Ansamblis

Pakruojo dvaro sodybos ansamblis stilistiniu požiūriu išsiskiria iš kitų Lietuvos dvarų. Čia stilistinė formų raiška bei harmonija būdinga tiek reprezentacinės, tiek ir ūkinės dalies objektams, apsuptiems ansamblį vienijančio ir akcentus išryškinančio vertingo šimtamečio parko. Pakruojo dvaro sodyba yra ryškios ašinės kompozicijos ansamblis, pastatai sudaro keturias grupes: centrinę – reprezentacinę, dvi ūkines ir gamybinę.

Dvaro rūmai

Įspūdingiausias ir didžiausias Pakruojo dvaro sodybos pastatas – puošnūs dviaukščiai rūmai, stovintys sodybos viduryje. Manoma, jog dvaro rūmai buvo pastatyti XIX a. pradžioje. Dvaro rūmai – didingas pastatas, turintis vieną ypatybę, kuri išskiria jį iš kitų Lietuvos dvarų – tai unikalus Lietuvoje trijų portikų panaudojimas rūmų pastate: šešių kolonų – pagrindinio fasado centre ir dar dviejų keturkolonių iš abiejų pusių. Tokiam architektūriniam sprendimui būtų sunku surasti analogą Lietuvoje. Rūmų architektas nežinomas, tačiau atsižvelgiant į tuometinius dvaro savininkus, spėjama, kad veikiausiai tai buvo specialiai iš Vokietijos ar Latvijos kviestas architektas.

Rūmų interjerui būdingas iškilmingumas, ypač įspūdinga puošni veidrodžiais ir ornamentais puošta pokylių salė.  Dvaro rūmuose buvo įrengti miegamieji kambariai, pokylių salės, dvarininkų kabinetai, terasos ir balkonai su kerinčiais peizažais.

Rūmų interjero puošybai buvo panaudota gausybė aksesuarų – nuo medžioklės trofėjų iki krištolinių sietynų. Salėje kabėjo giminės portretai, gobelenai, vaizduojantys mitologines scenas, buvo stiklinė spinta, kurioje šeimininkas saugojo „carų dovanas“ – tabokinių kolekciją. Rūmuose taip pat saugota vertinga senovės ginklų kolekcija. Reta ir įdomi buvo vaizduojamosios dailės kolekcija.

Šiuo metu Pakruojo dvaro rūmai vis dar restauruojami. Dvaro rūmuose jau įrengtos pokylių salės, terasos ir balkonai.

Parkas

Peizažinis dvaro parkas, kurio struktūra išlikusi iki šių dienų, buvo užveistas 1850 – 1860 m. Iš vienos pusės natūralią teritorijos ribą sudaro užtvenktos Kruojos upės juosta, o iš kitos pusės teritorija aptverta lauko akmenų tvora. Pagal to meto anglišką parkų formavimo schemą pirmenybė buvo teikiama natūraliai gamtai ir natūralumo imitavimui. Parke auga apie 26 pavadinimų medžių, tarp jų dar prieš kelis šimtus metų atvežti ir pasodinti rečiausi augalai iš įvairių pasaulio kraštų.

Priešais centrinius dvaro rūmus yra didelė veja, kurios pakraščiais einantys takai gale subėga į vieną, šiaurinės dvaro teritorijos dalies link vedantį taką, kuris baigiasi įspūdingais metalo vartais, skiriančiais dvi funkcines dvaro teritorijos dalis – pietinę ir šiaurinę. Augalinių ir heraldinių motyvų kaliniais puošti vartai, kuriais dvaro savininkas labai didžiavosi, buvo įsigyti Rygoje vykusioje parodoje.

Karčema „Traktierius“

Lankantis Pakruojo dvare būtų nuodėmė neužsukti į XIX a. statytą dvaro karčemą „Traktierių“, kurioje autentiškai įrengtas interjeras sukuria ypatingą atmosferą. Karčemoje lankytojų laukia ypatingai ruošiami Šiaurės Lietuvos regiono kulinarinio paveldo patiekalai bei vietinės gamybos alus. Antrajame „Traktieriaus“ aukšte veikia garsiausio Lietuvos „razbainiko“ Tado Blindos muziejus.

Savaitgaliais ir švenčių dienomis Pakruojo dvaro „Traktieriuje“ organizuojamos nuotaikingos popietės su dvaro Malūnininku (daugiau informacijos rubrikoje „Lankytojams“).

Malūnininko namas – viešbutis „Stadala“

Vėlyvojo klasicizmo bruožų išsaugojęs malūnininko namas pastatytas XIX a. I pusėje prie Kruojos upės, šiaurinėje dvaro ansamblio dalyje. Savo dydžiu ir necharakteringa dvišlaite stogo forma  pastatas išsiskiria iš kitų dvaro šiaurinės dalies pastatų ansamblio. Rekonstruotame malūnininko name veikia viešbutis „Stadala“.

Vandens malūnas

Pakruojo dvaro sodybos vandens malūnas – unikalus, vienintelis Lietuvoje išlikęs vėlyvojo klasicizmo formų tokios paskirties statinys, stovintis šiaurinėje ansamblio dalyje, prie Kruojos upės. Jis buvo pastatytas 1823 m. Vandens malūną sudaro du dviejų aukštų stačiakampio formos nevienodo ilgio lygiagretūs korpusai, sujungti fasadine siena.

Vandens malūnas – vėlyvojo klasicizmo laikotarpio stiliaus statinys, bene vienintelis tokio architektūrinio sprendimo ir puošnių klasikinių formų malūnas Lietuvoje.

Rekonstruotame vandens malūne įrengtos pobūvių, konferencijų salės.

Vėjo malūnas

Šiaurinėje dvaro ansamblio dalyje 1823m. pastatytas vėjo malūnas gerai matomas nuo Linkuvos kelio. Malūnas išsiskiria iš kitų dvaro pastatų vertikaliu siluetu ir yra labai svarbus orientyras dvaro sodyboje.

Po Antrojo pasaulinio karo malūnas buvo pritaikytas siloso bokštui, vėliau – cemento sandėliui. Šiuo metu atkurtame vėjo malūne veikia ekspozicija.

Tiltas

Dvaro sodybos ansamblį puošia prieš keletą metų restauruotas unikalus arkinis tiltas per Kruojos upę. Tokio stiliaus tiltų Europoje yra tiktai du. Šis tiltas yra vienintelis Lietuvoje vėlyvojo klasicizmo statinys iš dolomito. Tai viena tinkamiausių vietų romantiškiems pasivaikščiojimams ar patogiam pasėdėjimui su meškere.