1.1 Šiaudais kūrenami katilai
Katilų gamintojai Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sukūrė įvairių šildymo įrenginių, kuriuose kurui naudojami šiaudai.
UAB „Slengai“ gamina 10–30 kW galios buitinius vandens šildymo katilus SLV. Katilą sudaro korpusas, turintis atramines kojas, kurio viduje išimama pakura. Į pakurą dedami du nedideli stačiakampiai šiaudų ryšuliai. Pakuros centre yra perforuotas vamzdis – alsuoklis, kuris tarp ryšūlių padaro vertikalią angą. Įstūmus pakurą į katilo korpusą, alsuoklis atsiduria virš angos korpuso dugne, pro kurią uždegama šiaudų įkrova ir patenka degimui reikalingas oras. Šiaudai dega įkrovos centre aplink alsuoklį. Katilo korpusas ir durelės turi dvigubas sieneles. Tarpas tarp sienelių užpildomas šildymo sistemos vandeniu. Po anga korpuso dugne yra vonelė. Keičiant jos padėtį reguliuojamas degimui tiekiamo oro kiekis ir degimo intensyvumas.
1.2 Energetinių augalų naudojimas kurui
Lietuvoje šiuo metu veikiančios medienos atliekomis kūrenamos katilinės išdėstytos visoje šalies teritorijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų departamento duomenimis, 2006 metais Lietuvoje buvo įrengta daugiau nei 160 stambesnių ir smulkesnių medienos atliekomis kūrenamų katilinių, kurių bendras instaliuotas galingumas viršijo 500 MW. Šiose katilinese be esminių techninių pertvarkymų butų galima deginti ir susmulkintus gluosnių stiebus. Kaip biokuro žaliava medienos pramones atliekos brangsta. Jas naudojant tiek energetikos srityje, tiek baldų pramoneje gaminant plokštes, juntamas jų trukumas. Europos Sajunga šią problemą siulo spresti daug aktyviau nedirbamose žemese pleciant energetinių plantacijų veiklą. Stambių katilinių savininkai tvirtina, kad gluosnių kuras tinkamas kurenti, ir jie gali jį supirkineti neribotais kiekiais.
1.3 Medienos atliekų ruošimas ir naudojimas kurui
Lietuvos miškuose kasmet susidaro daugiau negu 2 mln. kietmetrių miško kirtimo atliekų, apie 0,8 mln. kietmetrių galėtų būti panaudota biokurui gaminti, tačiau kol kas panaudojama vos dešimtadalis šio kiekio. Privačių miškų savininkai, kurių Lietuvoje priskaičiuojama apie 232 tūkst., nepakankamai naudojasi galimybe miško kirtimo atliekas parduoti bei iš to gauti papildomų pajamų. Lietuvoje auga iki 25 tūkst. ha jaunuolynų, kuriuos retinant susidarytų iki 0,6 mln. kietmetrių smulkios medienos masės biokurui kasmet.
Šalyje šiuo metu veikia apie 70 stambių medžio atliekomis kūrenamų katilinių, kurios išsidėsčiusios įvairiuose šalies regionuose. Daug tokių didelės galios elektrinių yra pajūrio zonoje. Pavyzdžiui, Šilutėje yra net dvi stambios medžio atliekomis kūrenamos katilinės – Šilutės rajoninė katilinė ir spirito gamyklos katilinė „Biofutura“.
Šilutės rajoninė katilinė veikia nuo 1984 metų, o medienos atliekomis pradėta kūrenti nuo 2003 metų. Šios elektrinės naudojama maksimali galia 30 MW, nors jos instaliuota galia didesnė keletą kartų. Katilinėje šildomas vanduo naudojamas Šilutės miesto gyventojų namams ir įstaigoms šildyti bei ruošti šiltą vandenį, ją aptarnauja 8 žmonės. Medienos atliekomis katilinė kūrenama tik vasaros sezonu, žiemos sezonu kurui naudojamas mazutas, kurį ateityje numatoma pakeisti skalūnų alyva. Pelenai iš katilinės išvežami į sąvartyną, jais aplinka neteršiama.
Šilutės spirito gamyklos katilinė „Biofutura“ medienos skiedromis
pradėta kūrenti nuo 2005 metų. Šios elektrinės naudojama galia 7 MW, nors jos instaliuota galia didesnė. Dalis katilinėje šildomo vandens naudojama katilinės vidaus reikmėms, o didžioji šilumos energijos dalis sunaudojama spirito gamybos technologiniam procesui, reikalingam garui gaminti. Katilinėje pagaminama apie 10 t per valandą garo, ją aptarnauja 6 žmonės. Medienos skiedromis katilinė kūrenama visą sezoną, mazutu kūrenama tik kai yra valoma ir atliekama kapitalinė priežiūra bei remontas.
1.4 Bendrovės “Vilniaus energija,, 60 MW galios biokuro katilas
Vilniuje pradėjo veikti didžiausias Rytų ir Centrinėje Europoje biokuru kūrenamas katilas. Bendrovė „Vilniaus energija“ į šio 60 MW galios katilo statybas investavo 40 mln. Lt.
Naujasis katilas, kuris gamina 75 t garo per valandą, pajėgus pagaminti 9% sostinei tiekiamos šilumos energijos ir 50% karšto vandens ne šildymo sezono metu.
Biokuro katilą pagamino ir sumontavo Suomijos bendrovė „Kvaerner Pover OY“. Biokuro katilinės įrangos, kuro tiekimo, elektros, automatikos ir pagalbinių įrenginių projektavimo, gamybos ir montavimo darbus vykdė didžiausia pramonės ir energetikos projektus įgyvendinanti bendrovė Lietuvoje „Axis Industries“.
Katile Vokietijos bendrovė „Blacke Dürr“ įrengė modernų elektrostatinį dumų valymo filtrą, del kurio kietujų dalelių išmetimas į aplinką tesudaro 60% leistinos normos.
Pagrindinę katile naudojamo biokuro dalį sudaro smulkintos medienos atliekos (žieves likučiai, pjuvenos, susmulkinta mediena, kapota mediena, medžio gabaliukai ir pan.) ir pjuvenos.
1.5 Biodegalų gamyba ir vartojimas.
1.5.1 Bioetanolis.
Lietuvoje bioetanolį degalams gamina įmonė AB „Biofuture“. Gamybai naudojama žaliava – kviečių ar kvietrugių grūdai. Žaliasis spiritas gaunamas taikant tradicinę etanolio gamybos iš grūdų technologiją, o vanduo iš distiliato pašalinamas šiuolaikine membranine filtrų įranga, kuriai įsigyti investuota daugiau kaip 9 mln. Lt.
Svarbiausias biodegalų su etanoliu pranašumas, palyginti su tradiciniais degalais yra tas, kad jie mažina atmosferą teršiančių medžiagų (NOx, SOx, HC, CO2, sunkiūjų metalų ir kt.) kiekį.
Biodegalų gamybą remia Europos Sajunga, kuri siekia, kad iki 2010 metų biodegalų energija sudarytų 5,75% bendro energetinio balanso. Europos Komisija jau yra pateikusi siulymą biodegalų dalį bendrame naudojamų degalų energetiniame balanse iki 2025 metų padidinti iki 20%. Visa tai leidžia biodegalų gamybą laikyti itin perspektyvia. Juo labiau, kad biodegalų poreikis jau ir šiuo metu yra didžiulis – jo paklausą padidino šiemet per 20% išauges benzino vartojimas ir sparciai kylančios tradicinių degalų kainos.
1.5.2 Biodyzelino gamintojai.
Per pastaruosius 15–20 metų visame pasaulyje ir Lietuvoje labai padidėjo dyzelinių degalų sunaudojimas. Statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje dyzelino sunaudota beveik du kartus daugiau negu benzino. Dyzeliniai varikliai palyginti su benzininiais yra galingesni, sunaudoja mažiau degalų, jų išmetamosios dujos yra mažiau toksiškos. Dėl to pastaruoju metu dyzeliniai varikliai naudojami ne tik sunkvežimiuose, kitose sunkiojo transporto krovinių gabenimo bei žemės ūkio paskirties priemonėse, bet ir lengvuosiuose automobiliuose.
Nuo 2002 metų Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji stambi biodyzelino (RRME – riebiųjų rūgščių metilesteris) gamybos įmonė – UAB „Rapsoila“
Joje gaminami biodegalai atitinka standarto LST EN 14214:2003 reikalavimus. Gamyklos pajėgumai leidžia per metus perdirbti 30 tūkst. t rapsų grūdų ir pagaminti 10 tūkst. t biodegalų. Po rekonstrukcijos 2006 metais gamyklos pajėgumas buvo padidintas iki 30 tūkst. t biodyzelino per metus.
1.6 Saulės kolektorių sistemos šiltam vandeniui ruošti Veisiejų verslo ir techonologijų mokykloje
Saulės energijos panaudojimas šiltam vandeniui ruošti ypač perspektyvus objektuose su dideliu vandens poreikiu vasaros mėnesiais. Pirmiausia tai moksleivių stovyklavietės, agroturizmo objektai, poilsiavietės. Tokias sistemas ekonomiškai verta įrengti ir objektuose su individualiomis kietojo kuro katilinėmis arba šiltą vandenį gaunančiuose iš nedidelių, sezoniškai veikiančių katilinių. Vasaros sezono metu tokiuose objektuose reikia personalo. Šiltam vandeniui ruošti reikia tik apie 15–20% katilo šiluminės galios, o dirbant tokiu režimu naudingumo koeficientas sumažėja nuo 0,78 iki 0,45–0,55. Todėl, mažinant gamybos kaštus, karštas vanduo tiekiamas tik vakarais šiltam vandeniui pastatuose ruošti.
Lietuvoje (taip pat Latvijoje, Lenkijoje), mažindamos kaštus, mažosios katilinės karštą vandenį dažniausiai tiekia tik vakarais. Pasinaudojant Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos teikiama parama objektams, naudojantiems atsinaujinančiuosius energijos išteklius, Veisiejaus technologijų ir verslo mokykloje įrengtos trys kolektorinės sistemos.
