gelezine tvora

Sodyba ar  kiemas –tai privati visos šeimos ir kiekvieno jos nario individualus pasaulis, į kurį įsileidžiam tik artimiausius ir brangiausius žmones. Tai vieta, kurioje gali pasislėpti nuo viso pasaulio arba, atvirkščiai, atveri ją visiems. O tam, kad būtu jauku kiemas turi būti prižiūrėtas, išpuoselėtas ir svarbiausia patogus. Būtent tam į pagalba pasitelkiama mažoji kiemo architektūra:

tvoros, arkos, lauko baldai, vaikų žaidimo aikštelės, lauko židiniai ir t.t.

 

Tvorų pasirinkimas

 

Mūsų senoliai tvoras tverdavo prie į žemę sukaltų kuolų susuktomis vytelėmis, pritvirtindavo išilgines kartis, įpindavo šakų, vytelių žiogrių. Dabar tvoros kalamos vinimis, virinamos elektra, gaminamos iš metalo, mūrijamos iš akmenų ar plytų, liejamos iš betono ir t.t. Tvorą dar galima ir pasisodinti. Taigi šiais laikais yra tiek tvorų tipų ir jų variantų, kad kiekvienas1 sodybos šeimininkas gali laisvai pasirinkti tiek tvoros tipą, tieki medžiagas, tiek tvėrimo būdą ir originaliai apsitverti. Svarbiausia, mokėti išsirinkti tinkamiausią tvoros variantą dizaino, įrengimo bei finansiniu atžvilgiu ir be didesnių kaštų, pasitelkus savo išmonę ir šeimos narius, aptverti gražiai priderintą prie pasta­tų ir aplinkos dailią tvorą. Renkantis tvorą būtinai reikėtų atsižvelgti į jos paskirtį, estetinę išvaizdą bei regioninį etnografiškumą.

 

Tvora— sodybos puošmena

 

Šiais  laikais tvoros  taip pat nepraranda aktualumo.  Jos saugo o nuo triukšmo, vėjo, dulkių, svetimų akių, judriose vietose-vaikus nuo nelaimių.

Tvora, kaip sodybos architektūros elementas, jungia visus statinius į vieningą visumą, žymi sklypo ribas, sukuria jaukumo, saugumo jausmą, foną sodybos augalams, atskiria jaukų poilsio kampelį ir leidžia pajusti, kad čia yra vienintelė vieta,kurioje galima būti nepastebimam.medine tvora

Tvoros būna medinės, metalinės, mūrinės, akmeninės, kombinuotos, ekologinės ir gyvų augalų— gyvatvorės. Jos gali būti uždaros, pusiau atviros ir ažūrinės. Vieningas stilius bus išlaikytas, jei tvora bus iš tų pačių medžiagų ir tokio pat stiliaus, kaip ir pastatai.

Tvoros sodyboje atlieka dvi pagrindines funkcijas: praktinę- saugumo nuo chaotiško žmonių ir gyvūnų judėjimo, ir estetinę- puošia sodybą ir formuoja erdves.Sodyboje grožis ir

nauda nėra nesuderinami dalykai. Dar antikos laikais Sokratas tarp grožio ir tikslo dėdavo lygybės ženklą.


 

ATRAMINĖS SIENELĖS

 

Jeigu jūsų sodyba ar sklypas sodų bendrijoje yra nelygioje, šlakuotoje vietoje, manykite, kad jums labai pasisekė. Tačiau tik tuomet, kai sklypo nuolydis neviršys 10-15 laipsnių. Čia jūs galėsite kompleksiškai ir išradingai panaudoti įvairius architektūrinius elementus: takus, laiptus, atramines sieneles bei alpinariumą su vandens telkiniu. Jų aplinkoje galės augti kalnų, pakrančių, pelkiniai bei vandens augalai. Minėti architektūriniai elementai tarpusavyje yra glaudžiai susiję ir vieni kitus kompoziciniu atžvilgiu veikia. Šlaituotame sklype dažniausiai takas klojamas šalia atraminės sienelės, ją gali kirsti lauko laiptai, o pati sienelė gali pereiti į alpinariumą, šalia kurio įrengiamas baseinėlis su pelkute.

 

                        Reljefo architektūrinių elementų kompozicija

 

Taigi kontrastingo reljefo sodyboje dažniausiai susiformuoja kelios tokios vietos, arba vadinamieji architektūriniai elementų mazgai ar centrai, kuriuose „susibėga“ takas, aikštelė, atraminė sienelė, lauko laiptai, šalia gali būti alpinariumas, vandens baseinas su tilteliu ir kt. Šią aplinkos planavimo elementų visumą būtina tinkamai išspręsti estetiniu kompozicijos požiūriu. Pirmiausia reikia apsispręsti dėl planavimo principo: ar architektūrinius elementus ir jų išdėstymą projektuosite griežtai geometriškai, ar laisvai, panaudodami gamtines formas. Jeigu projektuosite griežtų formų elementus, juos tarpusavyje įmikite geometriškai, ir atvirkščiai. Galimas ir mišrius variantus, tačiau viena iš elementus jungiančių grandžių turi išlikti jų I mina. Jeigu moduliu laikoma stačiakampio ar kvadrato forma, prie jų labai dera apskritimas arba ovalas, tačiau jos yra artimos ir gamtinėms formoms. Todėl šios formos dera tiek griežtoje, tiek laisvoje kompozicijoje. Kita jungiamoji

grandis – medžiaga. Terasos grindys, lieptas, lauko baldai gali būti iš medienos, o atraminės sienelės, takai ir laipteliai — iš tos pačios rūšies akmens: lauko akmens, dolomito, klinčių, granito ir t.t. Prie šių medžiagų gerai tinka ir metalas, betonas, keramika. Visos šios gamtinės medžiagos tarpusavyje gražiai dera. Galimas ir monokompozicinis variantas, kada visi elementai pagaminti iš vienos medžiagos: medžio, akmens ar betono. Toliau kalbėsime apie atraminių sienučių statybą ir pritaikymą įvairiomis aplinkos sąlygomis.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here