KONKURENCINĖ SITUACIJA RINKOJE

Kainos nustatymo būdas ir jos reguliavimo galimybės labai priklauso nuo konkurencinės situacijos. Šiuolaikinėje ekonomikoje daugelio rūšių prekių rinkoje prekiauja keletas labai stambių firmų ir daugybė smulkių gamintojų. Tačiau tokia sitaucija būna ne visada. Teoriškai skiriamos 4 rūšių situacijos.

Grynoji konkurencija tai situacija rinkoje, kai daugelis pardavėjų parduoda ir daugelis pirkėjų perka mažai tarpusavyje besiskiriančias prekes, todėl nė vienas pardavėjas negali diktuoti kainos.

Grynoji konkurencija – tipiška ankstesnio laikotarpio situacija. Šiuolaikinėje ekonomikoje ji būdingesnė žemės ūkiui, kur daugelis gamintojų parduoda mažai tarpusavyje besisikiriančias prekes. Grynoji konkurencija dažniausiai pasireiškia tų prekių rinkoje, kurių gamybai nereikia didelių pradinių investicijų. Todėl į tokias rinkas gana lengvai gali įsiskverbti nauji gamintojai ir prekiautojai. Šitokiose situacijose valstybė paprastai visai nereguliuoja kainų, jų lygis priklauso nuo paklausos ir pasiūlos santykio.

Visiška priešingybė grynajai konkurencijai yra monopolija.

Monopolija – tai situacija rinkoje, kai vienas pardavėjas parduoda unikalią prekę, kurios

pirkėjai negali pakeisti kitomis.

Menkai išsivysčiusioje ekonomikoje dažnai susidaro palankios sąlygos atsirasti monopolijai. Šiuolaikinėje ekonomikoje monopolijų atsiradimas daugiausia susijęs su tam tikrų prekių ar paslaugų specifika. Pavyzdžiui, aprūpinimas elektra susijęs su elektros perdavimu linijų nutiesimu ir naudojimu. Ekonomiškai netikslinga tiesti kelių konkuruojančių firmų elektros perdavimo linijas. Monopolinę padėtį tam tikram laikotarpiui gali susikurti ir užpatentuotų išradimų pagrindu gaminamų prekių gamintojas.

Monopolijos atveju pardavėjas yra praktiškai garantuotas, jog pirkėjai negalės atsisakyti pirkti jo siūlomą prekę ar paslaugą. Kad pardavėjas negalėtų laisvai kelti savo prekių kainų, monopolijos atveju gali būti įvedamas gana griežtas valstybinis kainų reguliavimas. Tokiais atvejais naujiems pardavėjams įsiskverbti į monopolizuotą rinką be vyriausybės leidimo ir paramos praktiškai neįmanoma.

Tarp dviejų kraštutinumų – grynosios konkurencijos ir grynosios monopolijos – įsiterpia daugybė tarpinių variantų, kurie dažnai vadinami negrynąja konkurencija. Tarp jų išsiskiria situacija, vadinama monopolistine konkurencija.

Monopolistinė konkurencija – tai situacija rinkoje, kai daugelis pardavėjų parduoda prekes, kurioms vartotojai priskiria pakankamai ryškias individualias savybes.

Monopolistinės konkurencijos atveju rinkoje gali reikštis tik kelios arba labai daug firmų, tačiau jų tarpusavio konkurencijos pagrindas visada yra specifinės parduodamų prekių savybės. Savybių specifiškumas dažniausiai turi ne vien realų, bet ir mistinį, tik vartotojų sąmonėje pasireiškiantį aspektą. Kartais palyginti nežymaus prekės realaus individualumo pagrindu reklama sukuria ryškų prekės išskirtinimą pirkėjų vertinimuose. Kadangi prekės individualios savybės siejamos tik su viena firma, tai leidžia gamintojui tam tikrose ribose reguliuoti prekių kainą. Kai kada kainas reguliuoja ir vyriausybė. Naujos firmos gali sėkmingai skverbtis į tokią rinką, remdamosi savo prekių savybėmis.

Kita negrynosios konkurencijos rūšis yra oligopolija.

Oligopolija – tai situacija rinkoje, kai joje aiškiai dominuoja keletas prekių pardavėjų.

Pagrindinė oligopolijos susidarymo prielaida – kokie nors sunkumai naujoms firmoms skverbtis į šią rinką. Tai gali būti labai didelių pradinių investicijų būtinumas, gamtinių išteklių, jau pasidalytų tarp kitų firmų, reikaligumas prekių gamyboje ir kt. Todėl oligopolija dažniausiai reiškiasi metalurgijoje, automobilių gamyboje ir pan.

Oligopolijos atveju firmos gali gaminti tiek turinčias pastebimų skirtumų, tiek ir praktiškai vienodas prekes. Kadangi konkurentų nedaug, kiekviena firma gali paveikti kainų lygį. Todėl gana dažnai įvedami tam tikri vyriausybiniai kainų keitimo apribojimai. Tačiau ypač reikšminga yra ne vyriausybinė, bet konkurentų vykdoma netiesioginė kainų kontrolė. Rinkos kaina nusistato panašiai kaip ir grynosios konkurencijos atveju, tačiau kiekvienas pardavėjas esant oligopolijai rinkai turi didelę įtaką ie jo veiksmai gali pakeisti situaciją. Jei vienas iš konkurentų staiga sumažintų prekių kainas, tikėdamasis parduoti didesnį kiekį ir gauti didesnes pajamas, pasikeistų visa paklausos kreivė.

Ankstesnis straipsnisKAINŲ POLITIKA IR TIKSLAI
Kitas straipsnisKAINOS IR KAINŲ REGULIAVIMAS

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here