Apie įmonę

 

AB „Mažeikių nafta“ sudaro nuo 1980 m. dirbanti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, nuo 1999 m. pradėjęs veikti Būtingės terminalas bei nuo 1970 m. naftą ir jos produktus pumpuojantis Biržų naftotiekis.

Mažeikių naftos perdirbimo įmonė yra 18 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių miesto, netoli (apie 90 km) nuo veikiančių Būtingės, Klaipėdos ir Ventspilio (Latvija) terminalų.

Nuo 2002 m. pavasario į vieną — vamzdynų ir terminalo — padalinį sujungti šiauriausiame Lietuvos rajone įsikūręs Biržų filialas, kurį su Mažeikių naftos perdirbimo įmone jungia 220 km naftotiekio atšaka, ir Būtingės filialas, ant Baltijos jūros kranto pastatytas reversinis naftos eksporto-importo terminalas, kurį su Mažeikių naftos perdirbimo įmone jungia 92,5 km ilgio naftotiekis.

Veikla

 

AB „Mažeikių nafta“ pagrindinės veiklos sritys:

û    naftos ir kitos žaliavos perdirbimas,

û    prekyba naftos produktais,

û    naftos krova į tanklaivius,

û    naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais.

 

Gaminama produkcija

 

Įmonė nuolat gerina savo gaminamos produkcijos kokybę ir žaliavos perdirbimo efektyvumą. 1995 metais visiškai atsisakyta etiliuotų benzinų gamybos; nuo 1996 metų įmonėje gaminami aukštos kokybės bešviniai benzinai su multifunkciniais priedais VENTUS ir žieminis dyzelinas; 1997 metais pradėta reaktyvinių variklių kuro JET A1, visiškai atitinkančio pasaulio standartus, gamyba; 1999 metais pradėti naudoti multifunkciniai priedai dyzelino kokybei gerinti, pradėta automobilinio benzino pagal LST EN 228 ir dyzelino pagal LST EN 590 gamyba; 2003 metų pradžioje pagamino aukštos kokybės arktinės 2-osios klasės dyzeliną.

Šiuo metu “Mažeikių naftoje” gaminama:

û   bešvinis benzinas 98, 95, 92;

û   bešviniai benzinai su multifunkciniu priedu VENTUS 98, VENTUS 95, VENTUS 92;

û   vasarinis ir žieminis dyzelinas;

û   Dyzelinas su VENTUS priedu;

û   Arktinis 2 klasės dyzelinas;

û   Žymėtasis žemės ūkiui skirtas dyzelinas;

û   Katilų kuras;

û   Reaktyvinis kuras JET-A1;

û   Suskystintos automobilinės dujos ir suskystintos buitinės dujos;

û   kelių, stogų ir statybinis bitumas; bitumai, pagal Europos Sąjungos standartus;

û   Elementinė siera.

 

 

 

Teikiamos paslaugos

 

AB “Mažeikių nafta” įstatuose įregistruota beveik 80 įvairių veiklos rūšių. Kasmet vis platėja ir išoriniams klientams teikiamų paslaugų ratas, gerėja jų kokybė.

û  Metrologijos laboratorija

û  Kokybės tyrimų centras

û  Poilsio namai Šventojoje

Kainų nustatymas AB „Mažeikių nafta“

 

AB “Mažeikių nafta” žalią naftą perka pasaulinėmis kainomis (jas publikuoja informacinė agentūra Platt’s ( www.platts.com ), todėl naftos produktų, parduodamų Lietuvos bei kitose rinkose, kaina taip pat nustatoma remiantis pasaulinėmis. Tokiu pačiu būdu parduodamų naftos produktų kainas nustato daugelis Europos naftos produktų gamintojų.

Agentūros informacija yra prieinama tik prenumeratoriams, kurių didžiąją dalį sudaro naftos perdirbimo gamyklos bei naftos produktų prekybos įmonės.

Taigi nustatydami tiek protokolines, tiek sutartines naftos produktų kainas, “Mažeikių naftos” prekybos namai remiasi Platt’s leidinyje “European marketscan” publikuojamomis naftos produktų (benzinų, dyzelinų, mazuto bei kitų produktų) kainų kotiruotėmis. Prie Platt’s paskelbtos kainos yra pridedama arba atimama premija, kurios dydis priklauso nuo rinkos ar produkto specifikos.

Kadangi Platt’s informacija yra publikuojama kasdien, tad ir parduodamų naftos produktų kainos keičiasi kiekvieną dieną. verta paminėti, jog Platt’s kainų kotiruotės yra JAV doleriais, todėl naftos produktų kainos Lietuvoje iš JAV dolerių yra perskaičiuojamos į litus. Taigi valiutų kursas taipogi daro įtaką Lietuvoje parduodamų naftos produktų kainai.

Daugelis paklaustų, kodėl naftos produktai nėra parduodami remiantis savikainos metodu, kuris yra lygus žaliavos kainos, perdirbimo kainos, logistikos išlaidų, pelno sumai? Toks parduodamų naftos produktų kainos skaičiavimas tokioje naftos produktų rinkoje beveik nėra taikomas, nes:

û  nafta perkama pagal nuolat kintančią kainą – per vieną dieną naftos kaina gali pakilti ar nukristi daugiau nei 10%,

û  naftos perdirbimas yra gana ilgas procesas ir gali užimti apie 20-30 dienų nuo jos nupirkimo iki galutinio produkto pardavimo, o per tą laiką tiek naftos, tiek naftos produktų kaina gali pasikeisti nenuspėjamai.

 

Iš ko susideda naftos produktų kainos

 

Esminiai dalykai, kuriuos reikia atsiminti:

–        “Mažeikių nafta” naftą perka ir produktus parduoda pagal pasaulines kainas;

–        “Mažeikių naftos” produktų pardavimo kainos niekaip nesusijusios nei su perkamos naftos kaina, nei su mūsų veiklos išlaidomis. Jos priklauso nuo pasaulinių produktų kainų;

–        naftos ir benzino bei dyzelino pasaulinės kainos nėra tarpusavyje susijusios;

–        skirtumas tarp “Mažeikių naftos” parduodamų produktų kainos ir naftos kainos (t.y. perdirbėjų marža) yra svarbiausias rodiklis, įtakojantis įmonės pelningumą.

–        Niekas šiandien negali tiksliai pasakyti, kokios pasaulinės kainos bus rugsėjo mėnesį. Jei kas galėtų tiksliai numatyti kainų kitimus, būtų turtingiausias pasaulyje (turtingiausias šiandien yra kompanijos “Microsoft” prezidentas Bill Gates, kuris tikrai nedirba naftos ar jos produktų srityje)…

Kodėl pasaulinės kainos?

 

Visose pasaulio šalyse vartojami naftos produktai, kurių kaina nuolat svyruoja. Kadangi didžiausi naftos kiekiai yra išgaunami 12-14 valstybių (Saudo Arabija, Rusija, Venesuela, Irakas, Iranas, Norvegija), bet kokie neramumai šiose šalyse stipriai įtakoja naftos ir naftos produktų kainas visame pasaulyje. Naftos išgavimo pokyčiai, naftos perdirbimo gamyklų apkrovimas, naftos produktų paklausa tiek didžiausiose (JAV, Kinijos, ES), tiek mažiausiose rinkose – štai faktoriai, kurie formuoja bendras kainų tendencijas.

Daugelis mūsų, išgirdę paaiškinimus, kad naftos produktų kainos Lietuvoje kyla dėl padidėjusios dyzelino paklausos Kinijoje ar benzino paklausos JAV, stipriai nustembame: kaip paklausos pokyčiai šiose rinkose gali įtakoti mus? Mes juk gyvename Lietuvoje.

Atsakymas labai paprastas: mes gyvename pasaulinės globalizacijos amžiuje, kai visos prekės laisvai gali judėti iš vienos valstybės, kontinento į kitą. Esant naftos produktų stygiui vienoje valstybėje, jos viduje naftos produktų kainos kyla ir atsiranda pagunda naftos produktus importuoti iš kitur. O kadangi naftos perdirbimo pajėgumų pasaulyje trūksta, šis naftos produktų paklausos pakilimas negali būti lengvai patenkintas paprastai perdirbus papildomus naftos kiekius – šis papildomas naftos produktų kiekis turi būti eksportuotas iš rinkos, kurioje paklausa neviršija pasiūlos. Eksportavus naftos produktų šalyje-eksportuotojoje gali būti pažeistas naftos produktų pasiūlos ir paklausos balansas. Kainos pradeda kilti tiek naftos produktus eksportuojančiose, tiek importuojančiose valstybėse. Todėl galima teigti, kad pasaulyje kainos svyruoja pa-gal susisiekiančių indų principą.

Perdirbimo marža

Naftos pasaulinė kaina ir benzino bei dyzelino ar kitų produktų pasaulinės kainos gyvena atskirus gyvenimus. Skirtumas tarp pasaulinių naftos kainų ir produktų kainų populiariai vadinamas “perdirbėjo marža” (“crack margin”). O visas pavadinimas – “Urals 5-2-2-1 Crack Margin”. Šią maržą skaičiuojame gana paprastai: iš 5 tonų “Ural” naftos pagaminame 2 tonas 95 benzino, 2 tonas dyzelino bei 1 toną mazuto. Iš gautų pajamų pardavus naftos produktus atėmę išlaidas naftos įsigijimui gauname maržą, kuri gana objektyviai parodo naftos perdirbimo įmonių galimybę uždirbti pinigus. O toliau viskas priklauso tik nuo kiekvienos naftos perdirbimo gamyklos veiklos sąnaudų.

2004 metai ir kainų šuoliai

 

Pasaulines naftos, benzino bei dyzelino kainas įtakoja daugybė faktorių: pasiūlos-paklausos balansas, išgaunami naftos kiekiai, valstybių sukauptų atsargų lygiai, metų sezoninė kaita, politinės ir ekonominės krizės, kariniai konfliktai, įvairiausios “geros” ir “blogos” naujienos. Kai susikaupia daug blogų naujienų – kainos kyla, kai blogų naujienų nebūna, kainos stabilizuojasi arba krenta. Pvz., pernai metų pradžioje benzino ir dyzelino kainų šuolį įtakojo karinis konfliktas Irake (tiksliau – karinio konflikto laukimas). Šiemet pagrindiniu faktoriumi lieka didžiulė benzino ir dyzelinio paklausa visame pasaulyje (ypač Azijos valstybėse), labai nestabili padėtis Irake, kur dėl nuolatinių diversijų niekaip nesiseka užtikrinti nei naftos išgavimo, nei eksporto pastovumo, terorizmo baimė ir – priskirtina prie blogų naujienų – situacija apie YUKOS…

Beje, rekordinis kainų šuolis gegužį niekaip nesusijęs su Lietuvos naryste ES, o su pasaulinės rinkos tendencijomis – žemų benzino atsargų lygiu JAV bei vis didėjančia naftos ir naftos produktų pasauline paklausa (vien Kinijoje dėl audringo ekonomikos besivystymo naftos produktų paklausa per metus išaugo 22 proc.). Ko tikėtis šiemet? Dauguma analitikų visame pasaulyje prognozuoja, kad kainos šiemet liks gana aukštos.

Didmeninė kaina

 

            “Mažeikių naftos prekybos namai” kiekvieną dieną internete (www.mnpn.lt) skelbia produktų pardavimo kainas – tai ir yra didmeninės kainos. Didmeninę mūsų produktų kainą sudaro: praėjusių 10 dienų kainų Roterdame vidurkis + akcizas + 18 proc. PVM nuo kainos ir akcizų sumos. Būtent dėl aukštų akcizų benzino ir dyzelino mažmeninės kainos Europoje yra didesnės nei JAV. Derėtų priminti, kad naftos ir naftos produktų verslo valiuta yra JAV doleris, todėl nustatant 10 dienų vidurkį, naudojamasi taip pat 10 praėjusių dienų Lietuvos lito ir JAV dolerio kursų vidurkiu. O šių kursų pokytis (svyravimas) taip pat turi įtakos “Mažeikių naftos” pardavimo kainoms.

Trijose Baltijos valstybėse naftos produktus visi gamintojai (“Mažeikių nafta”, Baltarusijos ar Rusijos gamyklos, Porvo gamykla Suomijoje) ir didmenininkai pardavinėja atsižvelgdami į pasaulinių kainų kitimus. Todėl jokie importuotojai stebuklingai sumažinti kainų Lietuvoje negali.

Be abejo, kiekvienoje valstybėje yra ir vietinių rinkos ypatumų (privalomų atsargų kaupimo užduotys, istoriškai susiformavusios didmenininkų ir mažmenininkų santykių tradicijos, tiekėjo patikimumas, kontrabandos lygmuo ir kt. faktoriai), dėl jų galimi didmeninių kainų skirtumai (galimi, bet nebūtini).

Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė ir prieštaringos informacijos apie akcizus Baltijos valstybėse. Reikėtų patikslinti, kad Lietuvoje ir Estijoje akcizai yra vienodi, tačiau Latvijoje jie mažesni: benzinui apie 10 centų litrui, dyzelino litrui apie 9 centus su PVM.

Nuo gegužės 1 d. Baltijos šalims įstojus į vieningą ES erdvę akcizai turėjo būti suvienodinti, tačiau Latvijai buvo suteikta išimtis ir leista nustatant akcizo dydį Latvijoje minimalų ES akcizą perskaičiuojant į Latvijos nacionalinę valiutą (latus, LVL) naudojant žemesnį LVL/EUR keitimo kursą. Todėl ir susidarė toks akcizų skirtumas.

PLATT’S

 

Šis žodis kartais sumirga pranešimuose apie kintančias naftos ir naftos produktų kainas tiek Lietuvoje tiek pasaulyje.

PLATT‘S – tai vienos iš pirmaujančių naftos ir jos produktų verslo informacinių tarnybų pavadinimas, kilęs nuo įmonės įkūrėjo Warren Platt pavardės. Jis dar 1909 m. pradėjo publikuoti savo pirmąjį mėnesinį žurnalą „National Petroleum News“. Verslas plėtėsi, Warren Platt pradėjo publikuoti savaitinius leidinius, kuriuose pateikė rinkos naujienas bei kainas, tuo pritraukdamas vis daugiau skaitytojų, kurie buvo glaudžiai susiję su naftos gavyba ir perdirbimu.

1928 m. trys naftos verslo gigantai “Standard Oil”, “Royal Duch Shell” bei “Anglo-Persian Oil” (dabar “British Petroleum”) pasirašė tarpusavio susitarimą, kuriuo susitarė, kad naftos kaina JAV pakrantės uostuose yra nustatoma remiantis PLATT`S publikuojamomis kainomis. Prie šių naftos gigantų laikui bėgant prisijungė dar 18 naftos kompanijų, net TSRS neformaliai sutiko su tokiu naftos kainų nustatymu. Taip PLATT‘S įmonė tapo svarbiausiu energetikos sektoriaus informacijos tiekėju. Dabar šis kainų nustatymo mechanizmas yra gana skaidrus ir jį naudoja didžioji dauguma šio energetikos sektoriaus įmonių.

Šiuo metu PLATT‘S įvairiose šalyse dirba apie 700 darbuotojų. Per beveik šimtmetį išsiplėtė veiklos geografija, leidinių skaičius išaugo nuo vieno iki kelių dešimčių, išsiplėtė įmonės veiklos sritys: nuo naftos ir jos produktų iki metalų, gamtinių dujų, chemijos pramonės, atominės energetikos naujienų.

PLATT’S, ARA ir “Mažeikių nafta”

 

Neretai galime išgirsti, kad “Mažeikių nafta” savo didmenines kainas nustato pagal kainų lygį Roterdame. Iš tiesų kalbama apie sąvoką ARA, apibūdinančią tris Europos uostus: Amsterdamą, Roterdamą ir Antverpeną. Juose perkraunami didžiausi naftos ir benzino bei dyzelino kiekiai. Jau daugelį metų Europoje dirbančios naftos perdirbimo įmonės nustato savo kainas pagal esančias šiuose trijuose uostuose (šias kainas ir skelbia agentūra PLATT’S).

Nuo 1997 m. “Mažeikių nafta” pradėjo gyventi pagal laisvame pasaulyje priimtas naftos verslo taisykles: naftą perkame pagal PLATT‘S kainas – pagal jas ir parduodame naftos produktus. Kadangi gyvename Europoje, atitinkamai naudojame PLATT’S ARA kainų lygį. Kitokie parduodamos produkcijos kainų nustatymo mechanizmai, veikiant pasaulinėje rinkoje, yra neveiksmingi.

Komentuoti

Please enter your comment!
Please enter your name here