Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centre gydomų vaikų tėvams pristatyta Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ lėšomis išleista Rachel A. Ormsby knyga „Mokantis šokti lietuje“ (Vadovas tėvams apie neuroblastomos diagnozę, gydymą ir daugelį kitų dalykų). Motina, kuriai likimas lėmė išgirsti gyvenimą sutrikdančią sūnaus Natano diagnozę, pereiti visus sūnaus gydymo etapus, susidurti su kliūtimis po aktyvaus gydymo grįžus į įprastą gyvenimą, atvirai pasidalijo savo istorija, įžvalgomis, patarimais.
Pasak centro vadovės dr. Jelenos Rascon, šios knygos pristatymu pacientų tėvams tarsi sakome, kad siekiame būti ne tik profesionalūs specialistai, kurių pagrindinis tikslas išgydyti jų vaikus nuo onkologinės ligos, bet ir suprantame vaiko tėvų ir artimųjų poreikį gauti iš mūsų visokeriopą moralinę ir psichologinę pagalbą.
Idėją išversti šią amerikietės moters parašytą knygą dr. Jelena Rascon parsivežė iš Cincinačio vaikų ligoninės, kur susipažino su gydytoja, gydžiusia knygoje aprašytą Nataną, ir jo mama, knygos autore. Knyga yra išversta į daugybę pasaulio kalbų, turi didelį gerbėjų ratą, o šiandien ji pasiekia ne tik tuos, kurie turi panašios gyvenimo patirties, bet ir tuos, kurie neabejingi likimo išbandymus patyrusių šeimų istorijoms.
Prie knygos, kurią iš anglų kalbos vertė Rasika Pašakinskaitė, teko prisidėti ir Vaikų ligoninės vaikų hematologėms dr. Godai Vaitkevičienei ir Indrei Tamulienei, kad skaitytojas geriau suprastų Amerikos ir Lietuvos skirtingų sveikatos, socialinės ir švietimo sistemų padiktuotus gyvenimo ir aplinkos skirtumus, amerikiečiams įprastus medicinos terminus pakeistų tikslūs lietuviški atitikmenys.
„Mamos patarimai, kaip dirbti su vaiku, kad jis greičiau grįžtų prie savo įprastos veiklos, įveiktų kliūtis, atsirandančias po gydymo, tėvams turėtų labai praversti. Net mes, gydytojai, susikoncentravę į tikslą išgydyti vaiką, pasiekti, kad liga kuo greičiau atsitrauktų, ne visada sužinome, kokias problemas – mokymosi, psichologines, adaptacijos vaikai patiria, grįžę iš ligoninės į savo įprastą aplinką,“ – teigia gydytoja Indrė Tamulienė.
Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ jau yra išleidusi ne vieną dešimtį leidinukų, padedančių onkologinėmis ligomis sergančių vaikų tėvams gauti daugiau rašytinės informacijos apie onkologines ligas, vaikams – prieinama forma perskaityti apie tekusį išbandymą ir būdus pozityviai jį įveikti. Pristatydama dvejus metus trukusį darbą ir pastangas, kad knyga pasiektų visuomenę, asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė tėvams linkėjo, skaitant šią knygą, pasisemti tvirtybės ir įkvėpimo sunkiu laikotarpiu, blogas emocijas paversti tikėjimu, palaikymu, galimybe šį laiką išnaudoti šeimai suburti dėl bendro tikslo ir dėl jo dar labiau sutvirtėti.
Vaikų onkohematologijos centro gydytojai taip pat skatina tėvus dalintis savo problemomis, abejonėmis ir poreikiais pirmiausiai su centro personalu. Šiuo metu specialistų komandą papildė dar vienas psichologas, todėl vaikams ir jų tėvams psichologinė pagalba teikiama dvylika valandų per parą.
Pasak psichologės Monikos Lukoševičiūtės, „psichologo darbas skyriuje visada intensyvus, visiems vaikams norisi parodyti dėmesį, su visais pabendrauti. Tėvai kreipiasi pagalbos tada, kai turi klausimų, nori gauti patarimų, kaip geriau bendrauti su vaiku, kokiu būdu ir kiek jam suteikti reikalingos informacijos apie ligą“.
Dirbdami su pacientais ir jų artimaisiais psichologai palaiko teigiamą emocinį foną, taip mažindami stresą ir didindami viltų ligoniams ir jų artimiesiems padėti kuo geriau prisitaikyti prie esamų gyvenimo sąlygų. Tam pasitelkiami specifiniai metodai, pavyzdžiui, meno ir žaidimų terapija, relaksacijos bei streso mažinimas ir parama viso gydymo laikotarpiu.
