Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtą įstatymą, kuriuo įgyvendinamas 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo.
Šis įstatymas padės kreditoriams paprasčiau siekti tarpvalstybinio skolų išieškojimo, laikinai blokuojant lėšas esančias užsienio valstybėse gyvenančių skolininkų sąskaitose.
Ne paslaptis, kad šie pokyčiai sujauks kai kurių emigrantų gyvenimus, o teisės specialistai įžvelgia, kad nemažai įsiskolinusių lietuvių finansines problemas spręs fizinių asmenų bankroto keliu.
“Didelė dalis skolininkų delsia priimti sprendimą bankrutuoti dėl neigiamų emocijų, susikurdami iliuziją, kad emigruodami jie pabėga nuo skolų”, teigia fizinių asmenų bankroto ekspertas Algirdas Radušys.
Po 2008 m. krizės daug lietuvių išvyko iš šalies, nes sumažėjus pajamoms jie buvo nebepajėgūs vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Tačiau artimiausiu metu slapstytis nuo kreditorių bus žymiai sudėtingiau, įspėja teisininkas.
Įstatyme, kuris įsigalios nuo kitų metų sausio 18 d. numatyta, kad europinį sąskaitos blokavimo įsakymą Lietuvoje vykdys antstoliai.
Tačiau anot teisininko, minėtas įstatymas – tik papildoma priemonė, palengvinsianti kreditorių veiksmus. “Norėdami priverstine tvarka išieškoti skolas iš ES valstybėse gyvenančių Lietuvos piliečių, kreditoriai ir dabar gali kreiptis dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo. Toks dokumentas toliau gali būti perduotas priverstiniam išieškojimui visų ES šalių antstoliams, išskyrus Daniją”, – akcentuoja A. Radušys.
Primename, kad fizinių asmenų bankroto įstatymas Lietuvoje buvo priimtas 2013 m., o nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymo pakeitimai, iš kurių esminis – trumpinti bankroto procesą nuo 5 iki 3 metų. Tačiau nežiūrint į tai, dėl palankesnių procedūrų sąlygų lietuviai dažniau bankrutuoti renkasi užsienio šalis, pvz. kaimyninę Latviją, kur bendrai skaičiuojant iškeliama trigubai daugiau fizinių asmenų bankroto bylų, nei Lietuvoje.
