KOSTIUMĖLIAI. Jų esama dviejų tipų. Sportinio stiliaus kostiumėliai dėvimi kelionių metu, einant pasivaikščioti. Išeiginius kostiumėlius velkamasi einant į priėmimus ar kitokias iškilmes. Du kostiumėlių variantai skiriasi audiniu, prie jų dera ir visai kitokie priedai. Prie sportinio stiliaus kostiumo, pasiūto iš storesnio audinio, netinka lengvi elegantiški bateliai ir prašmatnūs papuošalai.
Klasikinis moteriškas kostiumėlis, dar vadinamas anglišku, griežtas savo forma ir spalva, dalykinio stiliaus. Atsirado XVIII amžiuje kartu su vyriškuoju kostiumu, kuris iš pradžių buvo dėvimas kaip speciali apranga jodinėjimui. Tai tiesaus silueto, vidutinio ilgio (dažniausiai keletas centimetrų virš arba žemiau kelių) sijonas ir vienaeilis arba dvieilis švarkas su atvartais. Būtina detalė – maža kišenėlė nosinaitei. Tai paįvairina drabužį. Savaip pagyvina įspūdį palaidinukė, kuri parenkama pagal progą. Griežtas kostiumėlio siluetas ir kuklios detalės dirbančiai moteriai suteikia solidumo; romantiška palaidinukė, kokybiškas kostiumo audinys, elegantiškos linijos leidžia gerai jaustis ir iškilmingomis progomis. Klasikinis angliškas kostiumas ypač išpopuliarėjo didėjant moterų emancipacijai po Pirmojo Pasaulinio karo. Švarko siluetas , atvartų bei kišenių dydis ir forma šiek tiek kito karu su mada, tačiau esmė išsaugota iki dabar.
VAKARINĖ SUKNELĖ – puošnus, ilgas drabužis, pasiūtas iš prabangaus kokybiško audinio, dažniausiai gilia iškirpte ir be rankovių. Prie jo dera puošnios pirštinaitės, šaliai, pelerinos, skoningi ir brangūs aksesuarai. Šis drabužis dėvimas tik po 20 val. per iškilmingas vakarienes, banketus ar kitokius svarbius priėmimus.
KOKTEILINĖ SUKNELĖ dažnai painiojama su vakarine. Tačiau, priešingai nei vakarinė, ji yra pusilgė arba trumpa ir ne tokia atvira. Dėvima per kokteilių tipo pobūvius ar priėmimus, kurie vyksta dalyviams bendraujant stačiomis ir rengiami 17 – 19 val.
VIZITINĖS SUKNELĖS. Jos paprastai būna ilgesnėmis rankovėmis ir nelabai didele iškirpte arba visai palei kaklą, trumpos, vos dengiančios kelius. Prie jų dera šiek tiek mažesnė nei kasdienė rankinė, prie aprangos visumos priderintos spalvos ir modelio avalynė. Bižuterijos, sidabrinių ir auksinių papuošalų turi būti ne per daug.
Tokios suknelės tinka vizitui, kokteiliams ir pietums, einant į teatrą, koncertą. Ruošdamasi į priėmimą, moteris turi numatyti, kiek reikšmingas bus tas renginys ir kokia suknelė bei priedai labiausiai tiks.
KAILIAI. Šiais laikais kailius dėvėti rizikinga. Moterys mėgsta jais pasipuikuoti, o gyvūnų mylėtojai tuo piktinasi. Kai kurie jų taip įsitikinę savo teisumu, kad gali atvirai pareikšti nepasitenkinimą.
Jei firmoje dauguma moterų uždirba mažiau, derėtų pasvarstyti, ar verta į darbą vaikščioti su kailiniais, geriau patausoti juos vakarui ar kitoms progoms.
Taigi, apranga yra labai svarbi žmogaus gyvenime kiekvieną
dieną, ji tartum tam tikra „vizitinė kortelė“. Juk drabužis
dažnai lemia pirmąjį ir tikrai labai svarbų įspūdį. Tas įspūdis
išlieka ilgam, todėl nesirūpinimas savo išvaizda –
nedovanotina klaida. Nors šiais laikais oficialių aprangos
formalumų lieka vis mažiau, vis dėl to esama standartinių
reikalavimų, kuriuos privalu žinoti visiems.
Kaip pasirinkti drabužius darbui? Kur yra pasirinkimo laisvės ribos? Tai priklauso nuo darbovietės. Dirbant solidžioje advokatų kontoroje, nedera rengtis pagal paskutinį mados šauksmą. Reikia apsižvalgyti, norint suprasti, kokie rūbai tinkami, sekti firmos vadovu ar tiesioginiu savo viršininku.
Įdomus žurnalo “Wall Street Journal” patarimas: “Visuomet atkreikite dėmesį į šaltinį.” Žurnalas, pranešdamas apie apklausą, kuri nustatė jog “viršininkai Amerikoje pradeda rengtis laisvesnio stiliaus drabužiais”, nurodo, jog tą apklausą surengė sportinės avalynės gamintojai. Kai madų žurnalas paskelbia, kad moterims į darbą tinka eiti su kelnėmis, p vyrams nebūtina ryšėti kaklaraiščius, jis tik propaguoja naujausias mados tendencijas. Jomis butų galima sekti dirbant rūbų pramonėje arba nedidelėje šeimyninėje firmoje. Tačiau daugeliui patartina likti ištikimiems klasikiniam stiliui.
