PIRMINIS KRAŠTO APGYVENDINIMAS
1. GAMTINES SĄLYGOS. Tinkamos sąlygos žmonėms nuolat apsigyventi dabartinėje Lietuvos teritorijoje susidarė tik vėlyvajame paleolite, t.y. XI-X tūkstantmetyje pr. Kr. Iki tol Lietuvą, kaip ir visą Šiaurės Europą, dengė ledynai, kurie tirpo netolygiai ir pamažu, net kelis tūkstančius metų, traukėsi į šiaurę. Vieno iš tokių atšilimų metu, kuris vadinamas aleriodo laikotarpiu, apie X tūkstantmetį pr. Kr., atklydo pirmieji negausūs šiaurės elnių medžiotojų būreliai. IX tūkstantmetyje pr. Kr. ledynas vėl kiek pasislinko ir klimatas dar kartą atšalo. Pamažu, tirpstant ledynui, lygiagrečiai jo pakraščiui, Europoje formavosi tundros, stepių ir miško juostos. Pabaltijyje klimatas taip pat darėsi vis drėgnesnis ir šiltesnis: tundrastepė virto pelkėta tundra, išnyko sniegynuose galėję išgyventi mamutai, ėmė augti beržai ir pušys.
Paleolito pabaigoje Pabaltijy paplito miško tundra, o Nemuno ir Vyslos vidurupyje – miškas ir tundra arba parko tundra. Šioje didžiulėje teritorijoje klajojo pavieniai šiaurės elnių medžiotojai, kurie, ypač vasaros metu, atklysdavo ir į dabartinės Lietuvos teritoriją.
Pirmieji Rytų Pabaltijo gyventojai į šią teritoriją atėjo dvejomis kryptimis: vieni, tuometinio gėlavandenio Baltijos ežero, kurio krantai buvo daug labiau į šiaurę nei dabar, pakraščiu iš pietvakarių, kiti iš pietų, dabartinių Lenkijos ir Baltarusijos teritorijų. Tai vėlyvojo paleolito kultūrų gyventojai, atsekę paskui klajojusias šiaurės elnių kaimenes. Ateiviai iš pietvakarių pusės (dabartinės Danijos, Šiaurės Vokietijos ir Šiaurės Lenkijos teritorijos) vadinami Pabaltijo Madleno grupės vardu. Šie maži medžiotojų būreliai įsikurdavo trumpalaikėse, nedidelėse stovyklavietėse aukštose tuometinių upių terasose. Pabaltijo Madleno kultūros stovyklaviečių Lietuvoje žinoma apie 40. Šiai kultūrai būdingi titnaginiai platūs strėlių antgaliai su siaura, smailia įtvara, retušuotais geroje pusėje pakraščiais, platūs ir trumpi gremžtukai, kaulo ir rago dirbiniai (kapliai, žeberklai, peikenos). Jie skiriasi nuo to paties laikotarpio Svidrų kultūros dirbinių, kuriuos paliko kiti šiaurės elnių medžiotojai, atėję iš pietų. Svidrų kultūros stovyklavietės irgi trumpalaikės, bet jos kiek didesnės ir ten randami kitaip pagaminti dirbiniai. Lietuvoje yra apie 60 šios kultūros stovyklų. Šios kultūros žmonės naudojo irgi titnaginius, bet kiek ilgesnius karklo lapo pavidalo strėlių antgalius, siaurus ir ilgus gremžtukus, dvigalius skaldytinius ir dirbinius iš ilgų skelčių. Jų dirbiniams būdingas blogosios pusės retušavimas.
Dalis ateivių medžiotojų visam laikui pasiliko dabartinės Lietuvos teritorijoje. Paleolito pabaigoje Madleno ir Svidrų kultūra supanašėjo. Lietuvoje kol kas tyrinėta tik keletas šio laikotarpio stovyklaviečių (Mergežerio 8-ta, Maksimonių 1-ma, Skarulių ir keletas kitų), nesurasti ir šio laikotarpio kapai.
