Pagal V. Pranulio nuomonę, kalbant apie prekę reikia pasakyti, jog tai yar gamybinės veiklos arba gamtoje aptinkamas objektas, galintis tenkinti norus ir poreikius, būti siūlomas pirkėjų dėmesiui, pirkiui ir vartojimui ar naudojimui. Vadinasi, visi gaminiai ir gamtos objektai yra potencialios prekės. Netgi objektai, išlikę natūralūs ir nepakeisti žmogaus veiklos procese, tampa labai pageidautina preke.
Kita vertus, prekę galima pažinti bei vertinti kaip marketingo komplekso elementą.
Prekė – tai marketingo komplekso elementas, apimantis sprendimus ir veiksmus, susijusius su pardavimo objekto kūrimu ar keitimu. (11, 141p.)
Marketinge skiriami trys prekės lygiai: sumanytoji prekė, realioji prekė ir prekė su pastiprinimu
Sumanytoji prekė – tai pagrindinė paslauga, kurią iš tikrųjų vartotojas įsigyja.
Realioji prekė – tai siūlomoji pirkti prekė su tam tikrų savybių visuma išoriniu apipavidalinimu, kokybės lygiu, prekės ženklu ir įpakavimu.
Prekė su pastiprinimu – tai prekė kartu su jos aptarnavimu, su paslaugomis.
Pagal R. Urbanskinę, pati bendriausia prekių rinkos charakteristika, dominanti marketingo specialistus – tai prekės paklausa.
Prekių paklausa – sudėtinga ekonominė kategorija, nusakoma tam tikru prekių kiekiu, kurį vartotojai pasirengę nupirkti už tam tikrą kainą.
Lietuvių kalba paklausa suprantama kaip prekių reikalingumas pirkėjams. Anglų kalbos žodis – demand – reiškia kartu ir paklausą, ir poreikį, pareikalavimą. Šios sąvokos glaudžiai susijusios ir susipynusios.
Poreikiai – tai žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikšmės. Poreikių ypatybė ta, kad, užtikrinant pastovių vienos rūšies dalies patenkinimą, atsiranda naujų, sudėtingesnių poreikių.
Kad vartotojas galėtų įsigyti prekių rinkoje, poreikis turi būti padengtas pinigais. Vadinasi, paklausa yra ta poreikių dalis, kurią žmogus gali patenkinti, realizuodamas savo pinigines pajamas ir įsigydamas rinkoje sau reikalingas prekes ar paslaugas. Todėl poreikius, kuriems patenkinti vartotojas turi pinigų, galima pavadinti mokiais, arba mokia paklausa.
Prekių pasiūla – tai prekių ir paslaugų visuma, esanti rinkoje arba galinti būti ten pateikta tam tikromis sąlygomis ir esant atitinkamam kainų lygiui.
Prekių pasiūlą formuoja gamintojai. Tačiau konkrečioje rinkoje ją nusako gamybos ir importo apimtys, prekių asortimentas. Prekių pasiūla ir ypač jos sudedamoji dalis – asortimentas – pasižymi dinamiškumu. Prekių asortimentą apibūdina jo platumas, gilumas ir kaina. Asortimento platumas ir gilumas rodo kiekybines jo savybes. Asortimento gilumas yra kokybiškai skirtingų prekių, paslaugų įvairovė.
Prekių pasiūla veikia paklausą, ypač kai vienų prekių yra perteklius, kitų – deficitas. Svarbu, kad būtų pakankama pasiūla pačių paprasčiausių, nesudėtingų prekių. Turi būti pakankama ir masinė paklausos prekių pasiūla.
Kai kalbama apie atskirų prekių paklausą, visų pirma reikia orentuotis į jų poreikio formavimąsi. Kai rinka yra prisotinta prekių, nuspėti pasiūlos ir paklausos santykį sunku. Ypač sunku, tačiau svarbu numatyti ekonomiškai pagrįstą prekių pasiūlos ir poreikių atitikimą. Daugumoje atvejų galioja teiginys, kad pasiūla turi viršyti paklausą. (7; 102p.)
1. 1 Prekių savybės
Anot A. Bartkienės, prekkė – tai žmogaus veiklos produktai, pagaminti mainams.
Tam, kad prekę būtų galima parduoti rinkoje, ji turi atitikti du pagrindinius reikalavimus:
1) turėti vartojamąsias savybes, tai yra turi būti reikalinga pavieniams asmenims arba visuomenei;
2) būti konkurencinga, tai yra vartotojui turi būti naudingiau ir patogiau įsigyti šią negu kitą tokios pat reikmes tenkinančią prekę arba tokią pat prekę, bet iš kito pardavėjo.
Vartojamos prekių savybės, nustatančios jos vartojamąją vertę, priklauso tiek nuo pačios prekės kokybės, tiek ir nuo tą prekę vartojančios visuomenės socialinės bei ekonominės rinkos.
Tarp prekių vartojamųjų savybių ir jų gebėjimo konkuruoti egzistuoja ryšys: kiekviena konkurencinga prekė turi vartojamąsias savybes, bet ne kiekviena prekė, turinti tokias savybes, yra konkurencinga.
Prekių konkurencingumo sąvoka yra integrali, jungianti sudėtines dalis pagal:
1) techninius rodiklius, tai yra pagal techninį lygį ir prekių kokybę; kiekviena prekė pagal šiuos rodiklius būna konkurencinga tik tam tikrą laiką, nelygu jos pagrindinių gamintojų technikos pažangos tempai;
2) konkurencijos sąlygas, tai yra pagal kainos lygį, pristatymo laiką, mokėjimo sąlygas, muitų, mokesčių bei rinkliavų dydį įsigyjant prekes, pardavėjų atsakomybę laikantis įsipareigojimų ir garantijų;
3) organizacines prekių įsigijimo ir vartojimo sąlygas, tai yra pagal pardavėjų ir vartotojų suartinimą, atsiskaitymų patogumą, garantinę pirktų mechanizmų priežiūrą bei taisymą, reklamą ir taip toliau;
4) ekonomines vartojimo sąlygas;
5) visą vartojimo kainą, įskaitant vartotojo sumokėtą kainą įsigyjant prekę ir vartojimo kaštus.
Prekių konkurencingumas yra sąlygiškas, jo negalima deklaruoti. Jį galima prognozuoti kuriant gaminio pavyzdį, tačiau realus konkurencingumas įvertinamas rinkoje prekės techninius rodiklius bei jos pardavimo sąlygas lyginant su analogiškomis konkurentų prekėmis.
Įvertinti konkurencingumą labai svarbu. Taip galima rasti priežastis, dėl kurių gaminys yra konkurencingas, numatyti priemones, kaip šią savybę pagerinti: padidinti eksporto efektyvumą, tiksliau nustatyti importinių kainų lygį. (3; 33p.)
1. 2 Prekių klasifikavimas
Pagal R. Virvilaitę, marketinge prekės pirmiausia klasifikuojamos į ilgalaikio naudojimo,trumpalaikio nauojimo prekes ir paslaugas.
Ilgalaikio naudojimo prekės – tai meterialūs gaminiai, paprastai naudojami daug kartų.
Trumpalaikio naudojimo prekės – tai materialūs gaminiai, visiškai suvartojami per vieną ar keletą vartojimo ciklų.
Paslaugos – tai pardavimo objektu laikoma veikla, kuri gali suteikti naudą, malonumą, patenkinti poreikius.
Visos šios prekės dar skirstomos į asmeninio ir gamybinio naudojimo. Asmeninio naudojimo prekės klasifikuojamos pagal daugelį požymių. Marketinge aktualiausia prekes skirstyti pagal vartotojų požiūrį į jų pirkimą.
Kasdieninės paklausos prekės – tai, prekės, kurias vartotojas dažnai perka nesvarstęs ir kuo mažiau stengdamasis lyginti jas tarpusavyje
Kasdieninės paklausos prekes dar galima suskirstyti į:
- pagrindines kasdieninės paklausos prekes;
- impulsyvaus pirkimo prekes;
- ekstra atveju perkamas prekes.
Pasirenkamosios paklausos prekės – tai prekės, kurias vartotojas pirkdamas lygina tarpusavyje, atsižvelgdamas į tokiud kriterijus kaip kaina, kokybė, išorinis vaizdas.
Ypatingosios paklausos prekės – tai unikalių savybių arba tam tikro prekinio ženklo prekės, kurias įsigydamas vartotojas pasirengęs padėti daugiau pastangų ir tiek laiko, kiek reikės.
Pasyviosios paklausos prekės – tai prekė, kurių vartotojas nežino arba ja žino, tačiau neketina jų pirkti.
Gamybinio naudojimo prekės klasifikuojamos pagal tai, kaip jos dalyvauja gamybos procese ir pagal savo vertę.
Medžiagos ir detalės – tai prekės, kurios visiškai suvartojamos gamyboje.
Pagrindinės priemonės – tai prekės iš dalies esančios ir dalyvaujančios prekių gamyboje.
Pagalbinės medžiagos ir paslaugos – tai objektai, kurių pagamintoje prekėje tiesiogiai nėra, tačiau jie vaidina svarbų vaidmenį kuriant ir gaminant prekes. Jos dar skirstomos į:
- techninio aptarnavimo ir remonto medžiagas;
- darbo medžiagas.
Šiuo metu marketinge nėra vieningos paslaugų kvalifikavimo sistemos. Paslaugos pagal vartotojų ir pačių paslaugų pobūdį paprastai skirstomos į asmeninio ir gamybinio vartojimo. (6; 45p.)
1. 3 Prekių asortimentas
Anot V. Pranulį, dažniausiai įmonė gamina ir parduoda ne vieną kokią prekę, bet tam tikrą prekių asortimentą.
Prekių asortimentas – tai visų prekių ir prekių grupių, kurias parduoda įmonė, rinkinys.
Anot Z. Šakienės, prekybos įmonės veiklos rezultatams daug reikšmės turi ir tai, kokiomis prekėmis ji prekiauja ir kokias paslaugas teikia. Ji teigia, jog prekių ir paslaugų rinkinys, sudarytas pagal tam tikrus principus ir požymius, vadinamas asortimentu. Svarbiausias asortimento požymis, jo struktūra:
- asortimento vienetai;
- asortimento matai;
- tipologija.
Asortimento vienetai tai prekės ar paslaugos pavidalas; pavadinimas; grupė. Skirtingų pavadinimų prekės ar paslaugos pagal tam tikrus požymius ir savybes jungiamos pogrupius arba grupes. Visi asortimento vienetai, sujungti į stambesnes prekių grupes, sudaro prekybinį asortimentą. Gali būti mišrus prekių asortimentas, apimantis skirtingas prekių grupes arba universalus.
Įmonės gali siūlyti ne vieną, o kelias prekių grupes, kurios sudaro prekių asortimentą ar produktų rinkinį. Kiekvieną prekių grupę gali sudaryti keli pogrupiai. Kiekvienoje grupėje ir pogrupyje gali būti skirtingi gaminiai.
Prekių asortimentas – tai visų prekių grupių ir atskirų gaminių įvairovė, kurią konkretus prekiautojas siūlo pirkėjams.
Produkto esmė tai būdas išspręsti problemas arba esminė nauda, dėl kurios vartotojas perka produktą. Produkto įvaizdis, kokybė, savybės, žadamas jo poveikis ir pojūtis, kurį jis sukelia, pavadinimas bei pakuotė ir įmonės pavadinimas – visa tai tampa produkto esmės sudedamosiomis dalimis. Vartotojai į produktą žiūri, kaip į naudų rinkinį, patenkinantį jų poreikius. Įmonės norėdamos būti pranašesnės už konkurentus turi teikti papildomą naudą, kuri ne tik patenkintų kliento poreikius, bet ir suteiktų jam pasitenkinimą. įmonė privalo plėsti savo produktų asortimentą, atsižvelgti į jų kokybę, kad išsiskirtų iš kitų konkurentų. Produktas turi būti patvarus, patikimas, tikslus, paprastas naudotis, ir remontuoti. Produktai gali turėti skirtingas savybes, būti su priedais ir be. Prekės ženklas yra svarbi produkto dalis, nes jis rodo esant didesnę produkto vertę. Keičiantis klientų poreikiams būtina asortimentą papildyti naujais produktais.
Prekių asortimento parametrai – tai pagrindiniai instrumentai, padedantys apibrėžti įmonės produktų strategiją. Įmonės prekių asortimentą apibūdina tokie parametrai: platumas, dydis, išsamumas, darnumas. Asortimento platumą sudaro įvairių prekių grupės.
Asortimento dydis – tai bendras skirtingų gaminių skaičius įmonės prekių grupėje.
Prekių asortimento išsamumas – tai prekių grupėje siūlomų gaminių skirtų variantų skaičius. Asortimento darnumas nusako, kaip įvairių prekių gaminiai yra tarpusavyje susiję galutinių vartotojų, paskirstymo grandinių požiūriais.
Įmonė gali išplėsti savo verslą keturiais būdais:
- Ji gali išplėsti prekių asortimentą, papildydama jį naujomis prekėmis.
- Padidinti prekių grupę ir tapti įmone, kuri siūlo visą konkrečios prekių grupės įvairov.
- Papildyti kiekvieną prekių grupę naujais gaminių variantais, šitaip padarant savo asortimentą išsamesnį.
- paversti prekių grupę labiau arba mažiau darnia, atsižvelgiant į tai, ar įmonė nori sustiprinti savo reputaciją vienoje ar keliose srityse. (12; 180p.)
Pagal V. Pranulį asortimentas matuojamas pločiu, ilgiu, gyliu. Asortimento plotis parodo, kiek įmonė turi skirtingų prekių linijų. Asortimento gylis matuojamas prekių konkrečioje prekių linijoje skaičiumi. Jis teigia, kad vidinis prekių asortimento ilgis apskaičiuojamas , visų prekių linijų ilgį padalijus iš prekių linijų skaičiaus. Asortimento gylį nusako, kiek variantų turi konkreti prekių linijos prekė.
Ne visada rinkai siūloma tik daiktinės arba tik paslaugos pavidalo prekės. Dažnai prekė turi daiktinio gaminio, ir paslaugos bruožų. Tokia prekės ir paslaugos kombinacija dažnai padeda geriau įgyvendinti verslo marketingo ideologiją, kad geriau būtų patenkinti kliento poreikiai.4 paveiksle parodyta, kaip prekės sudėtis gali keistis nuo 100 % materialaus turinio iki 100% paslaugos turinio.
Pirkėjai visuomet nori, kad prekybos įmonėje butų kiek galima didesnis prekių pasirinkimas, kad jos būtų geros kokybės, kad būtų patogu jas apžiūrėti prekybos salėje. Asortimentas yra optimalus tik tuomet, kai prekybos įmonių pasiūla atitinka jos paklausą. Keičiant asortimentą reikia prisitaikyti prie pirkėjo elgesio, ir atvirkščiai, kintant pirkėjo elgesiui reikia keisti asortimentą. (11; 145p.)
