Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – vienas pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turinčių esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir darniam vys-tymuisi, todėl jo plėtra yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos krypčių. Jau nuo pirmųjų nepriklausomybės metų Lietuvos vyriausybė skyrė didelį dėmesį SVV pagalbai. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategijoje jų plėtra pateikiama kaip viena sudėtinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos krypčių.

Valstybės parama smulkiąjam ir vidutiniam verslui – viena iš svarbiausių ir pagrindinių priemonių, skatinant šio tipo įmonių steigimąsi ir jų veiklos intensyvinimą. Tos įmonės, kurios jaučia apyvartinių lėšų stygių ar ieško papildomo veiklos finansavimo šaltinio gali pasinaudoti Valstybės teikiama pagalba – parama. Valstybės parama SVV taip pat apima palankios ekonominės ir teisinės aplinkos sukūrimą smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti, profesionalaus verslininkų mokymo sistemos sukūrimą, naujų darbo vietų kūrimo inicijavimą, teigiamo verslo įvaizdžio ir kultūros formavimą, didelių įmonių ir smulkiųjų bei vidutinių įmonių bendradarbiavimo plėtimą.

Šiame savarankiškame darbe, analizuojant įvairius spaudoje publikuotus straipsnius, ES teisės aktus, internete rastus mokslinius straipsnius, pateikiama Valstybės paramos ir ekstremalios situacijos laikotarpiu teikiamų finansinių priemonių, skirtų padėti verslui įveikti COVID-19 pandemijos padarinius, analizė.

Darbo tikslas – išanalizuoti kokią paramą Valstybė gali suteikti smulkiam ir vidutiniam verslui remti.

Darbo uždaviniai:

1. Nustatyti, kokie kriterijai taikomi nustatant smulkaus ir vidutinio verslo statusą.

2. Išsiaiškinti Valstybės teikiamos paramos formas, paramos gavimo galimybes.

3. Įvardinti teisės aktus, reglamentuojančius paramos teikimą smulkiam ir vidutiniam verslui.

Darbo objektas –Valstybės teikiama parama SVV.

Tyrimo metodai – analizė, palyginimo ir duomenų sugretinimo metodas.

1. SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA

Prie smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus yra priskiriamos tokios organizacijos kaip labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, bei besiverčiantis ekonomine veikla asmuo. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse turi dirbti tam tikras samdomų darbuotojų skaičius. Taip pat įstatymuose yra nustatyta, koks yra šių įmonių metinių pajamų limitas ir įmonių turto balansinė vertė. Tokių įmonių teisinės formos dažniausiai yra uždaroji akcinė bendrovė, individuali įmonė arba ūkinė bendrija, mažoji bendrija.

Požymiai, kuriais pasižymi smulkaus ir vidutinio verslo įmonės:

• SVV įmonės yra nepriklausomos ir veikia savarankiškai;
• Įmonės kapitalą formuoja nedaug asmenų;
• Tokios įmonės veikia apsiribodamos tam tikra vietove ar regionu.

Pagal naująją Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo redakciją, smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kurio darbuotojų skaičius, apyvarta ar kiti rodikliai neviršija nustatyto dydžio, bei verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla.

Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės skirstomos į tris grupes:
• labai maža – tai įmonė, kurioje dirba iki dešimt darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: jos metinės pajamos neviršija 2 milijonų eurų arba įmonės turto balansinė vertė neviršija 2 milijonų eurų;
• maža įmonė – tai įmonė, kurioje dirba iki 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: metinės šio įmonės pajamos neviršija 10 milijonų eurų arba jos balansinė turto vertė ne didesnė nei 10 milijonų eurų;
• vidutinė įmonė – tai tokia įmonė, kurioje dirba iki 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: jos metinės pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba turto balansinė vertė yra iki 43 milijonų eurų.

Įmonės darbuotojų skaičių atitinka vidutinis metinis darbuotojų skaičius. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius nustatomas pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia ilgiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų įmonės duomenis. Įmonės finansiniai duomenys nustatomi pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų patvirtintų įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

Verslininkas laikomas smulkiojo ar vidutinio verslo subjektu, jeigu jam dirbančių darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 250 darbuotojų, o finansiniai duomenys tenkina bent vieną iš šių sąlygų: metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų.

Šiuos aukščiau paminėtus duomenis įmonės privalo nurodyti norėdamos deklaruodamos savo statusą.

2. SVV SUBJEKTO STATUSO DEKLARACIJA

Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statusą deklaruoja verslo subjektai, siekiantys gauti Valstybės paramą. Jų statusas nustatomas pagal darbuotojų skaičių ir metines pajamas arba balanse nurodytą turto vertę.

Įmonės gali deklaruoti esančios vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Subjekto statuso deklaravimo procedūros tvarką ir statuso deklaracijos pildymo tvarką nustato LR ūkio ministro įsakymas „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“.

Deklaracija tai patvirtintos formos dokumentas, kuriame verslo subjektas nurodo nustatytas priskyrimo SVV subjektui sąlygas ir deklaruoja savo, kaip SVV subjekto, statusą. Vyriausybė yra patvirtinusi SVV subjekto statuso pagrindinę deklaracijos formą (forma F1).

Pilną SVV statuso deklaraciją sudaro:

• Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos forma F1,
• Partnerinių įmonių duomenys P1,
• Partnerinės įmonės aprašymas (formos P1 priedas),
• Susijusių įmonių duomenys S1,
• Susijusios įmonės aprašymas (formos S1 priedas).

SVV subjekto statuso deklaracijoje nurodomas visų paminėtų įmonių (partnerinių, susijusių ir t. t.) darbuotojų skaičius, metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė. SVV subjekto statusas nustatomas pagal paskutinių dvejų metų duomenis, o jei tais metais SVV subjekto statusas keitėsi – pagal trejų paskutinių metų duomenis. Jei įmonė yra nauja, o jos finansiniai duomenys dar nepatvirtinti, tuomet įmonė pildo prognozinius duomenis, o jei ši įmonė turi partnerinių ir (ar) susijusių įmonių, kurios veikia du metus ar ilgiau – pildomi šių įmonių patvirtinti duomenys.

Pareiškėjams prie paraiškos paramai gauti privaloma pridėti Smulkiojo ir vidutinio verslo deklaraciją.

3. PARAMOS SMULKIAM IR VIDUTINIAM VERSLUI FORMOS

Smulkus verslas sudaro didžiąją dalį Valstybės ekonomikos, todėl Valstybė stengiasi rūpintis verslumo skatinimu ir teikia tam tikrą paramą smulkiesiems verslininkams. Lietuvos Respublikos SVV plėtros įstatyme yra nustatytos subjektams teikiamos paramos formos.

SVV subjektams gali būti taikomos šios Valstybės paramos formos:

• Mokesčių (jei jos nustatytos įstatymuose), rinkliavų lengvatos;
• Finansinė parama;
• Verslo inkubatorių, verslo centrų, technologinių parkų steigimas ir jų teikiamos paslaugos;
• Įmonių savininkų bei darbuotojų konsultavimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo paslaugos lengvatinėmis sąlygomis;
• Vyriausybės, apskričių viršininkų ar savivaldybių nustatytos pagalbos formos.
• Europos Sąjungos parama smulkiam verslui plėtoti.

1. MOKESČIŲ, RINKLIAVŲ LENGVATOS

Finansinės lengvatos (Valstybės lygmenyje) naudojamos kaip viena paramos formų. Finansinės lengvatos susijusios su tomis sritimis, kurias tiesiogiai gali kuruoti Valstybė – tai mokesčių mažinimas, kitų išlaidų kompensavimas, mokesčių atidėjimas.

Mokesčio lengvatos, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 2 str. 9 dalyje, yra mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis.

Mokesčių lengvatos gali būti nustatomos mažinant mokesčio dydį (tarifą) arba mokesčio bazę, taip pat gali būti nuolatinio pobūdžio, kurios nustatytos atitinkamais mokesčių įstatymais, ar laikinos, nustatytos specialių mokesčių įstatymų. MAĮ 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką.

1. Mokesčių lengvatų pavyzdžiai

Žemiau paminėti kriterijai mokesčių lengvatoms pritaikyti atitinka kai kuriuos SVV kriterijus, reiškia šios pelno mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo lengvatos nukreiptos paremti smulkųjį verslą.

• Pelno mokesčio lengvata (LR pelno mokesčio įstatymas (PMĮ)):

Standartinis pelno mokesčio tarifas yra 15 procentų. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas – taikant 5 procentų mokesčio tarifą. Nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

• lgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudų apskaičiavimo lengvata (PMĮ):

Vienetai nudėvėti ar amortizuoti ilgalaikį turtą privalo laikydamiesi ilgalaikio turto grupės ir jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalių normatyvų (metais), nustatytų PMĮ įstatyme, tačiau PMĮ 18 str. 3 dalyje numatyta specialioji norma, numatanti išimtį. Atitinkami vienetai gali tam tikras ilgalaikio turto grupes nudėvėti ar amortizuoti, nesilaikant PMĮ įstatyme numatytų normatyvų. Vienetai gali taikyti šią nuostatą tik tokiu atveju, jeigu atitinka visas 3 sąlygas:

• vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
• mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 150 000 eurų;
• vienetas neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytų kriterijų.

Pažymėtina, kad vienetai, atitinkantys visas šias sąlygas gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus ir kitus pastatus.

• SODROS mokestinės pagalbos priemonė COVID -19 poveikį patyrusiam verslui – galimybė atidėti socialinio draudimo įmokas.

Įmonės gali atidėti socialinio draudimo įmokas SODRAI. Kreiptis dėl įmokų atidėjimo įmonės gali ne vėliau kaip iki 2021 metų birželio 30 d., o atidėjimo terminas – ne ilgesnis nei iki 2022 metų pabaigos. Įmonės turės pateikti naujausią finansinę ataskaitą ir mokumo atkūrimo planą – kaip vykdys veiklą ir užtikrins įmokų mokėjimą. Palūkanos nuo atidėtų įmokų sumų nebus taikomos. Kreiptis dėl mokestinės pagalbos gali įmonės ir savarankiškai dirbantys gyventojai, kurių veikla Vyriausybės nutarimu yra apribota ir jos yra įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 poveikį patyrusių įmonių sąrašus.

Įmonės turėtų SODRAI pateikti prašymą netaikyti sankcijų karantino laikotarpiu, o vėliau kreiptis dėl įmokų atidėjimo supaprastinu būdu. Įmokos atidedamos be palūkanų ir mokumo atkūrimo plano iki penkerių metų laikotarpiui. Iki metų įmonės gali atidėtų įmokų nemokėti, o vėliau atidėtą skolą grąžinti per 4 metus.

1. FINANSINĖ PARAMA

Finansinė parama – tai lengvatinių kreditų teikimas, dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kreditų draudimo įmokų, kokybės sertifikatų įsigijimo ir kitų išlaidų kompensavimas, subsidijos darbo vietoms kurti.

1Valstybės pagalba SVV subjektams teikiama pagal Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimas ir jų įgyvendinimas finansuojami iš Valstybės ar savivaldybių biudžetų bei piniginių fondų. Rengiant ir įgyvendinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas, finansuojama iš Valstybės biudžeto, prioritetas teikiamas mažoms ir labai mažoms įmonėms.

3.2.1. Atviras kreditų fondas 2 (AKF2)

Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) jau gali pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal naują priemonę „Atviras kreditų fondas 2“ (AKF2). Ši finansinė priemonė sudarys palankias sąlygas SVV subjektams gauti finansavimą paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) forma jų vykdomiems projektams įgyvendinti, ypač pirmuose plėtros etapuose. Ši priemonė leis užtikrinti finansinių šaltinių prieinamumą SVV subjektams, teikiant jų poreikius atitinkantį finansavimą, skatins verslo plėtrą ir investicijas.

Paskolos iš AKF2 bus skolinamos žemesne nei rinkos kaina, kas ilguoju periodu sumažins finansavimo vertę. Iš naujos priemonės galės būti finansuojama net iki 75 proc. paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) sandorio, tačiau bet kuriuo atveju Valstybės dalis paskoloje ar finansinės nuomos (lizingo) sandoryje galės sudaryti ne daugiau kaip 450 tūkst. eurų. Likusi ne mažesnė nei 25 proc. dalis bus finansuojama atrinktų finansų tarpininkų lėšomis. Iš AKF2 priemonės lėšų vienam kreditui bus galima skirti ne daugiau kaip 450 000 EUR. Finansavimas paskolos ir lizingo forma SVV subjektams galės būti teikiamas ne ilgesniam kaip 120 mėnesių laikotarpiui, o finansavimas kredito linijos forma galės būti suteikiamas ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui.

Priemonę įgyvendina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), kuri atsakinga už sutarčių su finansų įstaigomis, teiksiančiomis paskolas ar finansinę nuomą (lizingą) verslui, sudarymą. Dėl lengvatinių paskolų ir kredito linijų teikimo iš AKF2 INVEGA sutartis jau sudarė su AB banku „Citadele“ ir UAB Medicinos banku. Be to, šiuo metu yra derinamos sutartys su finansų tarpininkais dėl finansavimo AKF2 lėšomis teikimo finansinės nuomos (lizingo) forma.

3. Sutelktinės paskolos „Avietė“

Sutelktinės paskolos, ieškantiems lėšų sutelktinio finansavimo platformose. Iš viso „Avietės“ paskoloms finansuoti skirta 4,615 mln. eurų į INVEGOS fondą grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų. Vienai paskolai gali būti skiriama ne daugiau kaip 10 000 eurų suma ir finansuojama ne daugiau kaip 40 proc. paskolos sumos. Paskola gali būti teikiama ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui ir skirta tiek investicijoms, tiek apyvartiniam kapitalui finansuoti, išskyrus finansinių įsipareigojimų refinansavimą, finansinę veiklą ir gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą.

3. Apmokėtinų sąskaitų paskolos (ASAP)

Apmokėtinų sąskaitų paskolos leidžia nedidelėms įmonėms sumažinti COVID-19 pandemijos poveikį, galintį išplisti per atsiskaitymų grandines ir sukelti jų sutrikimus, bei padėti išsaugoti prekybos kredito gavėjų veiklos tęstinumą. Paskola skirta įmonei tiekėjai už įmonės pirkėjos, kuri dėl 2020 m. COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų ir neapmokėjo arba iš dalies apmokėjo sąskaitas.

3. Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams

Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – tai paskolos be užstato, kurios padeda SVV subjektams, susidūrusiems su sunkumais dėl COVID-19 protrūkio gauti finansavimą paskolų forma, kad SVV subjektai galėtų susimokėti už būtinąsias išlaidas. Paskolos, skiriamos minimaliems paskolos gavėjo mėnesiniams mokėjimams padengti: darbuotojų darbo užmokesčiui, nekilnojamo turto nuomai, komunalinėms išlaidoms, paskolos administravimo mokesčiams ir kitoms būtinosioms paskolos gavėjo išlaidoms.

3. Skolinimas verslui per alternatyvius finansuotojus – „Alternatyva“

Finansinė priemonė „Alternatyva“, suteikia galimybę smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gauti reikiamą finansavimą verslui per alternatyvaus finansavimo teikėjus. Gali būti teikiamos paskolos, skirtos SVV subjekto investicijoms finansuoti ir (ar) apyvartinio kapitalo trūkumui papildyti, jeigu toks finansavimas yra susijęs su SVV subjekto naujos veiklos pradėjimu arba esamos veiklos palaikymu, stiprinimu ar plėtra.

3. Paskolos kelionių organizatoriams, apgyvendinimo ir maitinimo paskolų tiekėjams

Paskolos turizmo paslaugų teikėjams – tai paskolos, kurių tikslas – mažinti COVID-19 pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams jų atsiskaitymui su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų, teikiančių klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas, bei viešojo maitinimo paslaugas teikiančių verslo subjektų būtinosioms išlaidoms finansuoti.

3.2.7. Užimtumo tarnybos parama

Viena iš Užimtumo tarnybos teikiamų paramos priemonių yra skirta padėti įdarbinti tam tikras sąlygas atitinkančius darbuotojus. Įdarbinusiam darbdaviui nustatytą laikotarpį mokama subsidija darbo užmokesčiui, skirta įdarbinamo asmens darbo užmokesčiui ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos dydis negali būti didesnis kaip 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžiai ir sudaro 50, 60 arba 75 procentus apskaičiuotų lėšų. Įdarbinimo subsidijuojant trukmė gali būti iki 6 mėnesių, iki 24 mėnesių arba neterminuotai per visą darbo laikotarpį (nustatytos sąlygos).

Kita Užimtumo tarnybos teikiamos paramos priemonė – darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonė – tai pagalba verslui ir galimybė darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas gali būti organizuojamas asmenims, kurie pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją pradeda darbo veiklą. Finansavimo trukmė – iki 12 mėnesių. Darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Taip pat darbdaviui, paskyrusiam atsakingą darbuotoją, kuris moko naujai įdarbintą asmenį ir jam skiria daugiau nei 20 proc. savo darbo laiko, papildomai kompensuojamos darbo įgūdžių įgijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo išlaidos, bet ne daugiau kaip 20 procentų nuo apskaičiuotos subsidijos darbo užmokesčiui.

3. Pagalbos verslui fondas

Įkurtas naujas Pagalbos verslui fondas (toliau – Fondas) padeda užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės, susidūrus su COVID-19 sukeltais iššūkiais. Pagrindinis Fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, Fondas investuos į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Taip pat šiuo Fondu siekiama paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu siekiama ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Už Fondo valdymą, investicijų vertinimą, atranką, investicijų priežiūrą, rizikos valdymą ir Fondo grąžą atsakinga Finansų ministerijos įsteigta UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA).

Lietuvoje veikia apie 4 500 vidutinių ir didelių įmonių (turinčių bent 50 darbuotojų), kurios sukuria daugiau kaip 60 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei pusę visų darbo vietų Lietuvoje. Tokios įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į Valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies veiklos sutrikimas ar bankrotas atsilieptų Valstybės ūkiui. Kadangi apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams, neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų ekonomiką, mažesnes įmones, būtų prarastos darbo vietos bei sumažintos darbuotojų pajamos. Fondas tūrėtų būti patogus ir naudingas įrankis verslui. Pagrindinės finansinės priemonės, kurias naudos Fondas, bus paskolos, obligacijos, hibridinės, kapitalo požymių turinčios priemonės ar dalyvavimas valdant įmonių akcinį kapitalą.

3. Valstybės parama – subsidijos įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims

• Subsidija darbdaviams už darbuotojus prastovose.

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu darbdaviui mokamos darbo užmokesčio subsidijos už darbuotojus, esančius prastovose. Subsidija mokama, kol tęsiasi ekstremali situacija ir (ar) karantinas. Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pakeitimą, pagal kurį subsidijos už prastovas galės būti mokamos ir toliau, atšaukus karantiną, bet tęsiantis ekstremaliai situacijai. Valstybės parama darbdaviams ir darbuotojams teikiama ne ilgiau nei iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Darbdaviai gali gauti subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti, kurie patenka bent į vieną iš trijų kategorijų.

• Subsidijos iš prastovų atšauktų darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti gali būti mokamos darbdaviams, kurie per karantiną neatleido darbuotojų, bet paskelbė jiems prastovas ir paprašė Valstybės pagalbos. Subsidijos po prastovų bus mokamos tik už darbuotojus, kuriems buvo ar yra skelbtos prastovos ir mokėtos subsidijos per karantiną. Gali būti mokama atšaukus prastovą karantino metu arba pasibaigus karantinui;
• Subsidijos gali būti mokamos darbdaviams, kurie į laisvas darbo vietas įdarbina Užimtumo tarnybos nukreipiamus remiamus bedarbius;
• Subsidijos priklausys ir darbdaviams, kurie patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Subsidijos šiems darbdaviams bus mokamos ne daugiau nei už 10 darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 asmens.
• Parama savarankiškai dirbantiems asmenims 

Savarankiškai dirbantiems asmenims ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu Valstybė teikia paramą – fiksuotą išmoką 257 Eur. Prašymas skirti išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui gali būti pateiktas tik vieną kartą.

Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu teikiama Valstybės parama savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie dėl šalyje paskelbto karantino negalėjo vykdyti savo veiklos bei prarado pajamas. Savarankiškai dirbantys asmenys, norintys pakeisti vykdomą ekonominę veiklą, gali teikti paraiškas paramai gauti. Paraiškas gali teikti savarankiškai dirbantys asmenys, atitinkantys šias sąlygas:

• kurie gavo Užimtumo įstatymo 51 straipsnyje nurodytą išmoką savarankiškai dirbančiam asmeniui;
• keičiantys vykdomos ekonominės veiklos rūšį.

Naujai darbo vietai steigti skiriamos paramos dydis negalės viršyti 6980,50 eurų. Asmenys, įsteigę darbo vietą sau, privalės ją išlaikyti ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Darbo vieta turi būti įsteigta per sutartyje numatytą terminą, bet ne ilgiau nei per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo datos.

3. VERSLO INKUBATORIŲ, VERSLO CENTRŲ, TECHNOLOGINIŲ PARKŲ STEIGIMAS IR JŲ TEIKIAMOS PASLAUGOS

Dažniausiai parama SVV yra suprantama kaip mokesčių lengvatos. Tačiau be šios paramos formos ne mažiau svarbios ir kitos. Šiandien Vyriausybė yra sukūrusi priemonių visumą, skirtą SVV remti. SVV plėtros projektus administruoja Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Ūkio ministerija yra įsteigusi Verslo informacijos centrus ir Verslo inkubatorius, kurie verslininkams teikia informacijos, konsultavimo, mokymo, reklamos paslaugas, organizuoja informacijos sklaidos renginius, rengia parodas, tarpininkauja ieškant finansinių rėmėjų, užsienio partnerių. Viena iš tokių – VšĮ „Versli Lietuva“ – Ūkio ministerijos įsteigta agentūra, skatinanti verslumą, tvarią ir modernią verslo plėtrą, startuolių ekosistemą bei eksportą Lietuvoje. „Versli Lietuva” – tai „vienas langelis” verslui per visą jo raidos ciklą. Kitos įmonės – dažniausiai tai savivaldybių viešosios įstaigos, kurios remia smulkų ir vidutinį verslą.

Pavyzdžiui, INVEGA vykdo finansavimo priemonę „Verslo konsultantas LT“ – smulkiajam ir vidutiniam verslui teikia reikiamą informacinę, konsultacinę, metodinę ir kitą paramą verslo pradžios, finansavimo šaltinių, naujų technologijų diegimo ir kitais verslo organizavimo klausimais. Naujiems ekonominės veiklos kūrėjams siūloma „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, kurią vykdo NMA. Agentūra siūlo suteikti paramą rekonstruojant, statant, remontuojant pastatus, padengiant lizingo išlaidas, kuriant ir įgyvendinant verslo infrastruktūros projektus. LVPA administruojama finansavimo priemone „DPT (didelio poveikio technologijų) pramonei LT+” siekiama stiprinti ir modernizuoti SVV pramoninę bazę, sudaryti sąlygas plėtoti masinę inovatyvių produktų gamybą. Taip pat LVPA skatina SVV kuo daugiau dėmesio skirti naujų užsienio rinkų paieškai ir plėsti esamas rinka – už tai atsakingas projektas „ Naujos galimybės LT “.

3.3.1. Invega

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) – LR Vyriausybės įkurta nacionalinė plėtros įstaiga, skirta padėti verslo atstovams gauti reikiamą finansavimą. Institucijos misija yra skatinti Lietuvos verslo augimą ir konkurencingumą: jos suteikiamos garantijos padeda išspręsti nepakankamo ar nepatrauklaus finansų įstaigoms užstato problemą, administruojamos lengvatinės paskolos, visuotinės dotacijos bei rizikos kapitalo priemonės palengvina priėjimą prie finansavimo šaltinių.

INVEGOS veikla yra orientuota į Valstybės finansuojamų priemonių, skirtų skatinti SVV ir ūkio subjektus veiklos pradžios, vykdymo ir plėtros etapuose bei skirtų darbo vietų kūrimui ir (ar) išlaikymui ar konkurencingumo didinimui, įgyvendinimą. Ataskaitiniu laikotarpiu dalis INVEGOS įgyvendinamų priemonių ir veiklų buvo įgyvendinamos ir finansuojamos panaudojant Valstybės biudžeto lėšas, į INVEGOS valdomus kontroliuojančiuosius fondus grįžusias lėšas ir 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas.

INVEGOSadministruojamomis Valstybės pagalbos priemonėmis 2020 metais verslams buvo paskirstyta daugiau kaip 450 mln. Eur. Didžioji dalis lėšų, apie 340 mln. Eur, panaudota įgyvendinant finansines priemones, skirtas padėti verslui įveikti COVID-19 pandemijos padarinius. Tuo tarpu suteiktų ilgalaikių verslo skatinimo priemonių suma sudaro 110 mln. Eur. INVEGOS priemonėmis ir toliau gali naudotis įmonės ir verslininkai, ieškantys finansavimo šaltinių plėtrai ar veiklos stabilumui užtikrinti. Tikslinės finansinės priemonės pandemijos padariniams mažinti yra prioritetinė pagalba. Tačiau šalia jų prieinamos ilgalaikės verslo skatinimo finansinės priemonės taip pat gali suteikti verslui stabilumo nuolat besikeičiančios situacijos akivaizdoje ir padėti pamatus ilgalaikei veiklos plėtrai. Itin daug paraiškų sulaukiama siekiant gauti palūkanų kompensacijas. Verslas aktyviai naudojasi 100 proc. siekiančiomis kompensacijomis.

Finansavimo šaltinių stokojantiems verslams nuolat teikiamos ilgalaikės verslo skatinimo finansinės priemonės – tai INVEGOS individualios garantijos, tikslinės eksporto kredito garantijos, portfelinės garantijos paskoloms, lizingui ar faktoringui, lengvatinės paskolos bei paskolos iš naujosios skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“, įvairios INVEGOS finansuojamos rizikos kapitalo priemonės. Pasinaudojant šiomis finansinėmis priemonėmis, šiais metais verslus jau pasiekė per 110 milijonų eurų.

3. . SAVIVALDYBIŲ PARAMA

Savivaldybių institucijos gali skirti finansinę paramą SVV plėtrai iš įsteigtų SVV skatinimo fondų. Nuo 1998 metų iki 2019 metų ženkliai išaugo ne tik savivaldybių, turinčių SVV fondus, skaičius, bet ir bendra Lietuvos savivaldybių skiriama lėšų suma SVV skatinimui ( nuo 1,5 mln. 1998 m. iki 6,5 mln. 2019 m.).

Savivaldybės SVV fondų lėšas naudoja lengvatinių paskolų teikimui, palūkanų kompensavimui, naujų darbo vietų kūrimui, verslo plėtrą skatinančių priemonių rėmimui – konferencijų, mugių, verslo misijų organizavimui, informacijos apie verslo sklaidą skatinimui ir kitiems tikslams. Savivaldybių skatinimo fondų teikiama finansine parama gali pasinaudoti SVV subjektai, registruoti atitinkamai savivaldybei priklausančioje teritorijoje.

Remiantis statistiniais duomenimis, galima teigti, kad net 56 iš 60 savivaldybių turi SVV rėmimo fondus ar programas. Tačiau VŠĮ „Versli Lietuva” nuomone tik penkiose iš visų savivaldybių minėtos programos teikia realią naudą. Tikima, kad savivaldybių skiriama parama išnaudojama nenaudingai: dažniausiai fondų lėšomis yra padengiamos įmonės steigimo išlaidos, kai verslui kur kas labiau reikalinga parama įrangai įsigyti, verslo planams parengti ar gauti paskolų garantijas.

3.4.1. Vilniaus rajono Savivaldybės SVV rėmimo fondas

Kaip pavyzdį panagrinėsime Vilniaus rajono Savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondą, kurio lėšos skirtos finansiškai remti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, įregistruotus ir vykdančius veiklą Savivaldybės teritorijoje ir atitinkančius šių nuostatų reikalavimus.

Sprendimus dėl finansinės paramos skyrimo pareiškėjams priima SVV rėmimo fondo lėšų skirstymo komisija. Komisijos posėdis inicijuojamas pagal poreikį.

Teikiamos finansinės paramos formos ir dydžiai:

• dalinis palūkanų kompensavimas už paskolas, gaunamas verslo plėtros projektams įgyvendinti (išskyrus paskolas apyvartinėms lėšoms). Dengiama iki 50 proc. palūkanų, bet ne daugiau kaip 1000 Eur. Palūkanos kompensuojamos pagal pateiktą pažymą apie paskolos gavėjo sumokėtas palūkanas ir taikytą palūkanų normą. Ši paramos forma gali būti taikoma tik vieną kartą per trejus metus;
• verslo planų, investicinių projektų ir paraiškų gauti finansinę paramą iš kitų fondų rengimo išlaidoms kompensuoti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams – iki 50 proc., bet ne daugiau kaip 1000 Eur dokumentais pagrįstų konsultantų ir ekspertų suteiktų paslaugų apmokėjimo išlaidų. Finansavimas skiriamas konsultantų ir ekspertų suteiktų paslaugų: verslo plano arba investicinio projekto rengimo, paramos programos, į kurią kreipiamasi dėl projekto finansavimo, nustatytos formos paraiškos parengimo ir kitų privalomųjų dokumentų rengimo, išlaidoms kompensuoti. Finansavimas pagal šią priemonę skiriamas pateikus pažymą/sutartį projektui finansuoti;
• smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto kvalifikacijos kėlimo išlaidų dengimas – kai Savivaldybė Paramos gavėjui dengia iki 100 proc. tinkamų padengti kvalifikacijos kėlimo kursų, mokymų, seminarų išlaidų, bet ne daugiau kaip 300 Eur per kalendorinius metus. Finansavimas skiriamas darbuotojų mokymams, siekiant suteikti ir (ar) tobulinti jų profesinius gebėjimus, žinias ir įgūdžius. Parama neskiriama darbo saugos ir duomenų apsaugos dokumentų tvarkymo išlaidoms kompensuoti;
• smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto dalyvavimo Lietuvoje ir (ar) užsienyje vykstančiose parodose, kuriose pristatoma Pareiškėjo gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos, patirtų išlaidų dengimas. Kompensuojama iki 50 proc. patirtų išlaidų, bet ne daugiau kaip 900 eurų per kalendorinius metus. Kompensuojamos išlaidos, susijusios su dalyvavimu parodoje – registracijos mokestis, mokėjimai už parodos ploto nuomą ir/ar stendo su įranga nuomą;
• informacinių, reklaminių leidinių parengimo ir leidybos bei reklamos priemonių išlaidų kompensavimas iki 100 proc. patirtų išlaidų, bet ne daugiau kaip 700 Eur per kalendorinius metus;
• smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto internetinės svetainės, elektroninės parduotuvės sukūrimo ir palaikymo išlaidoms padengti iki 100 proc., bet ne daugiau kaip 800 Eur per metus;
• įrangos įsigijimo išlaidų, patirtų steigiant arba plečiant veiklą, kompensavimas iki 100 procentų, bet ne daugiau kaip 1500 Eur vienam Paramos gavėjui per kalendorinius metus. Įranga turi būti susijusi su darbo vietos funkcionavimu teikti paslaugas ir/ar gaminti prekes, gaminius ar produkciją;
• gamybos, paslaugų teikimo veiklai naudojamų nekilnojamojo turto arba negyvenamųjų patalpų (išskyrus Valstybės ir Savivaldybės turtą) nuomos išlaidoms padengti iki 50 proc., bet ne daugiau kaip 1000 Eur per kalendorinius metus. Sutartis negali būti pasirašyta su susijusiais su SVV subjektu asmenimis. Nuomos sutartis turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre;
• SVV subjektams, pasirašiusiems sutartį su Užimtumo tarnyba pagal Vietinio užimtumo iniciatyvų (VUI) programas ir įgyvendinantiems jas Vilniaus rajono Savivaldybės teritorijoje – 300 Eur vienai darbo vietai (išskyrus vadovo pareigas), bet ne daugiau kaip 1200 Eur per metus. Parama suteikiama pateikus sutartį.

3.5. EUROPOS SĄJUNGOS PARAMA SVV

Skaičiuojant kartu su kaimo plėtros programa ES parama verslui 2014 – 2020 metais siekė 8 mlrd. Eur. ES parama išdalinta prioritetais ir kiekviena ministerija turi daugybę priemonių, kuriomis galima pasinaudoti. Verta paminėti, kad net 52 % gautų Europos Sąjungos paramos lėšų turėjo atitekti būtent smulkaus bei vidutinio verslo subjektams.

Europos Sąjungos komisija anksčiau pasisakydavo, kad svarbesnis yra būtent stambus verslas, kurį plėtoja didelės įmonės, tačiau paskutiniais metais Europos Komisija palaipsniui keičia savo nuomonę. Dabar Komisija yra linkusi manyti, kad smulkus verslas turi didelį potencialą ir yra ypatingai svarbus. 2014 metais Lietuvos Ūkio ministerija pradėjo skelbti pirmus kvietimus dalyvauti ES paramos gavimo konkurse.

Norint gauti ES paramą, reikia rašyti projektus ir laukti jų patvirtinimo, tačiau yra galimybių paramą gauti paprastesniais būdais.

Vienas jų – konsultacijos ir mokymai. Tai ypač aktualu smulkiam verslui, kuris ne visuomet turi resursų samdytis konsultantus ar lektorius ir sulaukti pagalbos iš šalies. Šiuo atveju galima tiesiog kreiptis į specialius Verslios Lietuvos konsultantus, dirbančius kiekviename iš regionų – niekam atsiskaityti nereikės, konsultacijas skaičiuoja, fiksuoja ir dokumentus pildo patys konsultantai.

Kita forma – tai paskolų palūkanų kompensavimas ir darbo užmokesčio subsidijos. Pasirinkus šią paramos formą, per kredito unijas galima gauti lengvatinę paskolą su Valstybės garantija. Šios paskolos nėra labai didelės, jos siekia iki 20 000 Eur, tačiau atidavimo laikotarpis gana ilgas, todėl pradedančiajam verslui, kuriam trūksta apyvartinių lėšų, tai yra viena iš pagalbos formų. Be to, gavęs šią paskolą, verslas gali pretenduoti į darbo užmokesčio subsidiją. Užtenka pateikti reikalingus dokumentus ir dalis darbo užmokesčio bus kompensuojama iš ES fondų per tam tikrą priemonę.  

Trečioji forma – tikslinė parama pagal tam tikras priemones. Šiuo atveju jau reikia teikti projektus. Valstybė, dėliodama prioritetus, priemones nukreipia tam tikra kryptimi. Šiuo metu labiausiai skatinamos 3 pagrindinės kryptys: smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas, inovacijų skatinimas ir kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas, kas daugiausia susiję su darbuotojų kompetencijų didinimu ir galimybe tobulintis.

Viena iš priemonių, kuria gali pasinaudoti praktiškai kiekvienas smulkaus ir vidutinio verslo atstovas – inovaciniai čekiai. Tai galimybė smulkiam ir vidutiniam verslui pasinaudoti akademinės bendruomenės žiniomis ir turima baze. Naudojantis šia priemone, galima gauti iki 66 532 Eur paramos. Paraiškos šiai paramai gauti yra priimamos nuolat, vadinasi nereikia laukti tam tikrų terminų. Administravimas taip pat gana paprastas – nereikia atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą, o gauta suma galima padengti iki 70 proc. inovacijos diegimo kaštų. Tai gali būti labai įvairios paslaugos: įvairūs bandymai, tyrimai, receptų kūrimai, inovatyvios interneto svetainės ar programėlės kūrimas.

3.5.1. Verslumo skatinimo fondas 2014-2020, finansuojamas iš ESF (VSF2)

Priemonė skirta verslininkams, kurie nori pradėti arba plėsti verslą iki 1 m. Pagal priemonę teikiamos lengvatinės paskolos iki 25 tūkst. eurų, siūlomos nemokamos konsultacijos. Pasinaudojus priemone, galima pasinaudoti kompensavimo priemone „Subsidijos verslo pradžiai“ ir gauti dalies darbo užmokesčio kompensaciją. Priemonė finansuojama iš Europos socialinio fondo.

3.5.2. Pasidalintos rizikos paskolos, finansuojamos iš ERPF (PRP)

Paskolos, pagrįstos skolinimo principu. Šiai finansinei priemonei įgyvendinti naudojamos PRP priemonei skirtos lėšos ir PRP priemonės valdytojo privačios lėšos pagal 45/55 rizikos pasidalinimo proporciją: teikiant finansavimą, PRP priemonės valdytojas prie 45 proc. PRP paskolos/kredito linijos dalies, prisideda 55 proc. savo nuosavų lėšų suma. Maksimalus vienos paskolos dydis SVV subjektui – 4 mln. eurų. Paskolų kiekis vienam SVV subjektui nėra ribojamas. Pagal šią priemonę finansavimą paskolos ar kredito linijos forma teikia ir dokumentaciją rengia PRP priemonės valdytojai besivadovaudami savo vidaus tvarkomis ir procedūromis: AB Šiaulių bankas ir AB bankas Swedbank. Ši finansinė priemonė finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo.

4. SĄLYGOS, DOKUMENTAI VALSTYBĖS PARAMAI GAUTI

Šiame skyriuje pateikiami keli pavyzdžiai, apibūdinantys kokias sąlygas turi atitikti ir kokius dokumentus turi pristatyti SVV subjektas, norėdamas gauti Valstybės paramą.

4.1. Dokumentai 100 proc. palūkanų kompensacijai gauti paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpiu / INVEGA

• Dotacijos sutartis;
• Paraiška;
• „Vienos įmonės“ deklaracija;
• SVV subjekto statuso deklaracija
• Paskolos sutarties pakeitimo kopija po paskutinio atidėjimo;
• Aktualus paskolos grafikas, pasirašytas finansų įstaigos;
• Aktualus paskolos grafikas XLS formatu;
• Įmonės vadovo ir (arba) verslininko įgaliojimas, jei paraišką pasirašo ne vadovas;
• Verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo kopija ( jei pareiškėjas fizinis asmuo);
• ES struktūrinių fondų arba LR Valstybės ar Savivaldybės institucijų lėšomis remiamo projekto sutarties arba sprendimo kopijos;
• Finansų įstaigos pažyma apie pareiškėji paskolos sutarties pakeitimą.

4.2. Sąlygos lengvatinei paskolai pagal finansinę priemonę gauti

Lengvatinių paskolų pagal finansinę priemonę „Verslumo skatinimas 2014-2020, finansuojamas iš VSF2 fondo“ gavėjai gali gauti darbo užmokesčio išlaidų kompensaciją už kiekvieną pagal darbo sutartį įdarbintą darbuotoją, kuriam bus mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. Kreiptis gali mažos, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba užsiimantys individualia veikla, kurie atitinka SVV subjekto statusą ir yra VSF2 paskolų gavėjai.

Darbo užmokesčio išlaidų daliai kompensuoti nustatytas 1 mėnesio fiksuotas įkainis yra 498,48 Eur, o maksimalus kompensacijos laikotarpis 18 mėn.

Norint pasinaudoti priemone, reikia pateikti paraišką INVEGAI. Darbo užmokestis bus kompensuojamas kas mėnesį.

4.3. Sąlygos, dokumentai Savivaldybės paramai gauti

Kiekvienos Savivaldybės nustatytos sąlygos gali skirtis tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. Kaip pavyzdys, pateikta Vilniaus rajono Savivaldybės sąlygos ir dokumentai SVV paramai gauti:

• Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas pripažįstamas tinkamu gauti Fondo finansavimą jei jis atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnio nuostatas ir yra įregistruotas ir vykdantis veiklą Savivaldybės teritorijoje.

• Vienu metu galima taikyti ne daugiau kaip dvi finansinės paramos formų tam pačiam paramos gavėjui. Bendra suteikta parama vienam smulkiojo ir vidutinio verslo subjektui per trejus (einamuosius ir prieš tai ėjusius paskutinius dvejus) metus negali viršyti nustatytos sumos (Vilniaus rajono Savivaldybėje – 4000 Eur).
• Verslo subjektas, norintis gauti paramą, turi pateikti prašymą, projektą, pažymą/sutartį projektui finansuoti ir pateikti kitus, prašymo formoje nurodytus dokumentus, kurie susiję su numatoma gauti parama.

4.4. Sąlygos, dokumentai ES paramai gauti

ES paramos projektams nustatomos tam tikros sąlygos. Projektų parengimas reikalauja įvairiapusių žinių ir išmanymo. Patartina pasinaudoti ES paramos konsultacijomis, kurios padėtų suprasti ES paramos skyrimo sąlygas, parengti sėkmingą projektą ES paramai gauti ir efektyviai panaudoti gautas ES paramos lėšas. Tam, kad verslo subjektui būtų suteikta parama verslui, pirmiausia reikia atlikti keletą žinksnių:

• Sužinoti ar projektas gali būti finansuojamas;

Reikėtų pasidomėti kokios sritys yra finansuojamos. Šią informaciją galima sužinoti www.esparama.lt →pareiškėjams→patvirtintos priemonės. Pagal paieškos parametrus pasirinkus dominančią sritį reikėtų pasidomėti priemonių aprašymais, sužinoti kas gali būti pareiškėjais, kokios institucijos yra atsakingos už pasirinktos priemonės įgyvendinimą. Išsamesnę informaciją Jums gali suteikti priemonės aprašyme nurodytų atsakingų už priemonės įgyvendinimą institucijų atstovai.

• Sulaukti kvietimo teikti paraišką;

Kvietimus teikti paraiškas įgyvendinančiosios institucijos skelbia svetainės skiltyje „Paskelbti kvietimai”. Jei pagal pasirinktą priemonę yra paskelbtas kvietimas, reikia pateikti paraišką. Visa informacija yra prie kiekvieno konkretaus kvietimo: reikalavimai projektams ir pareiškėjams, reikiami pateikti dokumentai, numatomas paskirstyti finansavimas, jau gautų paraiškų skaičius, informacija, kur pateikti paraišką ir kas teikia detalesnę informaciją.

• Parengti paraišką ir pateikti atsakingai institucijai;

Parengti paraišką bei projektų finansavimo sąlygų apraše reikalaujamus jos priedus ir pateikti už priemonės įgyvendinimą atsakingai institucijai. Skiltyje „Gautos ir vertinamos paraiškos” galima sužinoti, apie pateiktos paraiškos būklę, kitas paraiškas, numatomą paskirstyti ir jau skirtą finansavimą. Sulaukti paraiškų vertinimo rezultatų, jie kiekvieno vertinimo etapo pabaigoje skelbiami www.esparama.lt. Paraiškų vertinimo metu įgyvendinančioji institucija gali paprašyti pateikti vertinimui reikalingus trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją.

Taigi, tik atlikus šiuos tris žingsnius, galima tikėtis Europos Sąjungos paramos verslo projektui. Pareiškėjai gali pildyti paraiškas su prašymu suteikti jiems lengvatinę paskolą verslo plėtrai. Šios paramos gavimo procesas yra gana sudėtingas, tačiau tai yra geresnė išeitis nei paprasto komercinio banko paskola.  

5.TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS VALSTYBĖS

PARAMĄ SVV

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys Valstybės paramą smulkiam ir vidutiniam verslui yra LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas, LR biudžeto sandaros įstatymas, kiti įvairūs įsakymai ir teisės aktai ir Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros ilgalaikė strategija.

• LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas.

Nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomasValstybės paramos formas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos statusą ir funkcijas. Šiuo įstatymu sudaromos prielaidos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai ir verslumo skatinimui.

Šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja Valstybės paramos SVV subjektams teikimą ir nustato, kad Valstybės parama SVV subjektams teikiama pagal Vyriausybės smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas ir pagal Savivaldybės strateginiame plėtros ir (arba) Savivaldybės strateginiuose veiklos planuose nurodytas priemones, o teikiant Valstybės paramą, prioritetas teikiamas labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms ir verslininkams.

• LR biudžeto sandaros įstatymas.

LR biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1dalies 1 punktas, nustato, kad biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti nustatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Lietuvai teikiamos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos administravimo tvarką.

• LR Ūkio ministro įsakymas „Dėl SVV paskolų garantijų teikimo nuostatų patvirtinimo“.

Šie nuostatai nustato garantijų institucijos – uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ garantijų smulkaus ir vidutinio verslo subjektams teikimo ir įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas vykdymo sąlygas bei tvarką.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimas Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“, kuris reglamentuoja INVEGOS veiklą.
• Keletas su ES struktūrinių fondų skirstymo administracine sistema susijusių teisės aktų:

LR Vyriausybės nutarimas Nr. 2013 m. spalio 30 d. Nr. 998 „Dėl 2014–2020 metų iš Europos Sąjungos fondų lėšų planuojamų bendrai finansuoti Valstybės projektų atrankos laikinosios tvarkos aprašo patvirtinimo”;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo veiksmų programą”;

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos LR 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr.1443;

Rekomendacijos dėl projektų išlaidų atitikties Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimams;

LR finansų ministro įsakymas „Dėl finansų ministro 2008 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. 1K-112 „Dėl netiesioginių projekto išlaidų nustatymo ir apmokėjimo naudojant vienodo dydžio normą taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo;

IŠVADOS

SVV galime apibūdinti kaip privačius fizinius asmenis bei verslo organizacijas, kuriose dirba mažai darbuotojų, kurių metinės pajamos ar valdomas turtas yra nedidelis, kurių paslaugos nukreiptos į lokalinę (vietinę) rinką ir kurie verčiasi savarankiška veikla. Tokiems ūkio subjektams Valstybės parama reikalinga visose veiklos stadijose ir subjektui susidūrus su problemomis.

SVV verslas Lietuvoje, kaip ir išsivysčiusiame pasaulyje, tampa visuotinai pripažintu, vienu iš esminių ekonominio augimo ir nacionalinio konkurencingumo didinimo veiksnių. Verslumo skatinimas yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos krypčių. Valstybės teikiama parama – vienas iš svarbiausių verslumo skatinimo būdų. Valstybės paramos smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai formos bei metodai yra labai įvairūs – tai mokestinės lengvatos, finansinė parama, verslo centrų ir pagalbos fondų steigimas, ES parama verslui plėtoti ir kt.

Viena iš analizuotų Valstybės paramos formų – mokesčių lengvatos. SVV labiausiai priimtina paprastesnė mokesčių sistema su mažesniais mokesčiais. Mažesni mokesčiai sukuria palankesnę aplinką sąžiningumui bei verslui būti teisėtam, o tai reiškia savo ruožtu norą laikytis įstatymų ir mokėti mokesčius. Laiku ir tikslingai suteikta mokesčių lengvata vėliau atsiperka kaip sėkminga investicija, kurios pasekmė – rezultatyviai veikiančios ir augančios SVV įmonės, didėjantis darbo vietų skaičius ir išaugę Valstybės biudžeto pajamos. Kiekvienai Valstybei svarbu sukurti kuo geresnę mokesčių sistemą su mokestinėmis lengvatomis smulkiam ir vidutiniam verslui ir efektyviai ją valdyti.

Kitos paramos formos – finansinės priemonės, skirtos ilgalaikiam verslo skatinimui ir verslo plėtrai sudarytos lengvinančios sąlygos. Pasitelkiant sukauptą patirtį, technologinius bei žmogiškuosius resursus, Vyriausybė stengiasi įgyvendinti pagalbos SVV priemonių paketą. Vyriausybė savo strateginėje programoje numato: palengvinti smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygas gauti finansavimą; sukurti ir įgyvendinti mažų įmonių reguliavimo paketą, kuriame smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms bus nustatyta supaprastinta apskaita ir palengvintos apmokestinimo sąlygos, registracijos procedūrą perkeliant į elektroninę erdvę; stiprinti bendrą visuomenės verslumo kultūrą, skatinti įmonių kūrimąsi ir lengvinti priėjimą prie rizikos kapitalo ir mikrokreditų. Šioms priemonėms įgyvendinti įkurta Lietuvos SVV plėtros agentūra, sukurti nacionaliniai ir regioniniai verslo plėtros projektai, kuriamos institucijos, privalėsiančios užtikrinti techninę ir finansinę pagalbą SVV subjektams, realizuojamos tarptautinių institucijų SVV rėmimo ir skatinimo programos. Pagrindinis visų šių priemonių tikslas – sukurti palankią aplinką smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai.

Europos Sąjunga yra linkusi plėtoti valstybių narių smulkųjį bei vidutinį verslą, todėl visi norintys gali pasinaudoti ir šia galimybe bei prisidėti prie Lietuvos smulkaus verslo plėtros.

Įvertinęs savo poreikius, smulkus ir vidutinis verslas gali pasinaudoti keliomis jam priimtiniausiomis pagalbos priemonėmis. Svarbu sudėlioti prioritetus, kad, kreipiantis dėl finansavimo, būtų efektyviai išnaudojamos galimybės gauti maksimalią vienai įmonei numatytą bendrą Valstybės lėšų sumą.

Galima daryti išvadą, kad Valstybei rūpi smulkus ir vidutinis verslas, todėl ji rūpinasi jo plėtra. Smulkaus verslo subjektams šiuo metu yra taikoma nemažai lengvatų ir visų formų Valstybės pagalba yra reikalinga, nes atliepia skirtingus poreikius ir siekia skirtingų tikslų. Asmenys, išmanantys tokios paramos verslui taikymo procesus, be abejo gali tapti sėkmingais verslininkais ir protingai panaudoti jiems suteikiamas lengvatas ir lėšas.

Valstybės parama smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai – tai investicija į visuomenės gerovę.

Uppsatsen, avhandling, essee, referat https://uppsats.eu/

Gali būti aktuali paskola verslui