Komunikacijos agentūros save pozicionuoja įvairiai, net kuria dukterines įmones. Tačiau ar tai prasminga? Ar šie, pavadinkim, komunikacijos žanrai tokie skirtingi, kad jiems reikėtų naujų pavadinimų? Net atskirų įmonių? Užsienyje nemaža dalis agentūrų apsiriboja tik veiklą nurodančiu pozicionavimu – „komunikacijos agentūra“ arba „kūrybinė komunikacija“. Dalis jų pozicionavimo atsisako išvis, o savo veiklos aprašyme pabrėžia būtent ne ekspertiškumą kokioje nors nišoje, bet priešingai – platų požiūrį į komunikaciją. Vieni rašo „nuolat ieškome naujų disciplinų ir tobuliname jau esamas, kad šios atitiktų kliento poreikius“ („Droga5“), kiti – „mes pasakojame prekės ženklų istorijas ir į dialogą įtraukiame žmones, nesvarbu kuriuo kanalu („Mother“), dar kiti ironizuoja ir po pavadinimu pasirašo „Rokenrolo agentūra“ („Snask“). Šios tendencijos nereiškia, kad komunikacijos rinka pasigauna prekybos centrų idėją „viskas vienoje vietoje“.
Komunikacijos paslaugų jungimo reikalauja absoliutus interneto ir socialinių tinklų įsigalėjimas. Jei anksčiau sėkmės faktoriumi buvo vien tai, kad apie prekės ženklą parašė laikraštyje, dabar – pats buvimo eteryje faktas mažai teturi reikšmės. Turinio yra tiek daug, kad svarbiausia būti ne pamatytam, truputį pastebėtam, geriausia – padariusiam įspūdį. Kad ir kaip žiūrėsi, tam agentūrai reikės paruošti tekstą, vaizdą bei garsą. Kartais tik vieną iš jų, kartais visus tris, bet niekaip kitaip. Ir kad ir kaip agentūra pozicionuotųsi – turinio rinkodaros, viešųjų ryšių ar dar kaip nors – jai reikės sukurti būtent tai. Ir galima galvoti, jog Facebook’o postų kūrimas absoliučiai skiriasi nuo pranešimo spaudai parengimo. Taip, skiriasi. Ženklų kiekiu, teksto išdėstymu, šiek tiek stiliumi. Bet tik tiek. Galima teigti, kad komunikacija socialiniuose tinkluose su interesantais yra kardinaliai kitokia nuo bendravimo su žiniasklaida. Bet ar tikrai? Yra skirtumų, bet panašumų rastume gerokai daugiau. Kur kas labiau skiriasi kiekvieno kliento poreikiai ir bruožai. Finansų sektoriaus ir madingo rūbų butiko komunikacija skirsis labiau nei kiekvieno jų komunikacija skirtinguose kanaluose.
Šiandien kur kas svarbiau būti savo kliento ekspertu ir tiesiog komunikacijos eruditu-specialistu, o ne tam tikro vieno komunikacijos metodo ar žanro žinovu. Kad ir kokiais kanalais komunikuosime, pirmiausia reikės tenkinti kliento, o ne pasirinkto kanalo poreikius. Dar daugiau – būtent pagal klientą, jo savybes, verslo tikslus, žinutę bei profilį tuos kanalus parinksime. Daryti priešingai – tai vežimą statyti prieš arklį. Ką tokioje agentūrų žanrinėje įvairovėje daryti klientui? Rinktis ne agentūros profilį, o idėją ir žmones, kurie už jos stovi. Gera idėja ir prekės ženklui tinkantis požiūris garantuoja nuoseklų ir tolygiai plėtojamą prekės ženklo įvaizdį, reputaciją, atpažįstamumą. Paprastai tariant, jeigu jums patinka ir tinka, kaip mąsto jūsų reklamos agentūra, ji turėtų (galėtų) rūpintis ir jūsų komunikacija socialiniuose tinkluose, kurti turinio rinkodaros projektus, net viešųjų ryšių strategiją. Jei pastebėjote, kad socialinių tinklų agentūra pasiutusiai rašo Facebook’o įrašus, veikiausiai ji gali atliepti kliento poreikius ir kuriant radijo reklamos tekstą.
Juk komunikacijos skaidymas per kelias agentūras kelia ir koordinavimo problemų. Nejaugi prekės ženklui/verslui naudinga, kad socialiniuose tinkluose jo vardu kalbėtų vieni, pranešimuose spaudai – kiti, o video turinio kūrimą koordinuotų treti? Juk reikia, kad visi, taip sakant, pūstų į vieną dūdą, kitaip šiame informacijos sraute tikrai būsi neišgirstas.
Agentūros pozicionavimasis viename ar kitame žanre, ar teiginys, kad mes stipriausi vienoje ar kitoje srityje – nėra profesionalumo ženklas. Greičiau tai rodo technokratinį komunikacijos suvokimą bei įsitikinimą, kad forma – svarbiau nei turinys, o komunikacijos toną lemia ne klientas ir jo poreikiai, o kalbėjimo tradicija pasirinktame kanale.
