Atsargų skirstymas
Atsargų problema sena kaip pasaulis. Tačiau kruopščiai moksliškai analizuoti pradėta tik nuo A antrojo pasaulinio karo. Atsiradus kompiuteriams, šie pasitekti atsargų apskaitai ir jų planavimui.
Kad gamyba vyktų ritmingai, įmonėje turi būti tam tikrų atsargų.
Atsargų dydis priklauso ne vien tik įmonės vadovų norų ir jų sugebėjimų gerai apskaičiuoti. Jų dydis dažnai turi būti ribojamas. Paprastai pasitaiko tokie apribojimai.
- Medžiagų ar prekių siunta gali būti tik nustatyto minimalaus ar jam kartotino dydžio. Tai priklauso nuo transporto priemonių rūšies ir racionalaus jų naudojimo ar nuo tiekėjo gamybos ypatybių ir jo politikos.
- Siuntas galima gauti tik iš anksto sutartais terminais.
- Pigiau kainuoja užsakyti didesnį kiekį.
- Negalima neribotą kiekį lėšų atiduoti atsargoms – jų reikia ir kitiems tikslams.
- Sandėlių talpa dažnai būna ribota, o jų išplėtimas reikalauja papildomų ir dažnai nemenkų lėšų.
- Kai kurios žaliavos, medžiagos ar prekės gali būti saugomos tik ribotą laiką.
- Kai kurias, ypač žemės ūkio, žaliavas gali tekti pirkti labai didelias iekias.
Draustinės atsargos apsaugo nuo galimų tiekimo sutrikimų ar didesnio medžiagų suvartojimo gavus papildomų užsakymų ir pan. Draustinės atsargos dydį galima nustatyti surinkus statistinius duomenis.Nustatant atsargos vidutinį dydį, daroma prielaida, kad atsargos naudojamos nuolat ir mažėja tolydžiai.
Sandėlių ūkis
Sandėlių ūkis turi užtikrinti nesutrinkamą gamybos arba prekybos įmonės aprūpinimą visomis reikalingomis darbo priemonėmis ir reikmenimis. Sandėlių uždavinius sąlyginai galima suskirstyti į tris grupes:
- Saugant ir pervežant krovinius, reikia tinkamai organizuoti materialinių vertybių priėmimą pagal kiekį ir kokybę, deramai medžiagas sandėliuoti, saugoti jas nuo gedimų, geriau panaudoti sandėlių plotus ir talpyklas.
- Aprūpinant gamybą, materialines vertybes reikia išdėstyti tiksliai, kad jas galima būtų greitai rasti, laiku teikti reikiamais kiekiais, geros kokybės ir būtino asortimento; rūpintis taupiu ir racionaliu medžiagų naudojimu.
- Greitinant medžiagų apyvartą, reikia kuo trumpiausiai laikyti gatavą produkciją sandėliuose; nuolat sekti sandėlių atsargų normas, laiku pranešti apie atliekamas materialines vertybes.
Medžiagų priėmimas
Medžiagas priimant, atliekamos tokios pagrindinės operacijos:
1) Paruošimas priimti; 2) Iškrovimas; 3) Priėmimas pagal kiekį; 4) Priėmimas pagal kokybę.
Medžiagų tiekimo būdai
Yra du medžigų tiekimo cechams būdai: aktyvusis ir paprastasis.
Aktyvusis yra toks būdas, kai medžiagas į cechą pristato sandėlio darbininkai. Taigi neapkraunami cecho vadovai ir darbininkai kasdieniniais tiekimo rūpesčiais, galima efektyviau išnaudoti transporto priemones, užtikrinamas išankstinis medžiagų paruošimas gamybai.
Paprastuoju būdu medžiagas iš sandėlio atsiima patys cechai pagal limitines korteles ar reikalavimus. Medžiagų išdavimas cechams įforminamas dokumentais pagal įmonėje priimtą materialinių vertybių paskaitos sistema. Kiekvienam sandėliui nurodoma grupė vartotojų, turinčių gauti medžiagas iš sandėlio; medžiagos išduodamos tik pagal vartotojo įgaliojimą.
Gatava produkcija iš sandėlių išduodama įmonės marketingo skyriaus potvarkiu. Šios produkcijos sandėliai, išduodami ir išsiųsdami produkciją ar prekes, atlieka paruošiamąsias operacijas: prekes parenka, komplektuoja, įpakuoja ir ženklina.
Sandėlių skaičius bei dydis priklauso nuo įmonės tipo bei dydžio, specializacijos laipsnio, naudojamų medžiagų nomenklatūros, tiekimo bei realizavimo sąlygų.
Sandėlių operacijos
Bendros medžiagų sandėliavimo operacijos yra šios: 1) Medžiagų išdėstymas. 2) Medžiagų sudėjimas. 3) Laikimo sąlygų sudarymas.
- Medžiagų išdėstymas. Medžiagos gali būti išdėstomos pagal rūšis, komplektus, tiekėjus ir vartotojus. Sandėliuojant pagal rūšis, kiekvienam medžiagos pavadinimui skiriama atskira vieta. Šis sandėliavimo būdas populiariausias. Partijinis sandėliavimas yra toks, kai kiekviena gauta tam tikro medžiagų pavadinimo partija sudedama atskirai nuo anksčiau gautųjų. Komplektinis sandėliavimas – toks, kai visos vienu metu naudojamos medžiagos arba detalės sudedamos ir laikomos vienoje vietoje. Tada galima greitai medžiagas išduoti, bet apskaita čia keblesnė, nes tokių pačių medžiagų gali būti įvairiose komplektuose.
- Medžiagų sudėjimas. Racionaliai išdėsčius medžiagas, išsaugoma jų kokybė, patogiau atlikti sandėliavimo darbus, geriau išnaudojami sandėlio plotai bei talpa. Sandėliuose medžiagos laikomo sant specialių padėklų. Birios ir skystos medžiagos laikomos specialiuose aruoduose, bunkeriuose. Į rietuves sudedami įtartini kroviniai. Į lentynas dedamos smulkios, išpakuotos ar silpnai įpakuotos medžiagos.
Laikymo sąlygų sudarymas. Medžiagų sandėliavimo sąlygos – tai sandėliuose laikomų medžiagų aplinka. Sandėliuose laikomų medžiagų priežiūros darbai: kova su kenkėjais, medžiagų konservavimas, jų apžiūra. Pagal laikymo sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: Tviro laikymo medžiagas, pusiau uždaro laikymo medžiagos, uždaro laikymo medžiagas.
