Netoli Anykščių centro, gražaus seno parko apsuptyje, stovi originalus naujos ir senosios architektūros pastatas. Ne vieną svečią ar praeivį sudomina pro stiklo sieną matomas statinys – tai miesto koplyčia. Čia ilsėjosi visa grafų giminė. Žmonių pasakojimu, kai laidojo paskutinį šios giminės poną, koplytėlė jau buvo apleista. Daug ką sunaikino I ir II karai . Išgriautos nišos, išmėtyti karstai. Matyt ieškota brangenybių, aukso dirbinių.
Nepažeidžiant bažnyčios kanonų, dabar šioje puikia akustika pasižyminčioje koplyčios salėje, vyksta kameriniai klasikinės muzikos koncertai, susitikimai su menininkais, skaitomos paskaitos, rengiamos parodos.
Prie to ką sunaikino žmonės prisidėjo ir laikas. Ilgą laiką niekas nesirūpino nei koplytėlės atstatymu, nei jos likimu. Po ilgų svarstymų nutarta, jog koplyčia ir jos gaubtas turėtų būti efektyviai naudojamas miesto kultūriniame gyvenime kaip dvasinio gyvenimo židinys, atliekantis sakralinę, koncertinę, parodinę, muziejinę bei kultūrinio švietimo funkcijas.
