Kartais tenka važiuoti nepavieniui, o organizuotoje automobilių kolonoje. Tokiu atveju važiuojama kitaip negu pavieniui. Vairuotojai turi būti labiau susikaupę, dėmesingesni, atsargesni. Važiuodamas kolonoje vairuotojas blogiau mato kelią, be to, turi laikytis tam tikro atstumo tarp automobilių, trumpinti posūkių kampus. Kolonoje važiuoti kairiąja eismo juosta neleidžiama. Primintina, kad vairuotojai netikėtai pamato, todėl visada reMa būti pasirengus bet kokiam netikėtumui.
Kolonos priekyje važiuoja lėtesni, sunkesni automobiliai, todėl nesutrinka atstumas tarp važiuojančių automobilių. Nuo priekyje važiuojančio automobilio vairuotojo veiksmų daug priklauso visos kolonos sėkmė. Pirmas automobilis važiuoja 15-20 km/h greičiu. Vėliau, kai visi automobiliai jau pradėjo važiuoti, važiuojama greičiau.
Kolonos važiavimo greitis priklauso nuo kelio sajygų. Automagistralėmis važiuojama 30 – 40 km/h greičiu negu kitu keliu, laikantis 60 – 80 m atstumo tarp automobilių. Asfaltuotu keliu automobilių kolona važiuoja 40 – 50 km/h greičiu ir 25 – 30 m atstumu. Naktį ir esant blogam matomnmui važiuojama 20 – 25 km/h greičiu, laikantis 10 – 12 m atstumo. Jeigu priekyje važiuojantis automobilis nesikaiko nustatyto važkvimo greičio, kolona labai ištįsta.
Važiuojant visą laiką kolonos ilgis keičiasi. Taipriklauso nuo kelio prifilio, būklės, važiavimo greičio, automobilių skaičiaus, vairuotojų meistriškumo. Net važiuojant lyguma automobilių kolonos ilgis kinta, nors priekinis automobilis važiuoja vienodu greičiu. Tai atsitinka dėl to, kad kai kurie vairuotojai nesikaiko nustatyto greičio ir atstumo. Kuo daugiau kolonoje važiuoja automobilių, tuo labiau keičiasi kolonos ilgis. Kelyje pasitaiko kkliūčių kurias vairuotojai įveikia skirtingai: vieni lėčiau, kiti greičiau. Po to vejasi kitus automobilius. Juos irgi vejasi kiti automobiliai – prasideda lenktynės.
Įkalnės įveikiamos įsibėgėjant priekyje važiuojančiam automobiliui. Po to greitis surnažinamas.
Kai važiuojama esant rukiui, kolonos greitis sumažinamas iki 15 – 12 km/h, atstumas – 10 -12 m, kad būtų galima matyti priekyje važiuojančio automobilio stabdžių ir gabaritinių žibintų šviesas. Kai kelią dengia rūkas arba tirštos dulkės, važiuojama dešine kelio puse, nesustojant. Važiuojant slidžiu keliu atstumas tarp automobilių padidinamas du kartus, palyginti su normaliu. Slidžia įkalne važiuojama pavieniui. Kai vienas automobilis užvažiuoja, važiuoja kitas.
Prieš didesnes gyvenvietes, jų pradžioje automobilių kolona važiuoja lėčiau ir arčiau. Prie didelių miestų reikia sustoti, pailsėti. Per miestą kolona važiuoja lėčiau. Kolonoje važiuoti su išjungta pavara (iš inercijos) neleidžiama.
Poilsiui kolona sustoja aikštelėje, už kelio ribų. Kelkraštyje stovėti galima tik gerai matomame kelio ruože, kur nėra aikštelės. Atstumas tarp stovinčių automobilių – 2 – 3 m. Važiuojant kas dvi valandos sustojama 15-20 min poilsiui. Pravažiavus 6 – 7 val sustojama ir 2 – 3 val pailsima, patikrinama automobiliai, pasipildoma degalų.
Važiuojant stačia ir ilga nuokalne, jos pradžioje reikia yungti atitinkamą pavarą: nuo kalno važiuojama tokia pavara, kokia buvo įjungta važiuojant į kalną, kai jų statumas vienodas. Įjungiama
tokia pavara, kad variklis dirbtų mažais alkuninio veleno apsisukimais. Vairuotojas, reguliuodamas droselinės sklendės pedalo padėtį, koreguoja važiavimo greitį, neleisdamas per daug įsibėgėti.
Sustojus stačioje nuokalnėje ratą reikia atremti į bortelį akmenį, jjungti atbulinę pavarą, stovėjimo stabdį. Jeigu nuokalnėje susidarė grūstis, būtina sustoti ir palaukti, kol ji baigsis. Važiuojant nuokalnėmis nestabdoma.
Kalnų keliuose yra pakankamai daug stačių jkalnių ir tiek pat nuokalnių, staigių vingių, tadėl matomumas būna ribotas arba blogas. Kalnuose kelias nutiestas tarp stačių uolų ir bedugnių. Juose dažnai keičiasi oro temperatūra. 4000 m aukštyje trūksta deguonies: sutrinka širdies veikla, skauda galvą. Tokiame aukštyje per pusę sumažėja automobilio variklio galia, aušinimo skystis užverda, kai temperatūra pasiekia +85°, sutrinka uždegimo sistemos darbas, sumažėja oro slėgis, padangose slėgis padidėja. Tokiai kelioniai vairuotojas turi būti gerai pasirengęs.
Kalnų keliais važiuojama nedideKu greičiu, atsargiai. Pavaros perjungiamos tik tiesaus kelio ruožuose. Važiuojama tik dešine eismo juosta. Ypač pavojinga išvažiuoti į purų, apsnigtą kelkraštį. Esant rūkui, lyjant, sningant, kai matomumas būna apie 12 m, automobilis pastatomas kelkraštyje, įjungiamos žibintų šviesos ir signalizuojama garso signalu.
