Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė
Tampa gana įprasta, kad rinkose diriguoja centriniai bankai. Kai Europos centrinis bankas (ECB) prakalbo apie obligacijų supirkimo programą, visas finansinis pasaulis pasiraitojęs rankoves kibo į darbą, kad tam pasiruoštų. Dabar visos akys nukreiptos į Federalinę rezervų sistemą (FED) ir kruopščiai matuojamas jos kantrybės lygis. Paskutinis FED posėdis nustebino, rinkų dalyviai po gana ilgo tikrumo laikotarpio susimąstė. Ką naujoji FED retorika reiškia pasaulio ekonomikos augimui bei visiems investuotojams, ypač dabartinės ekspansinės ECB politikos kontekste?
Netobuli lūkesčiai
Ilgus metus sekant finansų rinkų pokyčius, nepaliauji stebėtis jos reakcijomis. Vos pradedame kalbėti apie fundamentalias pokyčių priežastis, staiga ima ir iškyla vienas ar kitas įvykis, kuris staiga dramatiškai pakeičia kruopščiai dėliotą paveikslą. Mat tiesiog staiga pasikeičia rinkų dalyvių nuotaika. Žvelgiant giliau, žinoma, už visų šių pokyčių stovi didelės pinigų sumos, ir ne tiek nuotaikos valdo jų srautus, kiek lūkesčiai ir susidariusios vadinamosios pozicijos (kiek daug kokio nors turto yra konkrečiu metu nupirkta arba parduota rinkos mastu). Nepaisant to, lūkesčiai yra žmogiškasis faktorius, tam tikra prasme – netobulybė.
Reakciją į praeitos savaitės FED žinutę iš pirmo žvilgsnio ir kyla noras vadinti netobula bei menkai pagrįsta. Tačiau, kita vertus, „rinkos visada yra teisios“, kaip skelbia viena iš esminių jų taisyklių. Taigi kas įvyko?
Pirmiausia, FED, skirtingai nei buvo laukta, reikšmingai sumažino bazinės palūkanų normos projekcijas artimiausiems keliems metams (2015 metams – perpus). Be to, skambiai nuskambėjo frazė, jog FED verčiau renkasi suklysti pradėdamas kelti palūkanas per vėlai, nei tai padarytų per anksti. Akivaizdu, kad pastarųjų mėnesių gana vidutiniai JAV makroekonominiai rodikliai buvo priežastis, privertusi FED iš dalies pakeisti kryptį.
Rinkų reakcija – žaibiška
Pirmiausia, daugelis peržiūrėjo savo prognozes dėl pirmojo JAV dolerio bazinių palūkanų didinimo ir nukėlė jį iš optimistinio birželio į rugsėjo mėnesį. JAV doleris smarkiai nukrito, o JAV akcijų rinkos atsigavo ir vėl sužydėjo naujais rekordais. Kokie pokyčiai laukia toliau?
Žinoma, negalime užmiršti įvykių Europoje. Verta paminėti, kad pastarųjų savaičių euro zonos makroekonominiai pokyčiai džiugino. Ar atsitiktinai, ar ne, tačiau gali būti, jog ECB vykdoma ekstremaliai ekspansinė pinigų politika, žemos naftos kainos bei labai susilpnėjęs euras, panašu, pradeda teigiamai veikti ekonomiką. Euro zonoje stebime augantį pramonės aktyvumą (pirkimų vadybininkų indeksas nuo 51 šoktelėjo iki 51,9 kovo mėnesį, o jo detalės rodo daugiau potencialo kilti kitus keletą mėnesių).
Visi pastarųjų metų ECB vargai ir buvo nukreipti šia linkme – būtina išjudinti euro zonos realųjį sektorių, būtina pamatyti darbo vietų kūrimą, vartojimo atsigavimą, tuomet imsime matyti ir augančią infliaciją. Palyginti palankūs pokyčiai euro zonoje ir kiek apsiniaukusios nuotaikos JAV lėmė staigų euro kurso JAV dolerio atžvilgiu atšokimą 4,5 proc. (po 9 mėnesius trukusio 25 proc. dydžio kritimo). O jau buvome pamanę, kad euras smigs į dugną nestabdomai – prognozės buvo kone kas savaitę mažinamos (nuo 1,10 iki 1,05, po to iki 1,00, galiausiai iki 0,90, kur ir apsistojo, nes kursas pasuko kita kryptimi). Taip reikšmingai sustiprėjęs JAV doleris, žinoma, prisidėjo prie FED abejonių staigia JAV ūkio plėtra. Natūralu, kad lakiai rinkų vaizduotei bei kurso kitimui teko tam tikroje vietoje sustoti.
Kaip judės pagrindinė valiutų pora?
Taigi, dabar stebime EUR/USD kurso korekciją. Nepaisant to, prognozių, jog kursas turėtų judėti link 1,00, o gal ir žemiau, nekeičiame – tokią kryptį diktuoja esminė visų rinkų pokyčių priežastis, kuri niekur nedingo. Tai ekspansinė ECB politika ir didelis pinigų masės augimas euro zonoje bei stabiliai objektyvi perspektyva, kad JAV dolerio bazinės palūkanos didės šiemet. Kurso pokyčiams nesvarbu, kada, svarbu, kad tai įvyks. Kylant JAV dolerio palūkanoms, o euro palūkanoms išliekant neigiamoms, investuotojai tiesiog vis labiau norės investuoti į pajamingesnes JAV doleriais denominuotas finansines priemones. Akcijų rinkoms tokia susidariusi situacija apskritai yra labai palanki. Akcijų indeksai muša rekordus – laisvų lėšų abiejose Atlanto pusėse yra daug, taigi jos sėkmingai keliauja į akcijas.
Akcijų rinkos – pervertintos
Akcijų rinkos tampa dramatiškai pervertintos, ypatingai Europoje. Pavyzdžiui, „Eurostoxx50“ P/E rodiklis (kiek metinių pajamų sudaro akcijos kaina) pakilo iki 22, Vokietijos DAX indekso P/E rodiklis siekia 20, o Prancūzijos „CAC 40“ – 26. JAV akcijų rinkose situacija ne tokia keista, bet vis vien įdomi: „Dow Jones“ indekso P/E yra 15,5, o „S&P 500“ – 18, pastarojo indekso P/E šiuo metu rekordinis. Normaliomis aplinkybėmis 15 yra paaiškinama ir logiška reikšmė. Tačiau dabar rinkos veikia nenormaliomis aplinkybėmis ir taip veiks dar bent metus. Taigi, štai ir atsakymas, kiek laiko stebėsime palankias perspektyvas akcijų rinkoms, spaudimą eurui toliau kristi ir, be abejo, nesuvokiamai mažus obligacijų pajamingumus euro zonoje ir galimai nepagrįstai žemas visos palūkanų kreivės palūkanų normas JAV.
Lietuvos patikimumas – didėja
Gali būti, kad JAV palūkanos visuose terminuose yra gerokai mažesnės nei turėtų būti, įvertinant būsimą FED palūkanų didinimo ciklą, ypatingai kalbant apie ilgus terminus ir turint galvoje būsimą pusiausvyros tašką, kurį JAV dolerio palūkanos turėtų pasiekti apie 2017 metų pabaigą ties 3,50 proc. Šis atotrūkis pradės garuoti vasaros pradžioje, kai iki planuojamo JAV dolerio palūkanų kėlimo liks maždaug trys mėnesiai. Tuo tarpu kalbant apie euro zonos palūkanas, jos tikrąja to žodžio prasme yra išgaravusios. 5 metų trukmės euro palūkanos šiuo metu yra 0,27 proc. 10 metų trukmės Vokietijos obligacijų pajamingumas tesiekia 0,22 proc., Lietuvos – 0,6 proc., Portugalijos – 1,75 procento.
Lietuva kone priartėjo prie Vokietijos patikimumo prasme, o gerokai prasčiau savo finansus valdančioms šalims pietų Europoje praktiškai nebereikia nieko primokėti už didesnę riziką. Štai taip veikia ECB obligacijų supirkimo programa. Ir tai tęsis bent jau šiuos metus. Vėlgi, įprastomis aplinkybėmis sakytume, kad euro zonoje turime išsipūtusį akivaizdų kainų burbulą ir kiekvieną dieną lauktume jo sprogimo. Bet ir vėl tenka konstatuoti, kad aplinkybės neįprastos ir tokios išliks dar kurį laiką.