Nelaimės ištiktiems gyventojams pernai metais šalies draudikai išmokėjo beveik 8,8 mln. eurų. Didžioji dalis sumos, 3,9 mln. eurų, gyvybės draudimu apsidraudusiems gyventojams buvo išmokėta dėl patirtų traumų, 1,9 mln. eurų – sunkių ligų ir neįgalumo atveju. Dar 3 mln. eurų išmokėta mirusių (žuvusių) apdraustųjų artimiesiems.
Daugėja išmokų
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos duomenimis, iš viso per 2014 metus gyventojams buvo išmokėta beveik 13 tūkst. išmokų – 690 išmokomis daugiau nei 2013 metais. Pasak asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko, išmokų skaičiaus augimą visų pirma lėmė nuosekliai augęs gyvybės draudimu besidraudžiančiųjų skaičius.
„Gerėjant ekonominei situacijai ir augant mūsų visuomenės sąmoningumui, vis daugiau Lietuvos žmonių supranta, kad investicijos į savo šeimos finansinę apsaugą yra būtinos. Ir jos turi būti lygiai taip pačiai kruopščiai planuojamos, kaip kad planuojame kitas būtinąsias šeimos išlaidas – išlaidas mokesčiams ar transportui. Gyvybės draudimu šiuo metu yra apsidraudę maždaug 15 proc. Lietuvos gyventojų. Jų skaičius toliau auga, todėl išmokų skaičiaus augimo tendenciją stebėsime ir ateityje“, – sakė A. Bakšinskas.
Didžiausios išmokos – dėl sunkios ligos
Didžiausias išmokas gyvybės draudimo įmonės Lietuvos gyventojams pernai metais išmokėjo sunkių ligų (insulto, infarkto, piktybinių auglių, kt.) atveju – vidutiniškai po 5,4 tūkst. eurų. Apdraustojo mirties arba žūties atveju jo artimiesiems draudikai vidutiniškai išmokėdavo po 4,8 tūkst. eurų.
Vidutinė draudimo neįgalumo atveju išmoka pernai metais siekė beveik 1,7 tūkst. eurų. Mažiausios išmokos buvo mokamos traumų atvejais – vidutiniškai po 330 eurų. Tokių išmokų buvo daugiausia – jas pernai metais gavo beveik 12 tūkst. šalies gyventojų.
Lyginant su 2013 metais, bendra visų išmokų suma praėjusiais metais išaugo apie 50 tūkst. eurų.
Dažniau nukenčia vyrai
Daugiau nei 60 proc. nuketėjusiųjų pernai metais buvo vyrai. Išskyrus sunkių ligų atveju – moterys sirgo dažniau ir išmokų dėl kritinių ligų joms buvo išmokėta daugiau. Tuo tarpu dėl traumų ir neįgalumo moterys į draudikus kreipėsi beveik dukart mažiau nei vyrai.
„Išmokų pagal gyvybės draudimo sutartis statistika atspindi Lietuvos realijas. Darbingo amžiaus vyrų Lietuvoje miršta beveik triskart daugiau nei moterų. Vyrai taip pat statistiškai dažniau nei moterys patiria traumų ir susižeidžia. Kita vertus, vyrai dažniau nei moterys Lietuvoje ir draudžiasi gyvybės draudimu, ypač rizikiniu. Tą lemia faktas, kad didžiausias pajamas statistinėje Lietuvos šeimoje vis dar dažnai uždirba vyrai. Norint pasirūpinti visos šeimos apsauga, pirmiausia ir turėtų būti apdraudžiamas jos maitintojas, uždirbantis didžiausias pajamas. Nelaimės atveju netekus pagrindinio maitintojo arba jam praradus darbingumą, gyvybės draudimas apsaugotų visą šeimą ir suteiktų jai realią finansinę paramą“, – pabrėžė A. Bakšinskas.
Apie asociaciją
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija vienija devynias Lietuvos gyvybės draudimo įmones bei kitas ES valstybių narių gyvybės draudimo įmones, veiklą vykdančias per filialus Lietuvoje. Asociacijos nariai: „ERGO Life“, „Swedbank Life“, „SEB gyvybės draudimas“, „Bonum Publicum“, „Mandatum Life“, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, „Aviva Lietuva“, „Compensa Life“, „MetLife Amplico“.
