Ladakalnis iškilęs 175 m virš jūros lygio. Saulėtą dieną nuo jo viršūnės matosi 6 ežerai. Rytinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Linkmenas ir Asėkas, pietinėje – Alksnas, Alksnaitis, o vakarinėje – Ūkojas ir Pakasas. Ladakalnis bei į šiaurę nusidriekianti, Šiliniškių gūbriu vadinama moreninių kalvų grandinė yra ledynmečio palikimas.
Saulėtą dieną nuo jo viršūnės matosi 6 ežerai. Rytinėje kalno papėdėje tyvuliuoja Linkmenas ir Asėkas, pietinėje – Alksnas, Alksnaitis o vakarinėje – didžiulis Ūkojas ir Pakasas. Į parko šiaurę Ladakalniu prasideda geomorfologinis draustinis. Ištisa kalvų grandinė-ledynmečio palikimas. Nuo kalno žiūrint į rytus, tarp dviejų ežerų išaugęs vienintelis parke 18 ha ąžuolynas. Jame auga retos augalų rūšys. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai.
Vasarą Ladakalnis gausiai lankomas turistų. Jį galima aplankyti atvažiavus, keliaujant pėsčiomis arba plaukiant Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais.
Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai – Didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Ladakalnį juosiantys ežerai apipinti legendomis ir padavimais. Viena Alksno ežero įlanka vadinama Mergakumpiu. Pasakojama, kad kaimo merginos bėgo nuo Napaleono karių ir plaukdamos nuskendo šioje įlankoje. O Linkmeno ežere gyveno žaltys Linkmenas, kuriam čia buvo pastatyta didelė šventykla.
