Nuo seniausių laikų žmonės statė namus iš rąstų. Tokia konstrukcija turi keletą tūkstantmečių. Pagrindinė tokio pasirinkimo priežastis yra unikalios medienos savybės. Tačiau, medis, kaip ir kitos statybinės medžiagos turi savo privalumų ir trūkumų. Panagrinėkime pagrindines medienos savybes tam, kad suprastumėm, ar verta statyti rąstinį namą.
Pagrindinė medžio naudojimo namų statyboje priežastis yra jo šilumos laidumas. Pažiūrėkime kai kurių statybinių medžiagų šilumos laidumo lentelę:
Vanduo | 0,6 | W/(m·K) |
Stiklas | 1,07 (vidutiniškai) | W/(m·K) |
Plytos | 0,2-0,7 (priklausomai nuo markės, tipo) | W/(m·K) |
Putų betonas | 0,14-0,3 (priklausomai nuo tipo) | W/(m·K) |
Mediena | 0,15 (gali skirtis priklausomai nuo medienos rūšies) | W/(m·K) |
Vata | 0,055 | W/(m·K) |
Oras | 0,026 | W/(m·K) |
Vakuumas | 0 | W/(m·K) |
Taigi, kaip matome, medis pasižymi gana geromis savybėmis. Palyginti mažo storio rąstų sienos gali pasiūlyti geras izoliacines savybes. Paprastai, gyvenamųjų pastatų statybai naudojama spygliuočių mediena, lapuočių (pvz. liepa arba drebulė) i pirtims. Labiausiai šilumos izoliuojanti mediena yra abači – Afrikoje augančio medžio. Jo ypatingas savybės pirmą kartą atrado Skandinavijoje. Kažkas netyčia paliko abači partiją saunoje ir pastebėjo, kad šis medienos tipas nekaista, tiksliau sušyla tik jos viršutinis išorinis sluoksnis ir vos pora jo milimetrų pora. Abači dabar naudojamas šiuolaikinėse saunose, tačiau ne kiekvienas gali sau jį leisti.
Antroji dažno medienos naudojimo priežastis yra jos prieinamumas, kaip statybinės medžiagos, o taip pat jos santykinai neaukšta kaina. Tegul dabar medžio kaina pakilo, bet ne tiek daug, kad reikėtų jo atsisakyti visiškai. Be to, konkurencija daro savo – daug pasiūlymų sumažina kainą. Dabar galite rasti daug pasiūlymų, pavyzdžiui, „rąstiniai namai iki raktų“, „Namai iš rąstų“ ir pan.
Svarbus bruožas, į kurį dabar daugelis atkreipia dėmesį yra medžiagų ekologiškumas. Mediena yra netoksiška, maloni liesti ir maloniai kvepia. Gyventi rąstiniuose namuose malonu tiek estetiniu, tiek patogumo požiūriu. Vėdinimas rąstiniuose namuose yra natūralus. Oras praeidamas pro rąstų sandariklius (samanos, pakulos ir t.t.) yra šildomas / aušinamas, sudrėkinamas ir tik tada patenka į patalpą. To dėka, kvėpuoti rąstiniuose namuose yra gera. Medžiaga „kvėpuoja“, todėl rąstiniame name vasarą būna vėsu, o žiemą – šilta. Drėgmės kiekis atitinka gamtines sąlygas, priimtinas žmonėms. Tai yra unikali medžio savybė, o betono pagalba tokių pat sąlygų neįmanoma pasiekti. Todėl manome, kad tie, kurie apmūrijo medinį namą plytomis, padarė didelę klaidą.
Mediena turi natūraliai patrauklią išorę, taip sakant – natūralus dekoratyvinis efektas. To dėka, medis nereikalauja papildomos apdailos viduje ir išorėje, išskyrus sanitarinius namo įrenginius. Taip, medis yra gražu. Pakanka tik pažvelgti į medinių namų interjerą ir viskas iš karto tampa aišku.
Medis taip pat pasižymi geromis fizinėmis savybėmis: stiprumas, kietumas, apdirbimo paprastumas, atsparumas apkrovoms ir nusidėvėjimui, turi mažą svorį, todėl galima statyti rąstinius namus iki trijų aukštų, o modernios medienos perdirbimo technologijos rąstinius namus kasmet daro pigesniais.
Deja, rąstiniai namai turi ir trūkumų, kuriuos aprašysime žemiau.
Pagrindinis medinių konstrukcijų trūkumas yra jų trapumas, polinkis į puvimo. Laikui bėgant betonas tampa tvirtesnis, o medis silpnėja. Tuo mediena betonui nusileidžia. Jei rąstinio namo jūsų amžiui pakaks, ir net jūsų vaikų gyvenimui, tai anūkams – vargu. Kaip taisyklė, pradeda pūti apatinis rąstų vainikas. Kontaktas su drėgna hidroizoliacija, sniegas, lietus apatinius rąstus dažnai išlaiko drėgnus ir palaipsniui naikina medieną. Tačiau dabartinėmis sąlygomis galima kovoti su šia liga. Rinkoje galima rasti šiuolaikinių hidroizoliacijos, priešgrybelinių ir impregnavimo medžiagų, kurios leidžia ilgam pratęsti medinių statinių gyvenimą. Yra dar vienas būdas kovoti su apatinių rąstų irimu: naudoti atsparias puvimui medienos rūšis – ąžuolą, maumedį. Tai tvirtos medžio rūšys, kurios yra daug labiau atsparios drėgmei ir puvinio bakterijoms. Ąžuolas turi taninų, kurie užkerta kelią bakterijų dauginimuisi, o maumedis aplamai vadinamas plieniniu medžiu. Kadaise žmonės iškasė seną vamzdį, kuriam buvo 200 metai. Jis buvo pagamintas iš maumedžio, tačiau iškastas jis buvo visiškai tinkamas naudoti. Maumedis beveik nepūva ir sunkai dega. Tačiau, šios medienos rūšys turi ir trūkumų – jos labai kietos ir sunkios. Apdirbant ąžuolą ir maumedį frezos atšimpa labai greitai.
Mediena gali būti veikiama kenksmingų vabzdžių. Kenkėjų lervos aktyviai graužia medienos plaušus, todėl rąstuose suformuojamos skylutės, kurios dar labiau didinančiai kritulių ir kitokių gamtos reiškinių neigiamą poveikį rąstams. Kaip ir ankstesniu atveju, galite kovoti su šiuo reiškiniu vėlgi medienos impregnavimu. Yra specialus medienos apsaugos nuo vabzdžių skystis. Procesas turi būti atliekamas periodiškai. Yra ir kitas būdas – rąstinio namo fasadą padaryti ventiliuojamą, bet tai pavers niekais visą pastato estetinį žavesį.
Mediena gali perdžiūti, susitraukti, o sienos dėl to susmukti. Surinktas namas ir pastatytas ant pamato dar turi kurį laiką stovėti prieš įstatant langų rėmus ir duris. Susitraukimas trunka apie 1-1,5 metų (vyksta medienos ir izoliacijos tarp rąstų griovelių susitraukimas). Susitraukimas gali pasiekti 10-15 cm 3 metrų aukščio mediniai sienai. Tai gerokai lėtina rąstinių namų statybos procesą. Yra sprendimas, tačiau nelabai estetiškas. Darant angas langams ir durims paliekamas traukimosi tarpas virš lango ar durų, kuris netrukdys namo susitraukimui. Šis griovelis užkemšamas pakulomis ar bet kokia kita izoliacine medžiaga ir uždengiamas.
Šiek tiek apie medienos džiovinimą. Jei neatsargus gamintojas padarė jums namą iš žalių rąstų (yra tokia technologija – žalis rąstai impregnuojami prieš puvinį specialiu skysčiu po apvalinimo) ir be džiovinimo siunčia pirkėjui. Vietoje namas surenkamas ir, teoriškai, turėtų išdžiūti, praeiti susitraukimo etapą. Čia yra vienas labai svarbus dalykas, jei viršuje nebus padaryta kompensacinė įpjova, rąstuose atsiras nedidelių plyšių visame paviršiuje. Šį dalyką reikia būtinai kontroliuoti, nes kitaip joks impregnavimas nepadės. Šią įpjovą dauguma pagamina de facto, bet niekada negali žinoti…
Rąstinio namo pamato reikalavimai yra griežtesni nei betoninio. Betoninio namo pamatų juostos storis, esant tinkamam armavimui, gali būti 30-40 cm (sienos prisiima lenkimo poveikį). Tuo tarpu rąstinio namo sienos lenkimo poveikio negalės atlaikyti, nes rąstai gali sulinkti tarp pamatų stulpų. Todėl rąstinių namų pamatai turi būti labai gerai sutvirtinti ir turėtų būti daug didesnio storio nei betono namuose (ne mažiau kaip 60 cm).
Medis išblunka veikiamas saulės spindulių. Laikui bėgant, rąstinį namą teks impregnuoti, nes priešingu atveju rąstinio namo spalva dings.
Medienos garso laidumas yra didesnis nei betono. Nereikšmingas, bet – faktas, ypač jei gyvenate netoli kelio.
Gaisro pavojus. Medis dega, gerai dega. Rąstinio namo atveju ugnis neatleidžia klaidų. Jei, tarkim, betono namas sudegė, galite jį atkurti pakeičiant langus, stogą, vidaus apdailą, tai medinis namas sudegs iki žemės.
Iš visų minėtų trūkumų tampa aišku, kad rąstinį namą reikia prižiūrėti. Tačiau visi šie trūkumai nublanksta žiūrint į privalumus. Komfortas namuose – tai turbūt svarbiausias dalykas. Be to, jei tinkamai kontroliuoti visus statybos etapus, pasirinkti padorų statybininką ir neskubėti, tai įmanoma sulaukti senatvės šiltame ir jaukiame name.