Po kelerių metų Lietuvos rinkoje atsiras pardavimui skirti asmeniniai automobiliai, prieš tai naudoti komercinei veiklai – keleivių pavėžėjimo paslaugai teikti. Pagal nusidėvėjimo lygį jie atsidurs tarp taksi ir asmeninių automobilių, tačiau paprastas pirkėjas jų praktiškai negalės identifikuoti, prognozuoja draudimo bendrovė BTA.
Įvertinus tai, kad keleivių pavėžėjimui vairuotojas skiria dalį savo asmeninio laiko ir tai nėra jo pagrindinis darbas, tokie automobiliai gali būti iki 50 proc. smarkiau nusidėvėję ir patekę į 2,5 karto daugiau eismo įvykių nei išskirtinai asmeniniams reikalams skirtos transporto priemonės.
Skaičiuojama, kad pavėžėjimo paslauga per metus automobilio ridą gali padidinti keletą kartų – iš viso apie 10 tūkst. papildomų kilometrų per metus. Be to, keleivių pavėžėjimo paslaugai skirti automobiliai važinėja mieste, o tai reiškia, kad automobilis kur kas dažniau užvedamas ir užgesinamas, stovi kamščiuose, dažniau tenka stabtelėti. Taigi, tie papildomi 10 tūkst. kilometrų „nudėvės“ automobilį gerokai labiau, nei kito vairuotojo nuvažiuoti užmiestyje.
Pavėžėjimo paslaugą nepažymėtais asmeniniais automobiliais Vilniuje šiuo metu teikia apie 400 vairuotojų, jie prisidėjo prie sostinėje dirbančių daugiau kaip 2 tūkst. taksi.
„Kaip atpažinti pavėžėjimo paslaugai naudotus automobilius? Kol kas niekaip, nebent automobilio savininkas pats apie tai pasisakytų. Ir draudžiasi jie taip pat, kaip paprasti eiliniai vairuotojai. Mes patys iki šiol tik vieną vienintelį kartą buvome paklausti, kaip draustis privalomuoju automobilio draudimu, jei vairuotojas dirbs „Uber“, ir ar tokiu atveju draudimas galiotų keleiviams“, – sakė BTA draudimo bendrovės Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Anksčiau kai kuriais atvejais veikdavo patarimai apžiūrėti automobilio saloną, ieškoti fizinių taksi veiklos pėdsakų, tačiau tai jau tampa neaktualu. Speciali programėlė mobiliajame telefone ir GPS technologija nepalieka išskirtinių žymių automobilyje, kuris tiesiog patiria bendrą papildomą „nuovargį“.
„Prieš perkant automobilį, reikėtų būtinai jį nuvaryti į autoservisą ir kruopščiai patikrinti variklį, važiuoklę, kėbulą, jei baiminatės „pavargėlio“ iš pavėžėjimo paslaugų rinkos“, – teigia A. Žiukelis.
„Uber“ vairuotojas, keleivius vežantis kelias valandas po darbo, galėtų išdirbti iki 25 proc. taksi vairuotojo pamainos. Taigi, 100 vairuotojų padarys ne tik 5 avarijas, į kurias ir taip statistiškai pakliūna, bet papildomai dar 6–7 avarijas: apie 2,5 karto daugiau nei paprastas vairuotojas“, – sako jis.
BTA eksperto vertinimu, automobilis savoms reikmėms plius pavėžėjimui bus naudojamas 25–50 proc. intensyviau nei tik asmeniniams reikalams, atitinkamai išaugs bendras jo nusidėvėjimo lygis.
Kol kas pavėžėjimo paslauga teikiama tik Vilniuje, kur automobiliui sąlygos yra pačios sunkiausios: transporto spūstys, šviesoforai, dažnas užgesinimas ir užvedimas, skubą keičiantis lėtas riedėjimas.
2016 metų sausio 1 dieną Lietuvoje buvo įregistruota 1,26 mln. lengvųjų automobilių, iš jų Vilniaus mieste – 247,9 tūkst. Vidutinis šalies automobilių parko amžius – 15 metų.
Draudimo bendrovė BTA yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių ne gyvybės draudimo bendrovių. 2015 metais BTA užregistravo per 40 tūkst. įvykių ir išmokėjo 32 mln. eurų draudimo išmokų, o tai kas mėnesį vidutiniškai sudaro virš 2,6 mln. eurų, per vieną darbo dieną vidutiniškai po 87 tūkst. eurų išmokų BTA klientų patirtiems nuostoliams padengti. Pernai metų pabaigoje atliktas draudimo bendrovių slapto pirkėjo tyrimas parodė, kad BTA klientų aptarnavimo kokybė vertinama net 96 proc.
