Pramoniniais vadinami katilai , gaminantys žemesnio kaip 4 MPa slėgio sotųjį arba nedaug perkaitintą garą.Praktiškai šiuose katiluose dažniausiai naudojamas žemas 0,9 , 1,4 ar 2,4 MPa slėgis. Šiuo metu gaminami įvairių konstrukcijų žemo slėgio pramoniniai garo katilai : kaitravamzdžiai, dūmų vamzdžių, taip pat ir vandens vamzdžių.
Mažo našumo ir žemo slėgio vandens vamzdžių katilai turi didelius konvekcinius garinamuosius paviršius , kadangi, esant žemam slėgiui ir dideliai garavimo šilumai , ekranui ir ekomaizerio gaunamos šilumos nepakanka vandeniui išgarinti. Kad katilas būtų pigesnis , o jo konstrukcija paprastesnė, tokie katilai dažnai neturi oro šildytuvo , perkatinto garo temperatūros reguliatoriaus, išeinančių dūmų temperatūra šiek tiek paaukštinta. Konvekcinio garinamojo vamzdžių pluošto cirkuliacijos kontūro leidimosi vamzdžiai dažnai patalpinami žemos temperatūros dūmtakyje.
Iš pramoninių vertikalių vandens vamzdžių katilų Lietuvoje labiausiai paplitę DKVR ( rekonstruotas dviejų būgnų vandens vamzdžių katilas) garo katilai. Tokie DKVR markės katilai pradėta gaminti 1940 m.
DKVR katilai lengvai pritaikomi įvairiose kietojo , skystojo , taip pat ir dujinio kuro kūrykloms . Deginant dujas ir mazutą , DKVR katilų našumas 30 % – 50 % didesnis, negu deginant kietąjį kurą . DKVR katilai pritaikyti skystajam ir dujiniam kurui.
Vandens šildymo katilinėms reikia šiek tiek garo mazutui pašildyti , degeratoriaus vandeniui chemiškai apdoroti ir t.t. Tokiose katilinėse įrengiami ir garo katilai , nors ir didėjant kapitalinėms bei eksploatacinėms išlaidoms.
Šiuo metu panaudojant KV – GM vandens šildymo katilus, gaminami mišrūs katilai, šildantys vandenį ir gaminantys nuo 0,7 iki 2 MPa slėgio garą, kuris gali būti naudojamas ir technologiniams poreikiams tenkinti. Garo gamybai sunaudojama 40 – 45 % katilo nominalaus šiluminio našumo.
Gaminant žemo slėgio garą ( iki 1,0 MPa ) , garo kontūrui vandenį tiekia tinklo siurblys. Šiuo atveju tinklo vandens kokybė turi tenkinti garo katilų maitinimo vandeniui keliamus reikalavimus. Kai reikalinga aukštesnio kaip 1,0 MPa slėgio garas, į cikloną vanduo tiekiamas specialiu siurbliu, kuris maitinimo vandenį ima iš maitinimo vandens deaeratoriaus.
Mišrių vandens ir garo katilų darbą tikslinga reguliuoti pagal karšto vandens temperatūrą. Tuomet garo perteklius bus naudojamas šilumokaityje tinklo vandeniui šildyti. Kai garo kontūro įjungti šoniniai ekranai , garui gaminti suvartojami 10 – 15 % katilo nominalaus našumo. Kintant katilo bendrai šiluminei apkrovai , garo kontūro našumas kinta nežymiai , kadangi šilumą jis gauna radiacijos būdu. Įjungus į garo kontūrą visus kūryklos ekranus , garo gamybai tenka iki 40 – 45 % katilo bendrojo šiluminio našumo. Esant reikalui , dalį garo kontūro elementų galima prijungti į vandens šildymo kontūrą.
Šiuo metu projektuojami mišrūs katilai , kurie galėtų dirbti grynai vandens šildymo arba
Katilai utilizatoriai vadinami garo katilai, kurie neturi kūryklos, o naudoja iš pramonės technologinių įrenginių išeinančių dūmų šilumą. Naudojami dviejų tipų katilai utilizatoriai : Vandens vamzdžių radiaciniai – konvekciniai , naudojantys aukštos temperatūros dūmų šilumą ir dūmų vamzdžių, taip pat vandens vamzdžių konvekciniai katilai , utilizuojantys žemos temperatūros dūmų šilumą. Toks skirstymas remiasi šilumos mainų pobūdžio kitimu 1000 C temperatūros srityje : žemiau 800 – 900 C vyrauja konvekcija , o virš 1000 – 1100 C – radiacija. Be to pastaruoju atveju technologinės ir kuro išnašos dažniausiai būna skystos.
Garo katilai naudojami pramonėje ir komunalinėse katilinėse. Katiluose gaminamas sotusis garas , taip pat gali būti įrengtas perkaitintuvas. Katiluose gali būti deginamas bet koks kuras. Deginamos dujos, mazutas. Garo katilai naudojami taip pat kaip katilai utilizatoriai.
