Pasiūla – prekių kiekis, kurį pardavėjai nori parduoti tam tikromis kainomis. Kadangi pasiūla yra tiesiogiai susijusi su kaina, todėl pasiūlos dėsnis formuojamas taip: prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainomis didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant – pasiūla mažėja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno dydžio. Pasiūlos kiekį lemia ne tiktai prekės kaina, bet ir kiti veiksniai. Svarbiausi iš jų – kitų prekių kainos, gamybos išteklių kaštai, technologijos pobūdis, mokesčiai, dotacijos, gamtinės ir klimatinės sąlygos. Taip pat pasiūla galime pavaizduoti grafiškai (5pav.). čia gauta linija vadinama pasiūlos kreivė ir žymima raide S.
5pav. Pasiūlos kreivė
Pagal Christopher Pass, pasiūlos kreivė – linija, rodanti santykį tarp prekės kainos ir per tam tikrą laiką pateikto prekių kiekio. Pasiūla reiškia visą prekės ar paslaugos kiekį, kurį firmos yra pasirengusios parduoti tam tikra kaina.
Daugumas pasiūlos kreivių slenka aukštyn, kadangi didėjant prekės kainai gamintojams bus pelningiau ją gaminti, ir net trumpo laikotarpio ribinės sąnaudos, susijusios su gausėjančiomis prekėmis, bus padengtos gauta didesne kaina.
Pasiūlos kreivės nuolydis rodo patiekto kiekio atsaką į prekės kainos pokyčius. Pasiūlos kreivė turi ryšį su paklausos kreive nustatant rinkos pusiausvyros kainą.
Pasiūlos kreivės pokyčiai – pasiūlos kreivės poslinkis iš vienos padėties į kitą (arba į kairę, arba į dešinę) dėl bet kokio ekonomikos pokyčio, išskyrus kainą. (9; 353p.)
Pasiūlos funkcija
Pagal Christopher Pass, pasiūlos funkcija – lygis, susiejantis priklausomąjį (pasiūlos kiekį QS) su įvairiais nepriklausomais kintamaisiais, kurie nulemia pasiūlos kiekį (prekės kaina P), gamybos išteklių kainas (P1 ir P2), technologijos būklę (T) ir veiklos tikslus (G). Lygtis teigia, kad:
Bet kurio iš šių nepriklausomųjų kintamųjų pokyčiai paveiks pasiūlos kiekį. (9; 354p.)
Pasiūlos elastingumas
Pasiūlos elastingumas – tam tikro gaminio pasiūlos kiekio reagavimo laipsnis gaminio kainos pasikeitimų atžvilgiu.
Įvairūs veiksniai veikia ne tik paklausą, bet ir kitus rinkos rodiklius. Norint išmatuoti tos įtakos dydį, elastingumo teoriją galima taikyti ir pasiūlos analizei. Pasiūlos elastingumas kainai rodo pasiūlos kiekio jautrumą kainų pokyčiams. Kadangi trumpojo laikotarpio pasiūlos kreivė kyla į viršų, pasiūlos elastingumas kainai yra teigiamas skaičius. Pasiūlos elastingumas kainai kinta nuo nulio iki begalybės. Jei prekės gamintojai jautriai reaguoja į kainos pokyčius, tai pasiūla elastinga, jei gamintojai santykinai nejautrūs kainų pokyčiams, pasiūla neelastinga. Nors pasiūlos elastingumas kainai susijęs su pasiūlos kreivės pasvirimu, tačiau nėra tapatus pasvirimui.
Geometrinis pasiūlos elastingumo kainai skaičiavimo metodas panašus į paklausos elastigumo kainai skaičiavimo metodą, nes taip pat taikomas santykis. Tačiau dėmesys koncentruojamas ne į kainos, bet į kiekio ašį.
Pasiūlos elastingumas trumpuoju laikotarpiu skiriasi nuo pasiūlos elastingumo ilguoju laikotarpiu. Daugumos prekių pasiūla elastingesnė ilguoju, o ne trumpuoju laikotarpiu. Kai kurių prekių ir paslaugų pasiūla trumpuoju laikotarpiu absoliučiai neelastinga. Tačiau yra produktų, kurių pasiūla elastingesnė trumpuoju, o ne ilguoju laikotarpiu.
