujama, kad būtų pareiškiama raštu. Tokiais atvejais draudikas nustato kokios formos ir turinio turi būti draudėjo raštiškas prašymas. Draudimo sutartis grindžiama abiejų šalių visišku pasitikėjimu. Iš čia išplaukia draudiko pareiga supažindinti draudėją su visomis pasirašomos draudimo sutarties taisyklėmis, tų taisyklių ypatybėmis. Taip pat iš šio principo išplaukia draudėjo pareiga tiek sudarant sutartį, tiek sutarties galiojimo metu teikti draudikui visapusišką ir teisingą informaciją.
1.1. Draudimo sutarties sudėtis:
1. Draudimo rūšies taisyklės – pagal atskirą draudimo grupę draudimo įmonės nustatytos draudimo rūšies sąlygos, pagal kurias draudimo įmonė, turėdama Valstybinės draudimo priežiūros komisijos leidimą, vykdo savanoriškąjį draudimą.
Kiekviena draudimo įmonė nustato atitinkamos draudimo rūšies taisykles, kurios ir yra pagrindas, sudarant atitinkamos rūšies draudimo sutartį. Draudimo taisyklės nustato konkrečios draudimo rūšies visą veikimo tvarka, todėl taip supaprastina pačią draudimo sutartį ir joje tik belieka įforminti konkrečius draudimo santykių subjektus. Draudimo įmonės parengtas draudimo rūšies taisykles tvirtina Draudimo priežiūros komisija.
Privalomojo draudimo rūšies taisykles reglamentuoja įstatymai. Šiose taisyklėse turi būti nurodyti ne tik draudiminiai, bet ir nedraudiminiai įvykiai, kuriems įvykus draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų. Taisyklėse taip pat nurodomi draudimo objektai, draudimo sumų ir draudimo premijų apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė dėl jų nesilaikymo, taip pat draudimo sutarties galiojimo terminai. Be to, draudimo rūšies taisyklėse nurodomos dvigubo draudimo ar draudimo padidintomis sąlygomis, draudėjo ir draudimo įmonės teisės ir pareigos, draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai, draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos, draudėjo ir draudimo įmonės ginčų sprendimo tvarka.
Prieš sudarydamas draudimo sutartį draudėjas turi teisę susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis. Šis susipažinimo faktas turi būti patvirtintas atitinkamu įrašu draudimo liudijime ir draudėjo parašu.
2. Draudimo liudijimas (polisas) – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.Jo paskirtis yra perteikti visus esminius draudimo sutarties punktus. Būtini draudimo liudijimo (poliso) rekvizitai yra šie: 1) draudimo liudijimo (poliso) numeris; 2) draudimo įmonės pavadinimas ir buveinės adresas; 3) draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo vardas, pavardė ar pavadinimas; 4) draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas ir numeris; 5) draudimo objektas; 6) draudimo suma, išskyrus atvejus, kai tikslus draudimo sumos dydis nenustatomas; 7) draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai; 8) draudimo rūšis; 9) draudimo sutarties galiojimo terminas; 10) įrašas, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam yra įteikta jų kopija; 11) draudiko įgalioto sudaryti sutartį asmens parašas ir draudiko antspaudas ar jų faksimilės; 12) draudimo liudijimo (poliso) išdavimo data.
Draudimo liudijimai turi būti sudaromi Valstybinės draudimo priežiūros komisijos nustatyta tvarka. Kadangi draudimo sutartys yra nelaikomos vertybiniais popieriais, taipogi ir draudimo liudijimas (polisas) bus nelaikomas vertybiniu popieriumi.
1.2. Draudimo įmoka (premija)
Premijos sąvoka nuo senų laikų yra naudojama draudėjo mokėjimams įvardinti. Jos paskirtis – užtikrinti draudėjo naudai vykdomas atsakomąsias draudiko priemones. Atsakomosiomis priemonėmis yra vadinama rizikos priėmimas arba draudiminės apsaugos suteikimas. Paprastai draudimo premija yra išreiškiama atitinkama pinigų suma. Lietuvoje draudėjai draudimo įmokas gali mokėti tik grynaisiais pinigais arba naudodamiesi banko arba pašto paslaugomis.
Draudimo įmoka (premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.
Draudimo įmokų (premijų) dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai yra numatyti visų draudimo rūšių taisyklėse. Tačiau tam tikrais atvejais draudimo įmokos (premijos) gali keistis draudimo sutarties galiojimo metu. Jos gali padidėti tuo atveju, jei padidėjai draudimo rizika. Analogiškai draudimo įmokos gali ir sumažėti. O išnykus apdraustajam objektui, draudėjas visai atleidžiamas nuo draudimo įmokų mokėjimo.
1.3. Draudimo išmoka
Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Pagrindinis draudimo išmokos bruožas yra tas, jog ji yra mokama tik atsitikus draudiminiam įvykiui. Draudimo išmokos gali būti tarpinio pobūdžio, t.y. jos gali būti mokamos natūra ir pinigais. Tose draudimo rūšyse, kuriose draudiminiais įvykiais laikomi atsitikimai visuomet privalo turėti neigiamų pasekmių draudėjui, todėl tokiais atvejais be draudimo išmokų draudimo įmonės gali turėti ir kitokių išlaidų. Šios išlaidos yra skiriamos į dvi grupes:1) Žalos sumažinimo arba jos išvengimo išlaidos; 2) Žalos arba nuostolių dydžio nustatymo išlaidos.
Dar prieš sudarant draudimo sutartį draudikas privalo supažindinti draudėją su draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminais. Kartais draudimo sutartys pasipelnymo tikslu gali būti sudaromos su keletu draudimo įmonių, todėl įvykus draudiminiam įvykiui kiekviena draudimo įmonė draudimo išmokas turi mokėti proporcingai, neviršydama bendro žalos dydžio.
Draudimo įmonė turi teisę sumažinti arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką:
jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo kaltės, išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu arba gyvybės, sveikatos, garbės ir orumo gynimu;
jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, pateikė draudimo įmonei aiškiai neteisingus, draudimo įmokoms ar draudimo sumoms apskaičiuoti reikalingus, esminius duomenis apie draudimo objektą arba juos nuslėpė;
jeigu draudėjas gavo visą ar dalinį žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl padarytos žalos apdraustajam turtui;
jeigu draudiminis įvykis atsitiko dėl karo veiksmų, karo ar ypatingosios padėties įvedimo, masinių neramumų, branduolinės energijos poveikio ir jeigu draudimo rūšies taisyklės nenumato kitaip;
kitais draudimo sutartyje ar Draudimo įstatymo nustatytais atvejais.
Jeigu draudimo įmonė vis dėlto draudimo išmoką išmokėjo, tai ji turi pilną teisę ją susigrąžinti.
1.4. Draudimo sutarties pasibaigimas
Draudimo sutartis pasibaigia, jei draudėjas nustatytu laiku nemoka draudimo įmonei draudimo įmokų arba, jei draudėjas, padidėjus draudimo rizikai, nemoka draudikui papildomų draudimo įmokų. Taip pat draudimo sutartis visada pasibaigia, kai: 1) kai draudimo įmonė sumoka visas draudimo sutartyje numatytas draudimo išmokas ar kitaip atsiskaito su draudėju; 2) jei miršta apdraustasis; 3) likviduojamas draudėjas – juridinis asmuo, ar juridinio asmens statuso neturinti įmonė ir nėra jų teisių ir pareigų perėmėjų; 4) pasibaigia draudimo sutartyje nustatytam draudimo sutarties terminui; 5) kitais, Civiliniame kodekse nustatytais prievolių pasibaigimo pagrindais.
Draudimo sutarties pasibaigimo sąlygos yra nevienodos. Tai priklauso nuo to, kurios iš šalių iniciatyva sutartis yra nutraukiama, o taip pat kuriai iš draudimo šakų priklauso nutraukiamoji sutartis.
