Rumbonių bažnyčia

Rumbonių bažnyčia pradėta statyti 1795 m. ir baigta 1798 m. Šiuo laikotarpiu sukurtas vieningas architektūrinis ansamblis, kurį sudaro centre stovinti bažnyčia ir iš kraštų – vienodo tūrio ir išraiškos varpinė ir koplyčia. Šventorius iš pradžių buvo aptvertas medine tvora; mūrinė tvora ir vartų stulpai pastatomi iki 1818 m. Kapinės pašventintos 1799 m. Jų teritorija padidinta 1868 m. Mūrinė Pilchovskių šeimos koplyčia (su laidojimo rūsiu) kapinėse baigta statyti po 1804 m.

   Rumbonių bažnyčia kartu su ją supančia teritorija vertintina ir saugotina kaip iš pat pradžių planingai kurtas, istoriškai susiformavęs architektūrinis kompleksas. Ansambliui būdinga simetrinė ašinė kompozicija. Tai tipiškas klasicistinis sakralinės paskirties ansamblis, kurio kompozicijoje, ypač bažnyčios fasade, atsekamos sąsajos su Vilniaus katedra (monumentalios proporcijos, portikas su praretintomis 6 kolonomis, „nišos“ su evangelistų tapytais atvaizdais, viršuje buvusių trijų statulų kompozicija: ant bažnyčios – šv. Elenos su kryžiumi, ant koplyčios ir varpinės – šv. Pauliaus ir šv. Petro medžio skulptūros.

  Bažnyčioje daug vertingų meno kūrinių, o interjero polichromija atspindi 20 amžiaus pirmaisiais dviem dešimtmečiais lietuvių inteligentų puoselėtą idėją bažnyčioje įdiegti tautinį stilių.

  Pati bažnyčia vertinga tuo, kad mūro architektūrai būdingi klasicizmo bruožai joje savitai interpretuoti, pritaikyti medžio statybai. Tai monumentalus, racionalios architektūrinės išraiškos pastatas, atspindintis epochos meninį skonį.

   Šalia bažnyčios – medinė varpinė, statyta XIX a. Kaimo kapinaitėse – XVIII a. koplyčia ir balto marmuro mergaitės skulptūra, – dailės paminklas, pastatytas 1908 m. mirusiai grafaitei Juzefai Koriavaitei. Manoma, jog šį antkapinį paminklą sukūrė žymusis Varšuvos skulptorius Pijus Velionskis, žiūrėdamas į Juzefos, mirusios 1908 m., išlikusią nuotrauką.

Ankstesnis straipsnisPunios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
Kitas straipsnisSimno miestelis