Naujos informacijos technologijos priemonės itin sparčiai ir netgi pakankamai agresyviai braunasi į žmonių gyvenimo šeimoje, darbo aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje sferas. Procesas įgauna svarbią ekonominę, politinę, visuomeninę, socialinę ir buitinę reikšmę.
Šiuo metu vyksta intensyvus perėjimas nuo industrinės į informacinę visuomenę, kurioje informacija tampa svarbiausiu ekonominės ir socialinės veiklos matu.
S. Paperto (JAV mokslininkas) nuomone, samprotavimai apie kompiuterinę kultūrą ir jos poveikį mąstymui reikalauja, kad į kasdieninį gyvenimą įsiveržtų galingi kompiuteriai. Papertas mano, kad kompiuteriai smarkiai paveiks žmonių savimonę. Iš tiesų, interaktyvus kompiuteris turi didelę traukos jėgą ir jis, būdamas modeliu, gali paveikti tai, kaip mes patys save vertiname.
1. Informacinės visuomenės samprata
Technologinė samprata. Šiuolaikinės informacijos technologijos įgalina labai veiksmingai apdoroti, laikyti ir perduoti informaciją, o tai užtikrina spartų šių technologijų skverbimąsi į visas mokslo, verslo, gamybos ir privataus gyvenimo sferas.
Ekonominė samprata. Žinios tampa modernios ekonomikos pagrindu ir pastebimas perėjimas nuo turto ekonomikos prie žinių ekonomikos. Vis didesnę bendrojo nacionalinio produkto dalį kuria žmonės, kurių veikla susijusi su informacijos technologijų kūrimu, taikymu ir platinimu. Informacinėje visuomenėje ekonominės veiklos pagrindinės kryptys yra informacijos apdorojimas, valstybinis ir privatus šios veiklos organizavimas.
Profesinė samprata. Vyraujančios profesijos informacinėje visuomenėje susietos su informacijos technologijomis. Fizinio darbo sumažėjimas lemia visuomeninio sąmoningumo padidėjimą, lygybės tarp lyčių augimą.
Erdvinė samprata. Kompiuterių tinklas sujungia atskiras įvairių lygių ir tipų institucijas, regionus, valstybes ir tai turi esminę įtaką visos veiklos organizavimui laiko ir erdvės požiūriu.
Internetas – pasaulinis tinklas – leidžiantis į jį įsijungti ir dirbti bet kuriame pasaulio taške, ir dirbančiajam patogiu laiku. Taip darbinėje veikloje iš esmės mažėja erdvės ir laiko aprbojimai, būdingi kitoms veiklos formoms.
Kultūrinė samprata. Kultūrą vis labiau užplūsta informacija, tačiau vis mažesnė jos dalis būna reikšminga ir suvokiama konkrečiam individui. Informacijos srautai veikia atskirų tautų kultūras, vis spartesni atskirų kultūros elementų perėmimo, atmetimo tempai. Atskirų kultūrų išlikimas bei plėtotė informacinėje visuomenėje tampa problematiškas. Šis procesas ypač aktualus mažesnėms tautoms, nes minėti procesai gali užgožti jų kultūrinius pasiekimus ir tradicijas.