Atšilus orams, vairuotojai vis stipriau spaudžia akseleratoriaus pedalą, viršijamas greitis, pažeidinėjamos kelių eismo taisyklės (KET), tad didėja ir avarijų keliuose skaičius. Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA ekspertai pastebi, kad pagal elgesį kelyje, galima išskirti kelis pagrindinius eismo įvykių sukėlėjų ir dalyvių tipus. Daugiausia problemų kelyje sukelia „kelių ereliai“.
Pasak psichologo Tomo Lagūnavičiaus, Lietuvos keliuose vyksta kovos dėl aukštesnio socialinio statuso. Automobilis – viena iš dominavimo ir valdžios parodymo priemonių.
„Kuo mašina didesnė ir brangesnė, kuo jos numeriai įdomesni, tuo aukštesnį socialinį statusą ji parodo. Kuo statusas aukštesnis, tuo mažiau taisyklių gali laikytis, kuo žemesnis, tuo daugiau taisyklių. Vyrai kelyje nuolat konkuruoja dėl savo statuso. Geros mašinos neturintis vyras galią bando pademonstruoti net ir turėdamas kokį „golfą“. Tokiu atveju šis vairuotojas bando dominuoti bandydamas aplenkti kitas mašinas, darydamas įvairius manevrus. Beje, šiame žaidime dažniausiai dalyvauja tik vyrai. Jie nuolat vienas kitam bando įrodyti, kuris yra geresnis ir toks reiškinys niekad neišnyks. Anksčiau buvo arkliai, karietos, o dabar automobiliai“, – komentavo psichologas T. Lagūnavičius.
Pasak eksperto, vadinamieji „kelių ereliai“ – dažniausiai mažas pajamas gaunantys ir aukštomis pareigomis negalintys pasigirti vyrai. Tad dominuoti jie bando kelyje. Dažniausiai jie vairuoja pigius automobilius, o savo statusą bando pakelti pažeidinėdami KET.
Pasiturinčiųjų dominavimas
Dideles pajamas gaunantys vyrai kelyje bando dominuoti kitomis priemonėmis. T. Lagūnavičius teigia, kad šio tipo žmonės, priešingai nei „kelių ereliai“, kelyje nelaksto. Norint parodyti savo statusą, jiems nebūtina sukelti nepatogumų kitiems vairuotojams. Aukšto socialinio sluoksnio atstovų svarbą parodo jų automobilis. Tokie vyrai dažniausiai perka brangius, didelius džipus.
„Turtuoliai gali sau leisti nepaisyti taisyklių, bet jie gatvėmis nelekia. Šio statuso žmonės dominuoja kitaip, bandydami užimti teritorijas. Toks vyras gali mašiną palikti ten, kur negalima, pasistatyti prie įėjimo arba į neįgaliųjų vietą. Jis tiesiog lengvai susimokės baudą“, – teigė psichologas.
Vairuotojų tipai
Pasak ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, gatvėmis lakstantys „kelių ereliai“ neretai tampa avarijų dalyviais. Jų vairavimo maniera ir KET nepaisymas klaidina bei erzina kitus vairuotojus, dėl to neretai įvyksta nelaimės.
„Kelių „ereliai” – tai vairuotojai, manantys, kad jų vairavimo įgūdžiai yra geresni už kitų vairuotojų. Jie turi polinkį vairuoti grubiai, daryti staigius posūkius, greitai lenkti kitą automobilį, net ir kai iš priekio artėja automobilis, mėgsta užlindinėti tarp kitų mašinų ir palikti nedidelį tarpą tarp kitų automobilių. Tokie veiksmai gali sukelti avarines situacijas. Šie vairuotojai labai mėgsta greitį. Jie bando lenkti kitus automobilius net piko metu, jiems net ir ištisinė kelio juosta ar draudžiantys tą daryti ženklai – ne kliūtis. Tokie veiksmai sukelia eismo įvykius. Jie erzina ir pradedančiuosius ir atsargius vairuotojus, mat norėdami pademonstruoti savo įgūdžius neretai kitus vairuotojus bando aplenkti, šūkauja, signalizuoja, rodo gestus“, – komentavo A. Žiukelis.
Didelį pavojų keliuose taip pat ir kelia girti vairuotojai. Artėjant vasaros sezonui jų padaugėja. Neretai šie už vairo sėda net ir neturėdami teisių.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA duomenimis, per mėnesį vidutiniškai užfiksuojama per 1700 eismo įvykių. Nemaža dalis jų nutinka dėl to, kad vairuotojai užsiima pašaline veikla. Pasak specialisto, pašalinė veikla trukdo vairuotojui susikaupti, blaško jo dėmesį, dėl to kelyje ir nutinka įvairių avarinių situacijų. „Spinter tyrimai“ atskleidė, kad moterys dažniausiai už vairo dažosi lūpas bei tušu paryškina blakstienas, vyrai prie vairo kalba telefonu ir rūko.
Pradedantieji vairuotojai kelyje dažnai važiuoja per lėtai ir taip stabdo eismą. Be to, gerai nepažinodami kelių, nežino iš kurių juostų jiems reikia sukti. Taip vėluodami persirikiuoti piko metu laukia, kol juos kas nors užleis ir stabdo visą savo eismo juostą.
Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA klientų aptarnavimo tinklas – vienas plačiausių Lietuvoje. Šiuo metu veikia 107 bendrovės atstovybės, klientais kasdien rūpinasi daugiau nei 400 darbuotojų. 2014 m. bendrovė užregistravo 39 tūkst. naujų įvykių ir išmokėjo apie 27 mln. eurų draudimo išmokų. Pernai ne gyvybės draudimo bendrovė vidutiniškai per vieną mėnesį išmokėjo virš 2 mln. eurų, per vieną darbo dieną išmokėjo vidutiniškai po 100 tūkst. eurų arba per vieną darbo minutę vidutiniškai išmokėjo po 200 eurų draudiminių įvykių žaloms padengti.
