Renginio pobūdžio specifika – dar vienas organizacinis ypatumas. Klasifikuodami renginius stambiai suskirstome juos į: liaudiškus, pramoginius ir sportinius. Tai ryškiausi skirtumai žanriniu bei stilistiniu požiūriu. Bene labiausiai renginio pobūdį apibėžia turinys – t.y. kokio pobūdžio elementai vyrauja programoje.
Pramoginiams renginiams būdingų bruožų apžvalgą pradėkime nuo programos reikšmės. Pramoginės veiklos tikslas – rekreacija, žmogaus psichinių jėgų atkūrimas. Siekiant šio tikslo, pramoga žmogaus gyvenime atlieka svarbų, daugialypį vaidmenį, kur jam suteikiama galimybė ne tik puikiai pailsėti, bet ir visapusiškai tobulėti. Taigi, organizatoriams iškyla nelengvas uždavinys: nesumenkinti pramogos reikšmės (t.y. svarbu, kad pramoginiame renginyje būtų daug ir gerų pramogų), tačiau ir negalima pervadinti pramogos.
Pramoga atlieka daugybę funkcijų: asmenybės formavimo, estetinę, švietėjišką, hedonistinę (hedonizmas, hedonija – gr. Hedonė – malonumas, pomėgis, labai maloni savijauta, didžiausio pasitenkinimo jautimas) ir kt.
Paminėjome ryškiausias, pagrindines funkcijas, o jų realizavimą panagrinėkime paties populiariausio elemento programiniame renginyje – žaidybos požiūriu.
Taigi, programos vertė ir jos reikšmė ypač atspindi jos reikšmė ypač atspindi per žaidybą.
Žaidyba padeda asmenybei įtvirtinti save. Sėkmė suteikia pasitikėjimo, pakelia nuotaiką, partnerių, draugų, sirgalių geranoriškumas, paskatinimas atlikus kokį nors sėkmingą veiksmą dar labiau stiprina šį poveikį.
Žaidėjas čia gali parodyti nuovokumą, išradingumą, sąmojį, ryžtingumą ir daugelį kitų savybių.
Masiniai ir kolektyviniai žaidimai sukuria specifinius dalyvių santykius. Žaidybiniam bendravimui būdinga demokratiškumas, neoficialumas. Žaidybinių ryšių laisvumo dėka žmogus labai greitai pasijunta laisvas ir nesuvaržytas (ko reikia pilnaverčiam poilsiui), todėl žaidybinis bendravimas yra geriausias vaistas prieš uždarumą, drovumą, bereikalingą oficialumą ir manieringumą.
Žaidyba gali suteikti estetinį malonumą, sutelkti estetinių pragyvenimų. Dažnai žaidimai žaidžiami grojant muzikai, kuri suteikia jiems harmonijos, ritmiškumo, plastikos. Estetiškai vertingas gali būti ir žaidžiančio žmogaus sprendimas elgtis vienaip ar antraip (žaidybinė kombinacija, apgaulingi judesiai, sąmojingas požiūris į užduotį), žinoma, jeigu jis orginalus, efektyvus, netikėtas. (Paulavičiūtė A. “Renginių organizavimo ABC” Vilnius 2008)
Nemaža žaidybos pažintinė reikšmė. Žaidimai padeda žmogui papildyti žinias, ugdyti inteletą. Žaisdami žmonės perima naują informaciją, kuria jiems suteikia žaidimo partneriai, taisyklės ar kita žaidimų medžiaga.
Žaidybą ugdo žmogaus valios savybės (užsispyrimą, atkaklumą, pergalės siekimą, ryžtingumą). Prie šių savybių ugdym daug prisideda toks neįprastas auklėjamasis faktorius, kaip žaidybos kolektyvas. Net į trumpalaikę žaidybinę sąvoką įstodamas žmogus moraliai įsipareigoja ir yra veikiamas savotiškos partnerių visuomeninės nuomonės. Kiap bet kuri kolektyvinė patirtis, taip ir žaidybos metu įgyja, žaidybinei situacijai išnykus, vis tiek yra reikšminga ir prideda prie kolektyvinių charakterio bruožų formavimo. (Šiuo atveju žaidyba reikšminga ir doroviškai auklėjant asmenybę).
Efektyvi priemonė žmogaus aktyvumui pramoginiame renginyje padidinti yra interviu. Tai galimybė ką nors teigti ar neigti, aktyviai palaikyti dėstomą mintį, pareikšti savo solidarumą ar protestą ir t.t. Daugiau patyrę organizatoriai šia priemone naudojasi kai „stinga“ renginio tempo – ritmas, nėra dinamikos. Tik derėtų, kad interviu būtų kaip galima natūraliau įjungtas į veiksmo eigą, įpintas į siužeto audinį.
Kadangi pramoginių renginių pagrindą sudaro bendravimas arba šokiai, abiem atvejais jame turėtų būti labai daug (ir geros) muzikos. (Paulavičiūtė A. “Renginių organizavimo ABC” Vilnius 2008)
