Šiuolaikinių individualių namų architektūrą bei jų techninius sprendimus labiausiai keičia brangstantys energetiniai resursai, aktyvaus gyvenimo būdo plitimas ir žmonių poreikis daugiau laiko praleisti lauke.
Krizė pakeitė įpročius
Dar visai neseniai vidutinio individualaus gyvenamojo namo plotas Lietuvoje buvo nuo 130 iki 170 kv. m. Pagal šiuos statistinius duomenis buvo rengiami kartotiniai namų projektai, skaičiuojamos įvairių medžiagų sąnaudų statyboms vidurkis, reikalingų komunikacijų pajėgumas. Susidūrus su ekonominiais sunkumais krizės metu, žmonių poreikiai pasikeitė greičiau ir lengviau, nei buvo galima tikėtis. Šie pokyčiai lėmė ir individualių namų projektavimo bei statybos tendencijų permainas. Didžiausią įtaką tam turėjo sumažėjusios realios gyventojų pajamos ir ženkliai pabrangę energetiniai resursai, ypač dujos ir elektra. Krizė gerokai sumažino statybų ir statybinių medžiagų kainas, tačiau gyvenamųjų namų rinkos tai neišgelbėjo, nes didžiausią užsakovų dalį sudarantys vidutiniojo visuomenės sluoksnio atstovai vis tiek sumažino savo užsakomų namų projektų plotus beveik dvigubai. Šiuo metu populiariausi 80 – 120 kv. m. individualių namų projektai. Akivaizdu, kad mažesnį namą išlaikyti yra pigiau.
„Per keletą pastarųjų metų žmonės ėmė labiau investuoti į save, o ne į būstą. Dabar tapo svarbu kelti profesines žinias, rūpintis sveikata, sportuoti, kokybiškai ilsėtis ir laisvalaikį leisti gamtoje, o ne sėdint dideliuose namuose prie didelio televizoriaus. Žmonėms natūraliai nebereikia didelių namų“, – sako vilnietis architektas Gediminas Sakalis.
Rūpi pigesnis išlaikymas
Anot architekto, užsakovams labai svarbus namo išlaikymo kaštų sumažinimas. Todėl dažniau naudojamos brangesnės, šiuolaikiškos ir efektyvios termoizoliacinės bei apdailos medžiagos, leidžiančios sumažinti namo priežiūrai skiriamą laiką ir išlaidas.
Vidas Jaškauskas, UAB „Eternit Baltic“ svarbių klientų vadybininkas, atkreipė dėmesį, kad prieš dešimtmetį individualių namų fasadų apdailai užsakovai dažniausiai dėl estetikos bei lietuviškų tradicijų rinkdavosi medieną. Tačiau dabar klientus gerokai labiau domina priežiūros mažai reikalaujančios, nors ir brangesnės apdailos medžiagos, pavyzdžiui gamykloje dažytos pluoštinio cemento dailylentės arba fasadų plokštės. Tokius fasadus kartkartėmis reikia vos nuplauti vandens srove.
G.Sakalis pastebėjo, kad šiuolaikinių namų architektūroje dominuoja estetizuotas funkcionalumas ir racionalumas. Tai reiškia, kad atsisakoma funkciškai nebūtinų namo dalių. Pavyzdžiui, vietoje garažo statoma pastogė, atsisakoma rūsio ar svetainės per du aukštus. Pastatai sklype orientuojami kiek įmanoma į pietų pusę, jiems būdinga minimalistinė architektūra, atkreiptas į pietų pusę vienšlaitis stogas, projektuojamos plačios pastogės.
Pasirenkamas minimalus langų skaičius šiaurinėje namo pusėje, dideli langai – tik svetainėje, o miegamuosiuose ir pagalbinėse patalpose pasitenkinama mažesniais. Dabar nebepamatysime barokinių, lenktų formų, sudėtingų erkerių ar konsolių, nes šios architektūrinės detalės veikia kaip šilumos spinduliatoriai ir didina pastato šilumos nuostolius. Be to, visi minėti sprendimai sumažina namo statybos ir išlaikymo kaštus.
Ieško gamtos
Dar viena pastebima tendencija – šiuolaikiniai individualūs namai statomi taip, kad namo vidinės erdvės ryšys su gamta būtų kuo glaudesnis. Svetainės vitrininiame lange įrengiamos stiklo durys, kurios veda į terasą tam, kad būdami svetainėje šiltuoju metų laiku, žmonės galėtų laisvai migruoti iš kiemo į pastatą, o žiemą matytų vaizdą į kiemą ar mišką. Toks sprendimas išplečia nedidelės svetainės erdvės pojūtį.
„Iš esmės namiškių gyvenimas nesuvaržytai sukasi 120 – 140 kv. m. erdvėje. Didesnis plotas yra papildomas ir perteklinis. Teoriškai jo būtų galima atsisakyti, o dar geriau – neprojektuoti“, – tvirtina G. Sakalis.
Išmanus namų blokavimas
Statyti nedidelius, iki 80 kv. m. namus skatina neseniai priimta supaprastinta statybų dokumentų parengimo tvarka, pagal kurią tokiems pastatams nebereikia statybos leidimo. Ketinant statyti kompaktišką namą miesto teritorijoje, kuris priskiriamas nesudėtingiems antros grupės statiniams, pakanka savivaldybės rašytinio pritarimo statybai, todėl sutaupomos išlaidos inžinerinių dalių projektui. Jei prireikia daugiau erdvės, prie tokio namo visada galima pastatyti priestatą.
Prieš keliolika metų buvusių populiarių kotedžų statybos dabar atsisakoma. Jie ekonomiški, nes su kaimynais dalinamasi dvejomis šoninėmis sienomis, bet gyvenimo kokybė juose gerokai prastesnė negu name. Bėda ta, kad namas sklypą dalina į dvi dalis, o iš jų nei viena nėra pakankamai didelė. Dėl to kotedžų gyventojai negali jos išnaudoti taip kaip individualiame name ir yra priversti gyventi tarsi daugiabutyje – neišeidami į kiemą.
Sprendžiant šią problemą, dabar siūlomi nauji pastatų blokavimo būdai, kai dviejuose gretimuose sklypuose statomi du nedideli sublokuoti, 80 kv. m. namai, kurių bendra galinė siena iškyla ant sklypo ribos. Jei pirkėjas pageidauja, gali pirkti abu sklypus ir turėti 160 kv. m. namą, o jei poreikis ar galimybės mažesnės, tuomet įsigyja vieną iš sublokuotų namų su vienu normaliu sklypu.
Dar vienas namų blokavimo būdas – jungimas per garažus. Tokiu atveju namai stovi tarsi atitraukti vienas nuo kito, nes sujungti tik garažai. Šių namų gyventojai jaučiasi labiau nepriklausomi nuo kaimynų. Blokuojant namus sutaupoma, kadangi vedami bendri komunikacijos bei privažiavimo keliai.
Klimatas patikrina
Statant namą svarbu pasirinkti tuos projektavimo principus ir statybos medžiagas, kurios tinka Lietuvos klimatui. Priešingu atveju gali padidėti namo išlaikymo kaštai, nes teks labiau šildytis arba dažniau remontuoti fasadą. Kalbant apie stogus, šios taisyklės taip pat nevalia pamiršti. Pavyzdžiui, banguoti pluoštinio cemento lakštai arba beasbestis šiferis yra viena populiariausių stogo dangų Lietuvoje. Statybos specialistai šią dangą vertina dėl patvarumo, estetikos ir ilgaamžiškumo. Prižiūrimas toks stogas tarnaus virš 50 metų.
„Visų populiarių stogo dangų kaina yra panaši, tačiau banguoti pluoštinio cemento lakštai turi vieną didelį privalumą – jie yra išlaikę kelis dešimtmečius trukusį bandymą Lietuvos klimato sąlygomis. Be to, cemento lakštų stogo įrengimas gali kainuoti 30-40 proc. pigiau, lyginant su kitomis dangomis, vien dėl mažų montavimo ir stogo parengimo kaštų“, – sako V.Jaškauskas, UAB Eternit Baltic“ atstovas.
Pasak G. Sakalio, renkantis stogo dangą pastatui, reikėtų atkreipti dėmesį į architektūrinį kontekstą: kokioje vietovėje stovi pastatas, ar šalia yra medžių, koks stogo nuolydis ir kitus faktorius. Nuo to labiausiai priklausys, ar pasirinkta stogo danga tarnaus ilgai ir patikimai. Pravartu atsižvelgti ir į namo fasado apkalimo kryptį, kuris pajūryje bei prie ežerų turėtų būti vertikalus, tokiu atveju drėgmės perteklius neužsilaiko ir lengviau nuteka.
Dviaukštis – ekonomiškiau
Individualus namas paprastai statomas vieno arba dviejų aukštų. O kokį pasirinkti? Architektas G. Sakalis pataria, kad šildyti dviejų aukštų namą ekonomiškiau, nes šiluma natūraliai kyla aukštyn ir šildo antrąjį aukštą. Vienaukščiame name kylanti šiluma sušildo tik palėpę arba orą virš namo.
Dviejų aukštų name atsiranda galimybė daugiau patalpų orientuoti į gerąsias puses – pietus, rytus ar vakarus. Be to, dviaukštis namas užima mažiau vietos sklype. Kitas dviaukščio namo privalumas išryškėja įrengiant ne vieną, o du sanitarinius mazgus. Dviaukščiame name atstumas tarp 1 ir 2 aukšto yra 3 metrai, toks atstumas bus ir tarp skirtinguose aukštuose esančių sanitarinių mazgų. Vienaukščiame name atstumas tarp jų bus ne mažesnis nei šeši metrai arba dar daugiau.
Sakalio nuomone, džiugiausia individualių namų statybos tendencija yra ta, kad užsakovai gerokai labiau pasikliauja architektų patirtimi ir įsiklauso į jų patarimus. Tai apsaugo nuo tipinių klaidų, kurias nuolat daro pirmąjį namą savarankiškai statantys naujakuriai.
