Pageidauja nuosavo socialinio tinklo
„Dabar gydytojas daugiausia bendrauja tik su savo kursiokais, dėstytojais, konferencijoje sutiktais asmenimis, t.y. žmonėmis, kuriuos yra sutikęs „gyvai“. Dar kita problema – dažnai toks bendravimas yra gausiai apipintas asmenine informacija, kuri nebūtina kalbant profesinėmis temomis.“
„Nors informacijos internete yra labai daug, deja, didžioji dalis laiko tenka išties vertingos informacijos atrinkimui, tad ir to laiko savišvietai lieka mažiau, nei norėtųsi.“
Tokiomis mintimis dalijosi sveikos visuomenės žinių portalo Provizorius.lt užsakyto gydytojų tyrimo respondentai. Tyrimą atlikusios farmacinės komunikacijos ir technologijų bendrovės HOUNDS vadovas Tautvydas Musteikis teigia, kad Lietuvos gydytojai internetą ir išmaniuosius įrenginius darbo reikalais naudoja panašiai kaip ir jų užsienio kolegos.
Ką ir kaip pateikti gydytojui?
Dažną įsivaizdavimą, kad informacijos apie vaistus ir naujausius gydymo metodus pateikimas internetu yra neefektyvus paneigia tyrimo skaičiai – 63 proc. apklausos dalyvių mano, kad interneto ir išmaniųjų įrenginių pagalba su vaistų gamintojais jie gali bendrauti efektyviau, konkrečiau ir mažesnėmis laiko sąnaudomis. Taip pat, net 91 proc. apklaustųjų sutinka, kad interaktyviai pateikiama informacija suteikia daugiau ir geriau įsimenančios informacijos apie konkretų vaistą.
„Aš ieškau atsakymų internetinėse svetainėse, kurios pateikia įrodymais pagristus faktus. Internete galima rasti tiek pat informacijos ir už, ir prieš, bet kuriuo klausimu, nes bet kas gali tą informacija patalpinti. Todėl ypač svarbu atsirinkti. Gydytojams tokia informacija naudinga tik tuomet, jei ji specializuota ir struktūrizuotai pateikta su įrodymų pagrįstumo lygiais, kurie žymimi raidėmis bei tiksliomis nuorodomis. Tuo pačiu principu vadovaujasi ir dauguma mano kolegų. “ – įžvalgomis dalinosi Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikos akušerė – ginekologė Inesa Žeimė.
Paprašyti reitinguoti priemones, tinkamiausias teikiant gydytojams informaciją apie vaistus ar gydymo metodus ir galėdami pasirinkti iš dešimties atsakymų variantų, apklausos dalyviai pirmąją vietą skyrė dalyvavimui mokslinėse-praktinėse konferencijose (76 proc.). Mažiausiai tinkamos informacijos pateikimo priemonės, respondentų nuomone, yra reklama internete (3 proc.), virtualūs diagnozių nustatymo įrankiai (9 proc.), reklama medicininiuose žurnaluose (12 proc.) ir konkretaus vaisto interneto puslapis (15 proc.).
„Aš reklamų nežiūriu, kaip specialistas, ir taip tuos vaistus daugiau ar mažiau žinau. Na gal visuomenei, ne medikams, ir reikalingos. O jei jau koks naujesnis, nežinomas vaistas pasirodo, visuomet skaitau jo anotaciją, mokslinius pagrindimus.“ – komentavo Biržų ligoninės gydytojas-chirurgas Dangyras Čiuplinskas.
Tiesa, T. Musteikis pažymi, kad pagal tyrimo rezultatus respondentų pasirinkti efektyvūs – neefektyvūs profesinės medicininės informacijos pateikimo kanalai dažnai yra priešingi tiems, kuriuos pasirenka vaistų gamintojai.
„Tarkime, bendrovės „Cegedim“ atlikto tyrimo duomenims, vaistų gamintojai mano, jog labai svarbu turėti atskirą stendą mokslinės-praktinės konferencijos metu, tuo tarpu gydytojų nuomone, tai tėra resursų švaistymas. Dar vienas pavyzdys – virtualūs vizitai ar vebinarai. Vaistų pardavėjų nuomone, tai yra laiko ir išteklių eikvojimas, tačiau gydytojai juos priima palankiai. Įdomu tai, kad tiek gydytojai, tiek vaistų gamintojai sutinka kitu klausimu – reklama žurnaluose, vaistų informacijos pateikimas CD-Rom laikmenose yra bevertis sprendimas.“ – aiškina T. Musteikis.
Ko trūksta sveikatos specialistams Lietuvoje?
Nors du iš trijų apklaustų gydytojų teigia, kad bent porą kartų per mėnesį apsilanko gydytojų draugijų ar asociacijų puslapiuose, domisi naujienomis ir planuojamais srities specialistų renginiais, 80 proc. jų naudotųsi socialiniu tinklu skirtu Lietuvos gydytojams.
„Būtų lengviau pasikonsultuoti su kolegomis, iškilus klausimams, susisiekti, sužinoti apie darbo vietas ir pan. Taip pat jis išspręstų tas problemas, kad dabar gydytojas daugiausia bendrauja tik su savo kursiokais, dėstytojais, konferencijoje sutiktais asmenimis, t.y. žmonėmis, kuriuos yra sutikęs „gyvai“. Dar kita problema – dažnai toks bendravimas yra gausiai apipintas asmenine informacija, kuri nebūtina kalbant profesinėmis temomis. Internete viso to gali išvengti.“ – pasakojo Inesa Žeimė, Vilniaus miesto Šeškinės poliklinikos akušerė – ginekologė.
Ji taip pat įžvelgia poreikį ir specializuotam Lietuvai ligų gydymo algoritmu tinklapiui, kuriose gydymo gairės būtų pritaikytos būtent mūsų šaliai. Taip pat jame turėtų būti pateikti standartai, kuriais privalo vadovautis Lietuvoje dirbantys medikai, informacija, kuri padėtų dar profesionaliau dirbti Lietuvoje.
Technologijos: vienų naujovių lauktų, į kitas žiūri skeptiškai
Net pusė apklaustų gydytojų atskleidė, jog bent retsykiais žiūri vaizdo reportažus iš konferencijų Lietuvoje ir užsienyje, taip pat, kad ieško informacijos vaizdo siužetų portaluose. Akušerė-ginekologė I. Žeimė įžvelgia, jog tokios galimybės būtų patrauklios ne tik todėl, kad leistų geriau paskirstyti laiką ir finansus, tačiau tokiu būdu būtų galima sudaryti ir sąlygas kvalifikacijai kelti.
„Ypač būtų aktualu, jei leistų tokių konferencijų peržiūrėjimą paversti peratestavimui reikalingomis valandomis. Tokios konferencijos visiškai nepakeistų gyvo kolegų bendravimo ir dalijimosi patirtimi, tačiau bent pusę peratestavimui reikalingų valandų, manau, dauguma kolegų mielai rinktu tokiu būdu. Ypač kolegos iš mažesniu miestelių, nes toks būdas ne tik taupytų laiką, bet ir pinigus, išleidžiamus transportui ir viešbučiams. “ – dalijosi I. Žeimė.
Jai pritaria ir Biržų ligoninėje dirbantis gydytojas-chirurgas Dangyras Čiuplinskas: „Į konferencijas važiuoju bent keturis kartus per metus, atsirenku mane dominančias temas, pagal savo specialybę. Jeigu būtų galimybė šį „peržiūrėjimą“ paversti peratestavimo valandomis, būtų puiku. Taip pat, kuo daugiau galimybių būtų žiūrėti tuos reportažus, manau, didžioji dalis kolegų, pradėtų domėtis naujovėmis ir už savo siauros specialybės ribų, nes juk vaizdo siužetus gali žiūrėti kada nori, tau patogiu metu.“
O kaip gi pastarųjų metų revoliucijos technologijose – kiekvieno turimi išmanieji telefonai ir sveikam gyvenimo būdui, net diagnostikai, skirtos taikomosios programėlės? Apklaustieji teigia, tokių nerekomenduojantys savo pacientams, o kalbinti gydytojai į jas žiūri skeptiškai.
„Ne, nepasitikiu tokiomis „diagnostikomis“. Gyvos gydytojo apžiūros niekas nepakeis“ – teigia D. Čiuplinskas. Jam pritaria ir I. Žeimė: „Dažniau tai naudojimasis tokiomis programėlėmis tik nutolintų paciento kreipimąsi į mediką. O tai tik prailgintų ligos trukmę ar gali pacientą be reikalo išgąsdinti.“
Bendrovės HOUNDS vadovas T. Musteikis atskleidžia, kad atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad gydytojai ne tik domisi ir naudojasi išmaniaisiais sprendimais, bet ir pageidauja, kad vaistų gamintojai prisidėtų prie pastarųjų kūrimo tiek finansavimu, tiek informacijos teikimu.
„Už vaistų gamintojų prisidėjimą, kuriant socialinius tinklus ryšiams su pacientais, pasisako 65 proc., kuriant sveikos gyvensenos aplikacijas pacientams – 71 proc., ruošiant vaizdo reportažus iš mokslinių praktinių konferencijų – 65 proc., vystant gydytojų draugijų puslapius internete – 56 proc. apklaustųjų. Augantis gydytojų skaitmeninis išmanumas bei neribotas informacijos kiekis internete suteikia vaistų gamintojams galimybes, ir daugelio manymu, įpareigoja vaistų gamintojus tinkamai atrinkti informaciją ir patogiai pateikti ją Lietuvos gydytojams.“ – dalinasi farmacijos komunikacijos ekspertas.
Sveikatos srities specialistų tyrimas atliktas 2015 vasario 24 d. – kovo 2 d. Viso apklausta 1089 gydytojų, iš kurių pilnai į visus klausimus atsakė 238 sveikatos srities specialistai, kurių 44 proc. sudarė šeimos gydytojai. 29 proc. visų atsakiusiųjų buvo iš Vilniaus, 35 proc. – iš Kauno miesto.
Apie Hounds
Bendrovė HOUNDS – komunikacijos ir technologijų kompanija, teikianti paslaugas sveikatos priežiūros, farmacijos ir verslo aptarnavimo srityse. Mes siūlome individualius ir standartizuotus sprendimus, užtikrinančius sveikatos priežiūros specialistų, vartotojų ir klientų pasiekiamumą šiuolaikinėmis technologijomis.
