Italija – grožio ir gero skonio šalis. Šis apibūdinimas išsprūsta kalbant apie klasikinę senųjų miestų – Romos, Venecijos, Florencijos – architektūrą, aptarinėjant drabužių madas, apžiūrinėjant prabangius automobilius ir, žinoma, pasivaišinus gardžiu maistu.
Nuo Cezario laikų Italijoje populiarus posakis – „pilnas skrandis – rami siela”. Daugelis mėgsta makaronus ir picą, todėl mano, kad tai pagrindinis itališkas maistas. Iš tikrųjų Italijoje virtuvė diferencijuojama pagal regionus ir yra pakankamai skirtinga. Tą įtakoja labai skirtingas klimatas šalies šiaurėje ir pietuose bei skirtinga topografinė padėtis.
Kaip bebūtų, itališka virtuvė su savo kvapų, spalvų, skonių ir tekstūrų mišiniu yra viena populiariausių pasaulyje. Alyvų aliejus, grūdai, daržovės, žolelės, žuvis, sūris, vaisiai ir vynas atrodo idealūs ingredientai šiuolaikinei dietai.
Minutėlei mintimis persikelkime į siauras Italijos gatveles, pasidomėkime, bene giliausiomis pasaulyje, maisto ruošimo tradicijomis (seniausia žinoma kulinarinė knyga buvo parašyta dar senovės Romos imperijoje, tad italai teisėtai didžiuojasi savo puikia virtuve ir vynu. -Aut.past.), paragaukime įvairiausių patiekalų, pajuskime skonių ir kvapų harmoniją.
- NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ…
Italija – margaspalvių regionų šalis, plytinti Apeninų pusiasalyje, savo forma primenančiame elegantišką aukštakulnį batą. Italų virtuvės istorija siekia Senovės Graikijos ir Romos laikus. Žinoma, kulinarinių aukštumų buvo pasiekta prabėgus ne vienam šimtmečiui, tačiau jau tada žmonės sūdė žuvį, marinavo alyvuoges, džiovino figas. Kasdienį eilinio žmogaus maisto racioną sudarė itin paprasti produktai: lęšiai, lubinai, avinžirniai, vėliau – pupos, įvairios daržovės, pienas, sūris.
Galvijus mėsai pradėta auginti žymiai vėliau, tik Romos Imperijos laikais. Tada šiek tiek pasikeitė ir valgymo įpročiai, pradėta valgyti nebe du, o tris kartus per dieną. Pusryčiams italų protėviai valgydavo vyne mirkytos duonos, grūdų košės arba sūrio, saujelę vynuogių ar alyvuogių, vidurdienį užkąsdavo lengvo šalto maisto ir tik vakare prikirsdavo jautienos, ožkienos, kiaulienos, jūros gėrybių, žuvies patiekalų. Desertui skanauta saldumynų iš medaus, užgeriamų aromatingu vynu.
Viduramžiais užkariautojai barbarai pakeitė kulinarines tradicijas. Šis procesas palietė net periferinius regionus. Tarkime, Sicilijos gyventojai pradėjo džiovinti makaronus, kurių atsargas ypač patogu kaupti. Iš arabiškų šalių atvežti prieskoniai pradėti naudoti ne tik kulinariniais, bet ir medicininiais tikslais, maisto konservavimui.
XVII–XIX amžiais italai įsisavino prancūziškus maisto ruošimo būdus. Pasiturintieji mėgavosi itin rafinuota virtuve, be kurios šedevrų neapsieita bet kokiam oficialiam įvykiui minėti skirtose vaišėse. Aukštuomenė gardžiavosi prancūziško stiliaus sriubomis, begale mėsos ir žuvies patiekalų, daržovių piurė, prašmatniais saldumynais ir vaisiais. O varguomenė valgė monotonišką maistą – duoną su daržovių viralais, pupas, kopūstus, bulves. Pasistiprinimui būdavo gaminami patiekalai iš sūrio, kiaušinių. Būtent tarp liaudies žmonių išpopuliarėjo „pasta“ ir „polenta“, vieni pagrindinių šiuolaikinės italų virtuvės patiekalų.
Minimu laikotarpiu italų virtuvei nemažai įtakos turėjo prancūzų valgio gaminimo tradicijos. Iš šios šalies atkeliavo želė, suflė, piurė receptai, italai išmoko gaminti lietinius su įdarais, mėsos ir daržovių sultinius, valgį pradėjo gardinti įvairiais padažais – populiariuoju majonezu, Bešamelio padažu. Buvo perimtos madingos tradicijos ir iš Anglijos: pamėgti įvairūs pudingai, arbatėlės. Garsioji itališka kava ir šokoladas tik daug vėliau atgavo savo pozicijas.
2.REGIONŲ YPATYBĖS
2.1 Šiaurės vakarų Italija
Šioje srityje, kur horizontą puošia Alpės valgomi maistingi ir sotūs patiekalai. Čia, kitaip nei visoje Italijoje sviesto vartojama ne mažiau nei aliejaus. Auginama daug ryžių, todėl vietiniuose valgiaraščiuose visada įrašytas rizotas, papildantis makaronų patiekalus. Tradiciniams patiekalams priskiriamas sūris, visų rūšių riešutai ir trumai, augantys Pjemonto regione. Ruošiant kvapius padažus naudojamas česnakas, krokas, bazilikas ir vynas. Ant kiekvieno staliuko restorane rasite traškios duonos lazdeles (grissini), kilusias iš Turino. Svogūnų ir žolelių Focaccia – kepama iš tešlos su alyvų aliejumi; būna su alyvuogėmis, pomidorais. Bresaola – plonyčiai parūkytos žalios jautienos griežinėliai, patiekiami su šlakeliu citrinos sulčių kaip užkandis. Risotto alla milanese – aštrus milanietiškas valgis iš ryžių, baltojo vyno, svogūnų, krokų ir tarkuoto parmezano sūrio. Farinata – plokščia duona, kepama iš aliejaus ir avižirnių miltų. Ji plona, panaši į blyną, valgoma kaip užkandis. Trenette al pesto – Genujos patiekalas iš lakštinių su baziliku, česnaku, kedro riešutais, parmezanu ir aliejumi. Zabaione – putojantis mišinys iš kiaušinio, cukraus ir Marsala vyno, patiekiamas karštas ar šaltas su biskvitiniais piršteliais. Amaretti – lengvi, skanūs migdoliniai sausainiai, paprastai valgomi prie kavos. Kepami iš migdolų ir kiaušinių baltymų. Dažnai suvyniojami į spalvingus popierėlius. Torta di nocciole – Pjemonto riešutinis pyragas. Į jo sudėtį įeina riešutai, kiaušiniai, sviestas. Panettone iš Milano – tai lengvas mielinis pyragas su cukruje virtais vaisiais. Tradiciškai valgomas per Šv.Velykas ir Kalėdas.
2.2 Šiaurės rytų Italija
Čia paplitę makaronų valgiai, labiausiai – polenta, pagaminta iš kukurūzų miltų, taip pat populiarios įvairios rūšys rizoto, mėgstamos jūros gėrybės iš Venecijos lagūnos ir Garda ežero. Be to valgomi sezoniniai produktai – žirneliai, cukinijos, šparagai, cikorijos. Polenta, kaip ir makaronai, yra pagrindinis italų valgis. Pagaminta iš kukurūzų ir iškepta, ji patiekiama su skaniu padažu. Carpaccio – tai plonyčiai jautienos griežinėliai, apšlakstyti aliejumi. Radicchio alla Griglia – ant karštos ugnies apskrudinti karstelėję raudonosios cikorijos lapai. Fiori di Zucchini – sezoninis skanėstas. Cukinijos žiedai įdaromi švelniais žuvies putėsiais ir iškepami plaktoje tešloje. Risotto alle Seppie gaminamas su sepijos rašalu, kuris tradicinio rizoto ryžius nudažo juodai. Risi e Bisi – švelnus, skystas rizotas, beveik tiršta sriuba, gaminama iš ryžių su šviežiais žirniais ir kiaulienos gabalėliais. Tiramisu – garsiausias italų desertas. Tai sodrus mišinys iš kavoje išmirkyto biskvito ir mascarpone sūrio.
2.3 Centrinė Italija
Toskanoje, Umbrijoje ir Marke gaminami paprasti, bet sotūs valgiai. Šiuolaikinę kulinariją įtakojo valstietiška virtuvė – vartojama daug alyvų aliejaus, pomidorų, pupų, kumpio, saliamio ir pagardų. Emilijos – Romanijos patiekalai sudėtingiau paruošiami, vartojama grietinė, laukinių paukščių ir žvėrių mėsa, Parmos kumpis, mortadella (itališka dešra) ir aukščiausios kokybės sūriai, pavyzdžiui parmezanas. Pajūryje galima gauti šviežios žuvies ir jūros gėrybių, bet jos būna brangesnės nei mėsa. Aromatingas actas iš Modenos garsėja visame pasaulyje. Iki keturiolikos metų brandinamas ąžuolinėse statinėse, tamsus, švelnus actas vartojamas sriuboms, troškiniams ir salotoms pagardinti. Panzanella – gaivios vasarinės salotos gaminamos iš pomidorų, svogūno, česnako, aliejuje išmirkytos duonos ir puošiamos baziliko lapeliais. Tortelloni, stambesnis tortellini, gali būti įdarytas mėsa ar sūriu, patiekiamas su aštriu padažu. Cannelloni – tai dideli tešlos vamzdeliai, kurie gali būti įdaromi mėsa, sūriu, špinatais ir apipilami pomidorų ar sūrio padažu. Bruschetta – skrudinta duona, įtrinta česnaku ir apšlakstyta alyvų aliejumi. Spaghetti al Ragu – tradicinis Bolonijos patiekalas – makaronai gausiai apipilami jautienos ir pomidorų padažu. Torta di limone – labai maistingas Emilijos – Romanijos kraštų desertas iš citrinų ir šviežios grietinės. Torta di Riso – tradicinis Toskanos desertas – ryžių pyragas su paprastu vaisių antpilu ir šviežiais vaisiais. Sūriai – įeina į daugelio receptų sudėtį, bet gali būti patiekiami su vaisiais kaip pagrindinis patiekalas. Grybai – centrinėje Italijoje miško grybai laikomi delikatesu. Labai vertinami juodieji trumai (tartufi neri) – labai brangūs, todėl vartojami taupiai.
2.4 Romos ir Lazio regionas
Tradicinė cucina romanesca siejama su šviežiais, sezoniniais, vietiniuose turguose perkamais produktais. Romėniški patiekalai pagardinami svogūnais, česnaku, rozmarinu, šalaviju ir lauro lapais. Spaghetti alla Carbonara, išrasti Romoje, gaminami su kiaulienos šonine, kiaušiniais, pazmezano sūriu ir juodaisiais pipirais. Gnocchi alla Romana – maži manų kruopų virtinukai, valgomi su pomidorų padažu ar su sviestu. Torta di Ricotta – populiarus desertas iš Romos. Tai gardus varškės tortas, įdarytas ricotta, Marsala ir citrina.
2.5 Pietų Italija
Čia maistas labai įvairus, kiekviena sritis turi savo išskirtinių patiekalų. Nors makaronai valgomi visoje šalyje, tačiau neprilygstami yra rankų darbo orecchiete kilę iš Pulijos. Pagalvoję apie Neapolį prisimename Pizza Napoletana – plonytę picą su pomidorais, česnaku, baziliku ir ančiuviais. Sicilietiškas maistas – paprastas, o kartu ir ištaigingas. Pietuose patiekalai neįsivaizduojami be jūros gėrybių, sodraus žaliųjų alyvuogių aliejaus, sauso baltojo vyno, taip pat šviežių žalių daržovių, didžiulių, prinokusių pomidorų. Geriausios Italijos alyvuogės auga Pulijoje. Pietų Italijos prieskoniai – patiekalai pietuose paprasti, bet pagardinami aromatinėmis žolelėmis – raudonėliu, rozmarinu, baziliku, šalavijais ir čiobreliu, taip pat česnakais, kapariais, saulėje džiovintais pomidorais, ančiuviais ir sardinėmis. Maccheronici con le sarde – sicilietiška klasika: sardinės, pankolis, razinos, kedro riešutai, duonos trupiniai, krokas. Pesce spada – (kerdžuvės kepsnys) kepamas ant grotelių ar keptuvėje su citrina ir raudonėliu. Agnelio arrosto – (sultingas keptas ėriukas) – Sardinijos patiekalas, keptas ant iešmo ar orkaitėje su rozmarinu ir čiobreliais. Sicilijos cassata – ledai su ricotta sūriu, konservuotais vaisiais, pistacijų riešutais, cukrumi ir šokoladu biskvite. Nuga – saldus Sardinijos patiekalas, kurį galima pagaminti vien su riešutais arba paskaninti šokoladu. Sicilijos migdoliniai sausainiai, Cannoli ir kiti sausainiai bei pyragaičiai dažniausiai kepami per religines šventes arba šventųjų dienas. Jie gruzdinami aliejuje, mirkomi meduje, puošiami migdolais ar įdaromi ricotta. Pietuose begalė sūrio rūšių – subtilų mozzarela di bufala, pagamina iš buivolės pieno, panašus susuktas sūris scamorza, kietas provolone sūris būna švelnus ir pikantiškas, o ricotta iš avies pieno – riebus. Alyvų aliejus – puikiausi alyvų aliejai gaminami Italijos pietuose. Žodžiai extra virgin (itin grynas) reiškia gryną, pirmo spaudimo, be priemaišų. Olio santo – aitriųjų paprikų aliejus – sodrus, pikantiškas skonis bei raudonas atspalvis.
- ITALIJA – VYNO ŠALIS
Italijos virtuvė ir valgymo įpročiai neatsiejami nuo vyno. Italų vyndariai bene kiekvienam patiekalui gali pasiūlyti itin tinkamą vyną. Tai, kad Italijoje visur spaudžiamas vynas, nesunku įspėti vien žvelgiant į šalies kraštovaizdį. Visose šios vienos iš svarbiausių vyno šalies provincijose auginamos vynuogės. O kai kurie jos kraštai tarp Alpių papėdės ir „bato kulniuko” stebėtojui išvis panėši į vientisą vynuogynų jūrą – atrodo, kad čia natūrali vyno gimtinė. Šis pastebėjimas nėra klaidingas – juk taip yra bent jau nuo Antikos laikų. Graikai Italiją vadino „Oi-notria” („Vyno šalimi”), o vynuogynai jau 3000 metų auga ten, kur tik gali suleisti šaknis: mažuose žemės lopinėliuose prie kvapą gniaužiančių stačių skardžių Aostos slėnyje ir pietų Tirolyje, šiaurės ir vidurio Italijos Alpių prieškalnėse, Apeninų kalvose bei nederlingose pietų lygumose.
- PIETŲ METAS
Visas socialinis gyvenimas Italijoje vyksta prie patiekalais apkrauto stalo. Todėl italai valgo daug ir neskubėdami. Pietūs susideda iš 3 – 6 patiekalų. Pradžioje patiekiami šalti užkandžiai ar salotos. Toliau seka pirmasis patiekalas. Pirmąjį patiekalą dažniausiai sudaro makaronai, rizotas (karštas ryžių patiekalas) ar sriuba. Antrajam arba pagrindiniam patiekalui gali būti patiekiamos jūros gėrybės, mėsos patiekalai, karšti sūrio ar daržovių patiekalai. Kartu su pagrindiniu patiekalu patiekiamas garnyras iš karštų daržovių, salotų, ryžių ar makaronų. Toliau patiekiami sūriai, vaisiai, desertas, espresso kava ir gėrimai.
- RECEPTAI
5.1 Lazanija su mėsos įdaru
Reikalingi produktai: 1 pakelio lazanijos lakštų (500 g.), 300 g. Parmezano sūrio; Bolonese padažui: 1 didesnis svogūnas, 1 didelė morka, skiltelė česnako, 300 g. faršo (galima 150 g. kiaulienos ir 150 g. jautienos), 15 g. džiovintų grybų arba 200 g. pievagrybių, 0.5 stiklinės balto vyno, 0.5 stiklinės vandens, 3 šaukštai pomidorų pastos, 75 g. sviesto, prieskonių ir druskos; Bechamel padažui: 50 g. sviesto, 50 g. miltų, 900 ml pieno, malto muskato.
Paruošimas: Bolonese padažas gaminamas taip: gilesnėje keptuvėje ar vidutinio didumo puode svieste pakepinamas svogūnas, sutarkuota per burokinę trintuvę morka, susmulkintas česnakas. Daržovėms apkepus, sudedamas faršas, susmulkinti grybai (džiovintus grybus prieš tai reikia gerai išmirkyti vandenyje). Viskas šiek tiek apkepama. Tada atskirai į stiklinę įpilama puse stiklinės balto vyno, beveik tiek pat vandens ir sumaišoma su 3 valgomaisiais šaukštais pomidorų pastos. Gautas skystis supilamas į puodą su daržovėmis ir mėsa, viskas pagardinama prieskoniais (baziliku, pipirais, druska, raudonąja paprika ir kt.) ir leidžiama nugaruoti vandens pertekliui (t.y. neuždengiant puodo), viskas kepama apie 30-45 minutes. Padažas turi būti tirštas.
Bechamel padažas gaminamas taip : Ištirpinamas sviestas, jame apkepinami miltai, tada palaipsniui, nuolat maišant pilamas pienas. Padažas pagardinamas muskatu ir nuolat maišant užvirinamas. Keletą minučių pavirinamas. Padažas turi būti truputį skystesnis už kondensuotą pieną. Lazanijos lakštai paverdami apie 2 minutes vandenyje, ištraukti dedami po vieną (kad nesuliptų) ant drėgno rankšluosčio ar ant lėkščių. Aliejumi ar sviestu ištepamas kepimo indas, prieš tai įsitikinus, kad tilps lazanijos lakštai. Dedami lazanijos lakštai, kurie ištepami pirma Bechamel, o po to Bolonese padažu, pabarstoma tarkuotu sūriu. Taip sutepami 4 sluoksniai, sudedant po 5 lazanijos lakštus. Ant viršutinio lakšto storu sluoksniu tepamas Bechamel padažas ir gausiai apibarstomas sūriu, bei uždedama po mažą gabalėlį sviesto, kad sūris nesudžiūtų. Indas dedamas į 250 laipsnių C įkaitintą orkaitę ir kepama apie 20 minučių, po to dar paliekama 10 minučių pastovėti, kad į lakštus geriau įsigertų padažai.
5.2 Risotto su pomidorais ir šviežiais bazilikais
Reikalingi produktai: 90 g sviesto, 1 nedidelis, smulkiai supjaustytas svogūnas, 500 g nuluptų ir gabalėliais supjaustytų pomidorų, 350 g risotto ryžių, 90 ml sauso baltojo vyno, 3 stiklinės (apie 750 g) verdančio daržovių sultinio, 20 suplėšytų baziliko lapelių (ir dar keli papuošimui), 30 g ką tik sutarkuoto parmezano (Parmigiano Reggiano) sūrio, druska ir ką tik sumalti juodieji pipirai.
Paruošimas: Ant vidutinės ugnies dideliame prikaistuvyje ištirpdykite 2 šaukštus sviesto. Sudėkite susmulkintą svogūną ir pakepinkite 3-4 min. Sudėkite pomidorus ir gerai išmaišykite. Pakepinkite, kol pomidorai išsileis ir masė šiek tiek sutirštės (apie 20 min.). Ant vidutinės ugnies didelėje keptuvėje ištirpdykite 2 šaukštus sviesto. Sudėkite ryžius ir 2 min. pakepinkite. Supilkite vyną ir pakaitinkite, kol išgaruos. Įmaišykite paruoštą pomidorų padažą ir baziliko lapelius. Gerai maišant, kad susigertų, dalimis pilkite sultinį- po ½ stiklinės (125 ml), kol ryžiai suminkštės (15-18 min.). Įmaišykite likusį sviestą bei sutarkuotą parmezaną. Pagardinkite druska ir pipirais.Nuimkite nuo ugnies ir palikite 1min.
5.3 Pizza ai quattro formaggi
Reikalingi produktai: 2 pakeliai paruošto tešlos mišinio picai; 250g. Mozzarella sūrio, 120 g Gorgonzola sūrio; 120 g Gruyère sūrio (Šveicariškas, geltonas, kietasis karvių pieno sūris), 120 Parmezano (Parmigiano-Reggiano) sūrio, 2 skiltelės česnako, pomidorų padažo su žolelėmis; 2 arbatiniai šaukšteliai šalavijo, pipirų; 2 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus.
Paruošimas: Paruošti picos tešlą ir suformuoti apvalų paplotėlį (45 cm skersmens), padėti ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Suformuoti nedidelį aukštesnį kraštelį. Mozzarella ir Gorgonzola sūrius supjaustyti mažais kubeliais. Gruyère ir Parmezano sūrius sutarkuoti. Česnako skilteles nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Pomidorų padažu gausiai aptepti picos pagrindą. Ant jo suberti sūrius bei česnaką. Pabarstyti šalavijo lapais ir pipirais. Kepti iš anksto iki 200°C temperatūros įkaitintoje orkaitėje 20-30 min.
5.4 Pasta Marino
Reikalingi produktai: Šaldytos jūros gėrybės (krevetės, midijos, kalmarai, aštuonkojis, sepija), 400 gramų grietinėlės, 300 gramų Spaghetti makaronų, 200 gramų sviesto, 50 gramų sezamų aliejaus, 2 šaukštai alyvuogių aliejaus, 1 šaukštas balzamiko acto, 1 skiltelė česnako, druskos pagal skonį, prieskonių „Pasta basilico” pagal skonį,1 šaukštas pomidorų pastos, (koncentruotos).
Paruošimas: Spageti sudėti į sūdytą, verdantį vandenį, įpilti šaukštą alyvuogių aliejaus ir 7 minutes virti. Jūros gėrybes ir supjaustytą česnako skiltelę suberti į keptuvę ir uždengus 5 minutes pavirti (vandens išsiskiria savaime). Po to vandenį nupilti, įdėti sviestą, įpilti sezamų aliejaus, užberti druskos pagal skonį, pabaigai supilti paruoštą padažą. Kol verda makaronai, pasiruošti padažą: grietinėlę, šlakelį balzamiko acto, pomidorų pastos, nepagailint pasta basilico prieskoni – viską ant lėtos ugnies pašildyti, išmaišyti, bet neužvirinti. Pusę padažo supilti į išvirusius ir nusunktus spageti. Likusią dalį – į keptuvę su jūros gėrybėmis. Makaronus – į lėkštę, keptuvės turintį – ant viršaus, puošti šviežio baziliko lapeliais.
5.5 Minestrone sriuba
Reikalingi produktai: 1 litras vandens, 1 vidutinio dydžio svogūnas, 1 vidutinio dydžio morka, 1 vidutinio dydžio cukinija, 8 vnt. saulėje džiovinti pomidorai, 1 skiltelė česnako, 200 gr. kalakutienos filė, 2 valgomieji šaukštai alyvų aliejaus, 8 riekelės prancūziško batono, 1 valgomasis šaukštas sviesto.
Paruošimas: Visus ingredientus supjaustome kubeliais. Keptuvėje ant alyvų aliejaus apkepame svogūną, česnaką ir morką. Apkepus daržoves, į keptuvę dedame supjaustytą kalakutienos filė ir kepame kartu su daržovėmis. Kai mėsa iškeps, dedame saulėje džiovintus pomidorus ir viską dar truputį pakepame. Puode užverdame vandenį ir į jį sudedame visą keptą masę. Viską pavirę 6-7 minutes dedame cukinijas, smulkiai supjaustytą baziliką ar kitą žalumą. Palaukiame kol puodo masė užvirs ir tada pagardiname pipirais bei druska. Prancūzišką batoną supjaustome 1 centimetro dydžio riekelėmis, jas aptepame sviestu ir apkepame keptuvėje. Skrebučius patiekiame prie sriubos.
5.5 Focaccia
Reikalingi produktai: 1 galvutė česnakų, 2 šaukštai džiovintų pomidorų aliejuje, 1 šaukštas medaus, 2 šaukštai sojos, 1 šaukštas vyno acto, 2 šaukštai alyvuogių aliejaus, rozmarinas pagal skonį.
Paruošimas: Mieles užpilame šilto vandens stikline ir paliekame 10 min. Kol pradės putoti. Į išsijotus miltus beriame druskos ir cukraus. Išmaišome. Padarome duobutę ir supilame mieles. „Užkapstome” miltais, uždengiame rankšluostėliu ir paliekame šiltai 20 min. Kai pakyla, pilame dar 1 stiklinę šilto vandens, alyvuogių aliejaus ir gerai išmaišome. Uždengiame šlapiu rankšluosčiu ir padedame šiltai 20 min. kilti. Kol tešla kyla ruošiame įdarą. Alyvuogių aliejuje apkepiname česnako skilteles, pilame soją, dedame medų, pilame actą, beriame rozmariną, dedame pomidorus ir viską truputėlį pakepiname, kol česnakas suminkštėja. Kepimo formą ištepame alyvuogių aliejumi, sukrečiame tešlą. Ant viršaus pilame paruoštą įdarą. Česnakus ir pomidorus pirštu įspaudžiame į tešlą. Kepame gerai įkaitintoje orkaitėje apie 40 min.
5.6 Jautienos Carpaccio
Reikalingi produktai: plonai supjaustyta šaldyta jautienos nugarinė, Rucola salotos, Parmezan sūris (tarkuotas juostelėmis), kaparėliai. Padažui: šviežios citrinų sultys, alyvuogių aliejus, actas (galima pakeisti garstyčiomis). Šviežiai malti pipirai pabarstymui. Ingredientų kiekis nustatomas pagal skonį.
Paruošimas: salotas, po to jautienos nugarinę išklojame lėkštėje (po vieną sluoksnį), iš išvardintų ingredientų pasigaminame padažą (visus produktus tik gerai išmaišome) ir juo gausiai ištepame jautieną, tada pabarstome pipirais ir Parmezano sūriu. Tiekiame su paskrudinta balta bandele ar batonu.
Šis užkandis gali būti ruošiamas jautieną pakeitus lašiša ar tunu.
5.8 Salotos Capresse
Reikalingi produktai: Salotų, pomidorų, galvutės violetinio svogūno, vytintų pomidorų (jie parduodami aliejuje stiklainėliuose), mocarella sūrio pakuotės, baltos itališkos duonelės ciabata, aliejaus, bazilikų, pipirų, „Balsamico di Modena“ acto.
Paruošimas: Pomidorus ir svogūnus smulkiai supjaustome. Mocarella ir salotas suplėšome rankomis.. Duoną suplėšome gabaliukais ir paskrudiname orkaitėje.Viską suberiame į didesnį indą, užpilame acto, aliejaus, pipirų. Ant viršaus užmetame kelis baziliko lapelius ir atsargiai pamaišome.
Prie salotų galima patiekti juodų ar žalių alyvuogių.
5.9 Tiramisu
Reikalingi ingredientai:450 g mascarpone sūrio, 75 g persijotos cukraus pudros, 125 ml kavos likerio, 90 g. tarkuoto šokolado, 450 ml plakamos grietinėlės, 2 šaukšteliai kavos esencijos, 18 biskvitinių sausainėlių („Lady Fingers“)
Paruošimas: Dideliame inde plakite mascarpone mikseriu su 60 g cukraus pudros, 3 šaukštais kavos likerio ir 2/3 tarkuoto šokolado (likusią dalį šokolado atidėkite papuošimui).
Kitame inde išplakite 300 ml plakamos grietinėlės. Sudėkite į sūrio mišinį ir išmaišykite.
Sumaišykite kavos esenciją, likusį kavos likerį ir 2 šaukštus vandens (1 šaukštas = 15ml).
Serviravimo dubenyje (čia toks gilus pusapvalis dubuo…), ant dugno dėkite 4 sausainėlius, juos palaistykite 2 šaukštais kavos esencijos mišinio. Sudėkite 1/3 sūrio masės. Vėl dėkite sausainius, patepkite ir vėl sūrio masę. Ir taip sudėliokite viską sluoksniais, kad ant viršaus būtų sausainiai, juos patepkite, barstykite šokoladu (išskyrus 1 šaukštą). Išplakite likusią grietinėlę (150 ml) su likusia cukraus pudra iki standumo. Papuoškite grietinėle deserto viršų naudodami konditerini švirkštą. Tada ant grietinėlės suberkite likusį šaukštą šokolado. Šaldykite desertą apie 4 val.
INFORMACIJOS ŠALTINIAI
- „Mano Italija“, Jamie Oliver“, vertė V.Labuckienė, 2009m., Vilnius.
- „Italija“, Autorių kolektyvas, 2001m., Vilnius
- http://www.jovita.lt/index.php?/A.-Jagelaviciutes-italiskos-salotos-su-mocarelos-suriu.html
- http://www.italija.lt/content/view/34/7/lang,lt/
- http://gyvenimas.delfi.lt/cooking/article.php?id=9947747
- http://www.skanus.lt/receptai/pica-3060.htm
- http://www.supermama.com/forumas/lofiversion/index.php/t2471.html
- http://receptai.iki.lt/lt/receptai/view/2821
- http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/receptai/54/4070/
- http://www.spice.lt/index.php?option=com_content&task=recipies&id=173271&Itemid=1&receptas=Lazanija
- http://www.skanus.lt/receptai/rizotai-2.htm
- http://www.skanusvalgiai.lt/receptas/pasta-marino.html
